Žuvusiesiems už Klaipėdos krašto prijungimą – miesto ir valstybės pagarba

(1)

Ketvirtadienį Klaipėdoje įvyko iškilminga Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos paminėjimo ceremonija.

Klaipėdai ir Lietuvai svarbios datos 103-iosios metinės vidurdienį paminėtos Skulptūrų parke, prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“.

Remiantis istoriniais šaltiniais, Klaipėdos sukilimo metu žuvo 12 lietuvių.

Minėjime dalyvavo miesto meras Arvydas Vaitkus, šalies Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė, miesto gyventojai, Lietuvos kariuomenės kariai ir Karinių jūrų pajėgų orkestras, Šaulių sąjungos nariai, jūrų kadetai, kitų organizacijų atstovai, Klaipėdos choras „Aukuras“.

Maždaug 2,4 tūkst. kvadratinių kilometrų ploto Klaipėdos kraštas, kurį sudarė dabartiniai Klaipėdos ir Neringos miestai, taip pat Klaipėdos, Šilutės, Tauragės, Jurbarko ir Kretingos rajonų bei Pagėgių savivaldybės, prie Lietuvos prijungtos po 1923-iųjų sukilimo.

Ši teritorija nuo 1871 metų buvo Vokietijos imperijos sudėtyje, o po Pirmojo pasaulinio karo, Antantės bloko pavedimu iki 1923 metų krašte buvo įsikūrusi Prancūzijos kariuomenė.

Teigiama, kad sukilimo metu Šilutė, Pagėgiai buvo užimti be pasipriešinimo dar tą pačią dieną, o apsuptą Klaipėdą gynę prancūzai pasidavė ne iš karto.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder