Alkstančiųjų maitinimas Klaipėdoje pabrango dvigubai

Savivaldybės antradienį paskelbto nemokamo maitinimo labdaros valgykloje organizavimo paslaugos pirkimo sąlygose nurodoma, jog maksimali tam numatoma suma per 37 mėnesius negali viršyti 205,7 tūkst. eurų (su PVM) arba maždaug 5,5 tūkst. eurų per mėnesį.

Prieš trejus metus šiam tikslui uostamiesčio valdžia skyrė 105 tūkst. eurų - tokios vertės sutartis 2021-ųjų vasarį pasirašyta su „Maisto banku“, kuris ir organizuoja alkstančiųjų maitinimą mieste.

Savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad miesto biudžeto pinigai skiriami ne maistui, o valgyklos darbuotojų išlaikymui ir patalpų priežiūrai.

„Suma didėja, nes gamybos kaštai didėja - mes juos didžiąja dalimi dengiame. Valgykloje turi būti socialinis darbuotojas, nes dirbama su socialinės rizikos asmenimis, dokumentus reikia tvarkyti, yra virėjai. Minimalios algos per trejus metus didėjo, reikia tą įkainį įsiskaičiuoti. Dar ir šildymas yra, patalpų higiena, tai irgi įskaičiuojama į kainą“, - aiškino A. Liesytė.

Anot jos, norintieji valgyti labdaros valgykloje arba gauti karštą maistą į namus turi atitikti Savivaldybės patvirtintus reikalavimus.

Maitinimą nepasiturintiesiems Baltijos prospekte esančioje labdaros valgykloje organizuoja „Maisto bankas“, valgį ruošiantis iš paaukoto maisto. Pagal susitarimą su Savivaldybe, už gautas miesto lėšas ten galima maitinti ne daugiau kaip 150 žmonių.

A. Liesytė sako, kad uostamiestyje yra maždaug tiek žmonių, kurie už savo gaunamas pajamas prasimaitinti nepajėgia, tarp jų daugiausiai - benamių.

„Vienu tarpu jų smarkiai mažėjo, o dabar grįžta į tą patį lygį, kuris buvo anksčiau - apie 150, toks skaičius pilnai tenkina. Skaičiuojami žmonės, kurie nepajėgia prasimaitinti už savo lėšas, ir nakvynės namų klientų taip pat patenka, jų yra didžioji dalis“, - teigė A. Liesytė.

„Maisto banko“ Klaipėdos regiono vadovė Irena Judžentytė sako, kad vasarį uostamiestyje buvo 138 tokie asmenys, jiems vien valgykloje išdalinta 1,8 tūkst. porcijų karštų pietų, 83 porcijos pristatytos į namus, kuriuose maitinami judėjimo ar kitokią negalią turintys arba labai senyvo amžiaus žmonės, nesugebantys ateiti iki valgyklos - jų žiemos pabaigoje mieste buvo penki.

I. Judžentytė sako, kad pietūs ruošiami iš paskutinės galiojimo dienos produktų - juos atiduoda prekybos vietos, perdirbėjai, aukoja žmonės.

„Gaminama yra iš išgelbėto maisto, jį susirenkame iš parduotuvių, maisto mums aukoja žmonės, ūkininkai, perdirbėjai“, - sakė ji.

Pasak organizacijos atstovės, šiuo metu aukojama mažiau mėsos nei anksčiau, tačiau Klaipėdoje gaunama žuvies.

„Tai sotus maistas: gali būti blyneliai, kugelis - pietūs, kaip pagaminti namuose. Anksčiau atrodydavo geriau, būdavo kepsnių, vadinamųjų antrųjų patiekalų, dabar labai trūksta mėsos, labai sunku įkalbinti ūkininkus ar perdirbėjus, kad produktus atiduotų mums, o ne išmestų arba parduotų kaulais šunims. Šiaip mums Klaipėdoje labai padeda žuvies perdirbėjai, iš jų gauname menkių, tai labai geros žuvys“, - sakė I. Judžentytė.

Klaipėdoje už savo lėšas nepajėgiančiu prasimaitinti žmogumi laikomas tas, kuris per mėnesį gauna mažiau nei valstybės nustatytas remiamų pajamų dydis (nuo šių metų - 176 eurai). Šie žmonės gali iki pusmečio pietauti labdaros valgykloje arba gauti karštus pietus į namus.

Į tokį maitinimą pretenduoja darbo ar namų netekę, smurtą šeimoje patyrę, nuo įvairių negandų nukentėję žmonės, buvę kalinai - kiekvienas kandidatas tikrinamas, ar atitinka keliamas sąlygas.