Beveik metus laiko Kretingoje veikiantis „Maisto bankas“ pamaitino ne vieną alkstantįjį

Kad maisto krepšelis būtų turtingesnis

„Stengiamės, kad kiekvieno žmogaus krepšelis būti kuo turtingesnis, įvairesnis, kad jame būtų duonos, vaisių, daržovių, bakalėjos gaminių,“ – tvirtino G. Žemgulė, su stokojančiaisiais maisto bendraujanti kasdien darbo dienomis.

Į organizaciją kreipiasi įvairūs žmonės, kuriems trūksta ne tik maisto, bet ir finansų, kitą sykį – net elementariausiems buities dalykams. 

Šios Kretingoje, Rotušės aikštės pakraštyje įsikūrusios maisto atiduotuvės duris darbo dienomis nuo 12 val. praveria ir senjorai, ir daugiavaikių šeimų mamos, ir vieniši, mažai uždirbantys tėvai, ir nakvynės namų gyventojai. 

„Žmonėms tereikia rajono Socialinės paramos skyriuje susitvarkyti dokumentus ir, informacijai automatiškai patekus į sistemą, paramos gavėjai gali atvykti ir išsirinkti produktus. Kretingos mieste bei rajone turime 2 tūkst. 400 paramos gavėjų. 

Tie, kam reikia atvykti iš toliau, labai džiaugiasi, kad yra nemokamas transportas, nes dažnai šeimai net autobuso bilietas jau yra prabanga. 

Tolimesniuose rajono kampeliuose gyvenantiems žmonėms mėginome derinti seniūnijų transportą, kad atvyktų ir paimtų didesnį kiekį, kurį galima būtų išdalinti paramos gavėjams, bet seniūnijos neturi tokių galimybių ir transporto,“ – paaiškino G. Žemgulė, mėginanti žmonėms išsaugoti kuo daugiau dar tinkamo vartoti maisto.

Nuo vieno prekybos centro iki kito

Pagrindiniai „Maisto banko“ Kretingoje gavėjai yra daugiavaikių šeimų tėvai, vienišos mamos, auginančios vaikus, negalią turintys žmonės. „Yra įvairių žmonių, bet dauguma – šeimos,“ – sakė G. Žemgulė.

Pagrindiniai maisto tiekėjai yra Kretingoje esantys prekybos centrai: „Maxima“, „Iki“. „Lidl“, „Rimi“. „Kiekvieną rytą šį ratą po prekybos centrus važiuojame kartu su vairuotoju. Reikia sukrauti maisto produktų dėžes, paskui susinešti į mūsų patalpas. 

Vėliau išrūšiuoti gautas prekes padėti ateina savanoriai. Šiai dienos veiklai mums reikia 3–4 savanorių ir vairuotojo. 

Jo darbas trunka apie valandą, jam tereikia padėti sukrauti, parvežti prekes ir padėti jas iškrauti, o pagrindinis darbas vyksta viduje, kai, parvežus ir atidarius dėžes, reikia išrūšiuoti produktus“, – kasdienybę apibūdino „Maisto banko“ koordinatorė.

Netinkami vartoti, sugedę, supuvę produktai išmetami. O tai, kas vartotina, – sutvarkoma, išrūšiuojama. Maistas dalinamas nuo 12 val. iki 14.30 val. 

Kiekvieną dieną vidutiniškai čia apsilanko apie 40 žmonių. Jei paramos gavėjas yra vienas asmuo, tai jis gali ateiti kartą per tris mėnesius, jei tai, tarkime, 5 asmenų šeima – per tris mėnesius gali ateiti 5 kartus. 

Vienam žmogui priklauso ne mažiau negu 5 kg maisto. Vietoje svarstyklėmis viskas pasveriama, svarbu, kad į tą krepšelį tilptų ir duona, ir daržovės, kruopos, miltai, aliejus. 

Veiklos koordinatorė akcentavo, kad dalinamų krepšelių turinys priklauso nuo tądien iš prekybos centrų gautos produkcijos ir dukart per metus vykstančios „Maisto banko“ akcijos, kuomet maisto produktai prekybos vietose renkami iš žmonių nupirktų ir suaukotų produktų.

Savanoriauti ateina ir paramos gavėjai

„Man pačiai 3 kartus teko dalyvauti „Maisto banko“ akcijose ir noriu labai pasidžiaugti Kretingos žmonėmis, ypač jaunimu, kuris noriai ateina ir siūlo savo pagalbą. 

Taip jiems užskaitomos ir socialinės valandos, ir tokiu būdu susipažįstama su savanoryste“, – jaunuolių aktyvumu džiaugėsi G. Žemgulė, paminėjusi, kad savanoriauti ateina įvairiausio amžiaus žmonės, tiek jaunimas, tiek senjorai. 

Žinojimas, kad gali kažkam padėti, pagelbėti, sukuria bendrystės ir bendruomenės jausmą. Baigę kasdienį darbą, savanoriai visuomet pasikalba tarpusavyje, pasidalina mintimis, planais.

Jei reikėtų sukviesti visus savanorius, veiklos koordinatorė drąsiai į pagalbą prisikviestų 30 talkininkų. Vieni jų gali ateiti per mėnesį kelis sykius, kiti – ir per savaitę penkis kartus. Yra tokių, kuriems, kada bepaskambintų, išsyk atskuba į pagalbą. 

„Žinoma, tų savanorių visada reikia, nes ateina vasara, atostogų metas, būna, kažkas suserga, negali, o darbas juk nestoja. Iš prekybos centrų kasdien parsivežame nuo 100 iki 400 kg produktų, kuriuos reikia išrūšiuoti, sudėti. 

Tai yra didelis darbas, kurį reikia padaryti. Turime pagalbos ir iš pačių paramos gavėjų, kurie, norėdami atsidėkoti už gautą maistą, irgi ateina savanoriauti,“ – džiaugėsi koordinatorė, suprantanti, kad dauguma paramos gavėjų yra dirbantys ar vaikus namuose auginantys žmonės, kurie ne visada turi galimybių padėti.

Norėtų ryšio su ūkininkais

„Maisto banko“ veiklos koordinatorė G. Žemgulė paatviravo, kad organizacijai norėtųsi iš prekybos centrų gauti įvairesnį maisto asortimentą. 

Didžiulis trūkumas yra pieno ir jo gaminių, trūksta mėsos produktų. „Mums reikia produktų, kurių galiojimo laikas nėra pasibaigęs, kad produktą namo parsinešęs žmogus bent tą dieną dar galėtų suvartoti. 

Jei produktai jau su pasibaigusia galiojimo data, esame sudarę sutartį su vietine ūkininke, kuri priima tokius produktus gyvuliams šerti,“ – veiklos koordinatorė vylėsi, kad būtų gerai užmegzti ryšius su Kretingos rajono ūkininkais, galinčiais pasidalinti savo produkcija, mėsa, daržovėmis, medumi. 

Produktais, kurių galiojimo laikas baigiasi, Kretingos „Maisto bankas“ dalinasi ir su nakvynės namais, krizių centru, Dienos veiklos centru ir kitomis institucijomis.

Savanorystėje mato ir didžiulę naudą sau Kretingoje „Maisto banke“ savanoriaujantys broliai Vilius ir Mindaugas Mažeikiai pasakojo savanorystėje matantys didžiulę prasmę ir naudą ne tik žmonėms, kuriems padeda, bet ir sau. 

„Pradėjęs savanoriauti „Maisto banke“, ėmiau atidžiau stebėti savo šaldytuvo turinį, suvokdamas, kiek daug mes išmetame maisto tuo metu, kai kiti skursta. 

