Botaninis draustinis liko už „Klasco“ tvoros

(1)

Jei artėjantį pavasarį vienos iš Klaipėdos ugdymo įstaigų biologijos mokytoja norėtų savo mokiniams parodyti, kaip natūralioje aplinkoje auga trispalvis astras, pajūrinė pienažolė, druskinis vikšris ar porinis česnakas, gali kilti didelių sunkumų.

Šie net į Raudonąją knygą įrašyti augalai saugomi Smeltės pusiasalio botaniniame draustinyje, kuris jau kelis mėnesius iš sausumos užtvertas AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) tvora.

Smeltės botaninis draustinis yra Klaipėdos apskrities, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje ir apima siaurą (iki 50 m pločio bei 1080 m ilgio) Kuršių marių Malkų įlankos vakarinę pakrantę. Draustinio plotas, pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis, - 3,65 ha, steigimo tikslas yra išsaugoti retų rūšių augalų augimvietes.

mukranas
„Goole maps“ nuotr. UŽ TVOROS. Dešimtmečius buvusi atvira Smeltės pusiasalio botaninio draustinio teritorija šiandieną atsidūrė už „Klasco“ tvoros.

Dešimtmečius ši teritorija buvo atvira ir laisvai prieinama miestiečiams ir Klaipėdos svečiams. Ją mėgo ne tik gamtos mylėtojai, bet ir žvejai mėgėjai.

Tačiau praėjusių metų pabaigoje teritorija buvo atskirta nuo miesto. Perkėlos gatvėje ties nebaigtos statyti valčių prieplaukos griuvėsiais atsirado užkardai.

Vadinamuosius šlagbaumus įrengė uosto krovos įmonė „Klasco“, kuriai ši teritorija priklauso.

Valstybinę žemę „Klasco“ nuomojasi iš AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (Uosto direkcija).

Jau artimiausiu metu Smeltės pusiasalyje planuojama statyti didelį terminalą, kuris taps baze vėjo jėgainių parkų statybai Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais.

Dar pernai skelbta, kad „Klasco“ valdanti „Achemos grupė“ į šį terminalą, kuris užims apie 20 ha plotą, planuoja investuoti apie 80 milijonų eurų. Dar apie 35 milijonus eurų į krantinių statybą ir kitą infrastruktūrą numato investuoti Uosto direkcija.

„Į draustinio teritoriją galima patekti, tačiau vykstant per “Klasco„ teritoriją galioja taisyklės, kaip ir visoje uosto teritorijoje, reikia gauti leidimą“, - „Vakarų ekspresui“ sakė „Klasco“ vadovas Vitalijus Muštukas.

Jis priminė, kad uostas yra pavojinga teritorija, kurioje galioja muitinės ir pasienio taisyklės, taip pat atskirų asmenų patekimas į uostą gali kelti grėsmę atsižvelgiant į esančią geopolitinę situaciją.

Taip pat V. Muštukas patvirtino, kad tiesiog atvykus prie įvažiavimo į „Klasco“ teritoriją prie užtvarų stovinti apsauga tokio leidimo neišduos.

„Reikia kreiptis į Uosto direkciją, į mūsų kompaniją, nurodyti priežastį, dėl ko norima patekti į teritoriją, vėliau išklausyti saugumo instruktažą“, - procedūras vardina V. Muštukas.

Tačiau aiškėja, kad, net ir bandant visa tai atlikti, šiuo metu draustinis faktiškai iš sausumos yra nepasiekiamas.

„Klasco“ vadovas patvirtino, kad draustinis nuo įmonės teritorijos yra atitvertas tvora.

„Jei būtų poreikis, praėjimą galima įrengti. Tačiau niekas neriboja patekimo vandeniu iš Malkų įlankos pusės. Manau, kad jūs dirbtinai pučiate problemą“, - siūlo išeitį - į draustinį plaukti pramoginiais kateriais - V. Muštukas.

Jis taip pat leidžia suprasti, kad „Klasco“ nesirengia organizuoti specialių ekskursijų autobusais norintiems aplankyti botaninį draustinį.

O štai Uosto direkcija laikosi pozicijos, kad į Smeltės pusiasalio botaninį draustinį patekimas turi būti atviras.

„Klasco“ pietinėje uosto dalyje nuomoja dalį uosto teritorijos bei planuoja plėsti ūkinę veiklą. Šiuo metu įmonė rengia naują Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą. Viena iš šio plano dalių yra Apsaugos ir leidimų sistemos nuostatai", - situaciją komentavo Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Anot jo, nuostatuose bus nustatyta patekimo į Smeltės botaninį draustinį tvarka. Šį planą derins atsakingos institucijos, Uosto direkcija taip pat.

Todėl žadama, kad patekiti į Smeltės botaninį draustinį, vadovaujantis suderinta ir patvirtinta tvarka, bus galimas.

Draustinį prižiūrinčios Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Lina Dikšaitė taip pat patvirtino, kad teisės aktuose yra nustatyta, jog turi būti sudarytos sąlygos lankytis draustiniuose.

Taip pat, anot jos, „Klasco“ buvo keliama sąlyga, kad parko darbuotojai galėtų nekliudomi patekti į draustinio teritoriją ir vykdyti priežiūrą, atlikti stebėjimus.

Tačiau panašu, kad eiliniam klaipėdiečiui patekti į Smeltės pusiasalio draustinį šiuo metu misija yra praktiškai neįmanoma. Ir, jei į teritoriją galima patekti tik vandeniu, ar tai yra pakankama sąlyga teritoriją laikyti atvira visuomenei?

Abejonių nekelia tik faktas, kad tuo metu, kai Klaipėdoje daug kalbama apie tai, jog miestui trūksta priėjimo ir rekreacinių teritorijų prie vandens, tiesiog kilometras gamtos kampelio yra atskiriamas nuo miesto ir dar bandoma tai pateikti kaip „pučiamą problemą“.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder