Virš šimtamečių pamatų iškils svečių namai

Pabaigus archeologinius tyrimus paaiškėjo, kad projekto vystytojai privalės išsaugoti atkastus senųjų statinių likučius, todėl statyboms teks naudoti sudėtingas technologijas: net į keliolikos metrų gylį gręžti polius.

Savo ruožu tyrimus atlikę archeologai džiaugėsi ir keletu retų radinių: įdomiausias - ant vielos suverti trys bronziniai, XVI-XVII a. skaičiavimo žetonai.

Stovėjo mokykla

Tomo gatvės pabaigoje, vadinamojo Jono kalnelio prieigose, praeiviai gali išvysti užtvertą teritoriją su duobėje atidengtais ir įspūdingai atrodančiais pamatais. Archeologiniai tyrimai šiame 450 kv. metrų plote vyko nuo pernai vasaros ir jau yra baigti. Praėjusią savaitę Kultūros paveldo departamento (KPD) Vertinimo taryba priėmė sprendimą, kad atidengtos struktūros privalo būti išsaugotos ateities kartoms, jų negalima nei demontuoti, nei pažeisti.

Įdomu yra tai, kad iki XVII a. pabaigos šioje vietoje tekėjo Senoji Dangė, kurią vėliau miestiečiai užpylė ir ėmė formuoti kvartaliuką. Nuspręsta įkurti mokyklą: pirmoji čia iškilo 1781 m. Ilgainiui vietos mokiniams reikėjo vis daugiau, todėl ugdymo įstaiga vis plėtėsi, kol miestą 1854 m. nusiaubė Didysis gaisras: mokykla sudegė iki pamatų. Imtasi naujų darbų: toje pačioje vietoje vėl išdygo mokykla, kuri 1912-1913 m. buvo taip išplėsta, jog apėmė visą sklypą ir vadinosi Senamiesčio berniukų vidurine mokykla.

Ji savo gyvavimo dienas baigė per Antrąjį pasaulinį karą: 1944 m. bombarduojant Klaipėdą griuvo ir Šv. Jono bažnyčia, ir ugdymo įstaiga. 1945 m. miestiečiai ardė jos likučius po plytą, kol 1948 m. liko tik vartai ir nedidelis sienos fragmentas. Demontuoti ir šie, o dykas sklypas ilgus metus nepuošė senamiesčio.

KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas „Vakarų ekspresui“ teigė, jog praėjusią savaitę minėto departamento Vertinimo taryba priėmė sprendimą, jog atkasti pamatai turės būti išsaugoti.

„Padaryta išvada, kad jie - vertingi. Buvo atliktos įvairios ekspertizės“, - sakė jis.

Bronziniai žetonai

Tyrimus atlikęs archeologas Tomas Ivanauskas pasakojo, kad žemė atskleidė nemažai su Klaipėdos istorija susijusių detalių ir buvo dosni radinių.

„Pavyko rasti XVII a. buvusios Senosios Dangės krantinės vietą, medinius polius, XVII-XVIII a. prie vandens vedusio, akmenimis grįsto grindinio fragmentus. O tai, ką mato praeiviai - tai XVIII-XX a. pr. pamatų likučiai. Būta bent 7 perstatymo etapų, vietomis sienos yra iš dviejų eilių akmenų, kai kur naudotas raudonų ir geltonų plytų mūras, rištas kalkių skiediniu, vėlesnėse pamatų atkarpose naudotas ir cemento skiedinys. Radome ir raudonų plytų, kvadratinį, XX a. pirmosios pusės lietaus kolektorių, o jame - medinę dūdelę“, - „Vakarų ekspresui“ teigė archeologas.

Iš viso kasinėjimų metu aptikta apie 5 tūkst. įvairiausių radinių. Daugiausiai - XVII-XVIII a. buitinės keramikos šukių, krosnių koklių fragmentų, tuo metu buvusių itin populiarių vadinamųjų olandiškų kaolino (baltojo molio) pypkių, kaulinės šukos, paauksuotas, specialus dangtelis su rankena, skirtas žvakėms gesinti, ir kt.

„Ko gero, pats įdomiausias radinys, kokio dar nesu matęs - tai ant vielos suverti trys bronziniai, XVI a. pab.-XVII a. vid. skaičiavimo žetonai. Jų mūsų senamiestyje yra aptikta, tačiau palyginti mažai, tačiau kad būtų suverti keli - pirmą kartą mačiau“, - pripažino T. Ivanauskas.