Dabar, eidamas į parduotuvę, stengiuosi pirkti tikrai tik tai, ko išties reikia, galvodamas, kad kuo mažiau maisto tektų išmesti“, – sakė Vilius Mažeikis, pridūręs, kad savanorystė atvėrė supratimą apie taupumą, tvarumą ir atsakingą vartojimą. 

„Nemaitinkime šiukšliadėžių“ – šūkis, kviečiantis pamąstyti apie išmetamą maistą, dažnai kur sutinkamas ant šiukšlių konteinerių, V. Mažeikiui stipriai rezonuoja ir yra artimas.

Broliams skaudu, kad maisto išmetama kone tonomis, kad žmonės, neapgalvotai prisipirkę, laiku nesuvartoję, maistą tiesiog išmeta, kaip kad Vilius sakė, tiesiog pamaitindami šiukšlines.

„Savanoriaudamas tampi kitokiu žmogumi, tai pagilina tavo, kaip asmenybės įgūdžius. Mudu su broliu galima pamatyti visur – Kretingos atvirame jaunimo centre, „Maisto banke“, rinkimų stebėjimo organizacijoje „Baltosios pirštinės“,“ – pasakojo V. Mažeikis, skatindamas kiekvieną jaunuolį ar brandų žmogų savanoriauti, kad pažintų įvairiausių sluoksnių ir skirtingos gyvenimiškos patirties žmones.

„Savanoriauju nuo pat „Maisto banko“ įsikūrimo Kretingoje. Eidamas pro vieną prekybos centrą pamačiau skelbimą, pasiskambinau koordinatorei Gitanai, klausdamas, ar reikia pagalbos, ir nuo pirmųjų dienų esu čia“, – nedrąsią savanorystės pradžią prisiminė M. Mažeikis, dabar šioje vietoje besijaučiantis it žuvis vandenyje. 

Būdamas pirmame kurse, Mindaugas turėjo daugiau laisvo laiko, tad didelė laisvalaikio dalis buvo skirta šiai veiklai, bet ir dabar, laiko turėdamas daug mažiau, jis džiaugiasi galėdamas prisidėti prie pagalbos maisto stokojantiems žmonėms, būtent tuo metu, kai labiausiai jo reikia: rūšiuojant maistą, atiduotuvėje, registrų centre, atsiliepiant telefonu.

„Aš pats sau sakau – mane savanorystė „veža“, esu vienas tų savanorių, padėjusių sutaupyti, surinkti, ištiesti pagalbos ranką sunkiau gyvenančiam žmogui“, – džiaugdamasis šia veikla sakė M. Mažeikis, jaučiantis stiprią motyvaciją, galėdamas padėti tiems, kam šios pagalbos ypač reikia.

Nuo mažens auklėti padėti žmonėms, šiuo metu abu jaunuoliai studijuoja Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale ir rengiasi tapti virėjais. 

„Pati geriausia padėka, kai iš „Maisto banko“ žmogus išeina su šypsena ir mes jaučiamės prie to prisidėję,“ – vienabalsiai sakė savanoriai V. ir M. Mažeikiai.

---

„Maisto bankas“ Lietuvoje veiklą pradėjo 2001 m., kuomet labdaros ir paramos fondas „Lietuvos ir JAV iniciatyvos“ pradėjo vykdyti „Maisto banko“ labdaros programą. 

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose pradėtos organizuoti „Maisto banko“ akcijos, per kurias šimtai ne pelno siekiančių organizacijų ir tūkstančiai savanorių padėjo rinkti žmonių skurstantiesiems aukojamą maistą. 

2007 m. „Maisto bankas“, tapęs savarankišku labdaros ir paramos fondu, kurio tikslas – kovoti su maisto švaistymu, skatinti visuomenės solidarumą ir pilietiškumą, maistu padėti stokojantiems. 

Pirmuosius regioninius padalinius įsteigęs Vilniuje ir Panevėžyje, 2009 m. „Maisto bankas“ pradėjo veiklą Kaune ir Klaipėdoje, vėliau ir kituose miestuose.