Panašūs žetonai (vokiečiai tokius žetonus vadino „rechenpfennig“) nuo XIII iki pat XIX amžiaus Europoje buvo naudojami įvairiausiems skaičiavimams atlikti. Tam skirta ir speciali medinė lenta, vadinama abaku. Ji žinoma nuo Egipto laikų (tik vietoj žetonų tuomet žmonės dėdavo akmenukus arba kaulines figūrėles).

Skaičiavimo lentoje būdavo pažymėtos penkios horizontalios linijos, padalytos viena arba keliomis vertikaliomis linijomis. Ant žemiausios linijos uždėti žetonai reiškė vienetus, ant antrosios - dešimtis, toliau - šimtus, tūkstančius, dešimtis tūkstančių ir t. t. Naudojantis abaku būdavo įmanoma atlikti tiek sumavimo ir atimties, tiek daugybos bei dalybos veiksmus. Tam reikėjo nuo 30 iki 50 tokių žetonų.

Pastatas „kabos“

KPD specialistams Vilniuje nusprendus, jog senieji pamatai privalės būti išsaugoti, projekto vystytojams teks naudoti nestandartines technologijas. Pasak būsimųjų svečių namų architekto Edmundo Andrijausko, reikės giliai gręžti polius, o projektą pavadino vienu sudėtingesnių.

„Tas atkastas struktūras reikės užpilti žemėmis ir palikti jas tokias, kokios rastos. Palikti ateities kartoms. Žinojome, kad planuojant statybas senamiestyje visada gali iškilti įvairiausių iššūkių, netikėtumų. Kaip išsaugoti pamatus ir ant jų pastatyti naują pastatą? Ant tų pačių struktūrų statyti negalime, todėl bus naudojami poliai. Tam tikrose vietose bus atliekami gręžiniai į gruntą, gal net 12 ar daugiau metrų gilyn, kol pasieksime moreną, t. y. kietą atramą. Klaipėda juk pastatyta praktiškai ant dumblo, čia senovėje buvo Dangės delta, šlapynės, daugybė upės atšakų. Į išgręžtas skyles bus liejamas betonas ir taip virš pamatų iškils poliai. Tuomet ant jų ir bus daromos svečių namų grindys“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

Architektas iš anksto nuramino senamiesčio gyventojus, kad polių gręžimas ir kalimas - visiškai skirtingi dalykai.

„Žinome, koks garsas, vibracija būna, kai poliai yra kalami, tačiau taip yra daroma tik tvirtinant krantines. O gręžiant polius tokio diskomforto nėra. Dirba grąžtas, o ne kalimo mašina“, - paaiškino jis.

Paklaustas, gal planuojama svečių namų vestibiulyje, grindyse, įmontuoti stiklo „langą“ ir bent simboliškai parodyti, ant ko stovi viešbutis, pamatus, E. Andrijauskas papurtė galvą.

„Tokia praktika - įdomi, atraktyvi, tačiau ji tinka nebent Vilniui ar kitiems miestams, kurie pastatyti ant sauso grunto. Pas mus, kaip minėjau, po žeme - šlapia, Dangės deltos paveldas, todėl tas stiklas iš apačios labai greitai aprasotų ir žmonės nieko pro jį nematytų. Vėdink, sausink, daryk, ką nori, vis viena drėgmė darys savo. Tad, deja, Klaipėdai tokie dalykai netinka“, - teigė architektas.

Projekto vystytojų UAB „BCO“ direktorius Rolandas Jonuška „Vakarų ekspresui“ teigė, jog KPD priimtas sprendimas išsaugoti pamatus jų nenustebino ir planų nekeičia.

„Žinojome, kad panašiai gali būti, ir tam ruošėmės. Dabar esame parengę visus dokumentus ir laukiame statybos leidimo. Tai bus 2 aukštų su mansarda, 20 apartamentų svečių namai. Pirmajame aukšte galės įsikurti biurai, kavinės. Jei pavyks startuoti šį pavasarį, naujas objektas duris atvertų kitų metų vasaros sezono pradžioje. Apie investicijas kol kas pasakyti nieko negalime, nes nėra parinktas rangovas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.