Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sujungimas - valstybės stiprybė

„Šiandien būtų sunku pervertinti, ką gavo Didžioji Lietuva. Tai neįkainojamą didžiulį kultūrinį ir istorinį kraštą, kuris atvėrė Lietuvai tuo pačiu su Klaipėdos uostu vartus į visą pasaulį. 

Būtent todėl mūsų valstybė yra stipri, ekonomiškai klestinti šalis. Mes šiandieną turime išskirtinę progą priminti visai Lietuvai, kad šis susijungimas, įvykęs prieš 102 metus, yra mūsų šalies stiprybė, laisvės garantas“, - trečiadienį minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines iškilmingame renginyje Klaipėdos skulptūrų parke sakė miesto meras Arvydas Vaitkus.

Jis taip pat išskyrė šią dieną atidengto paminklinio akmens sukilimo organizatoriams Jonui Palavinskui-Budriui ir Reginai Kašubaitei-Budrienei svarbą.

Prieš daugiau nei metus jų palaikai atgulė į gimtąją žemę Klaipėdoje. Paminklo sukilimo vadovams autorius - Kęstutis Mickevičius, skulptorius - Gintautas Jonkus.

Svarbios istorijos datos

„1918 metais susikūrusi nepriklausoma Lietuva po šimtmečius trukusios tylos atsigręžė į Klaipėdą ir visą Klaipėdos kraštą ir pirmiausia, matyt, į uostą. 

Būta slaptos diplomatijos, derybų Paryžiuje, konsultacijų su Vokietija, grėsmės iš Lenkijos ir galiausiai karo veiksmų, po kurių buvo pasiekta Lietuvos valstybės pergalė su Klaipėdos kraštu jos sudėtyje“, - daugiau nei šimto metų senumo istorijos detales apžvelgė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovas Jonas Genys.

Jis priminė Klaipėdai ir jos kraštui svarbius to meto įvykius. Pirmiausia, 1919 metų birželio 28 dienos Versalio sutartį.

„Šis kraštas visada buvo lietuviškas. Jo gyventojų dauguma, kalbos ir kilmės atžvilgiu, - lietuviška. Faktas, kad Memelio miestas didžiąja dalimi vokiškas, negalėtų pateisinti to krašto likimo Vokietijai, ypač dėl to, kad uostas yra vienintelis išėjimas į jūrą“, - sutartį citavo J. Genys, akcentuodamas, kad taip gimė Klaipėdos kraštas.

Jis priminė, kad 1922 metų pabaigoje Klaipėdos krašto klausimas krypo į laisvosios valstybės statusą. Toks statusas būtų atvėręs kelią Lenkijai, proteguojamai prancūzų.

„Tuomet Kaune <...> kilo idėja parengti slaptą sukilimą inscenizuojantį planą“, - kalbėjo J. Genys.

Anot jo, Klaipėdos sukilimas Lietuvai leido išplėsti valstybės teritoriją, sujungė lietuviakalbių gyvenamas teritorijas, buvusias skirtingose Vokietijos ir Rusijos imperijos pusėse. Prijungus Klaipėdos kraštą, jame buvo 141 tūkstantis gyventojų.

„Lietuva pradėjo įgauti jūrinės valstybės bruožus. Per penkiolika metų užsienio laivyba išaugo daugiau negu dvigubai. Krovinių apyvarta išaugo daugiau nei keturis kartus“, - istorinę statistiką priminė J. Genys.

Salvė sukilimo dalyviams

Prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“ vykusiame renginyje miestiečiai pagerbdami sukilimo dalyvius ir jame žuvusiuosius padėjo puokštes gėlių.

Vyko iškilminga Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos, šaulių ir jūrų kadetų rikiuotė. Tradiciškai sukilimo dalyvių garbei aidėjo iškilminga salvė.

Vakar Klaipėdos pilies muziejaus konferencijų salėje taip pat įvyko dokumentinio filmo „Vabalų kaimo pelkininkai“ pristatymas. Tai jau šeštasis vizualus pasakojimas, sukurtas pagal Mažosios Lietuvos gyventojų (autochtonų) šeimų archyvinę medžiagą bei ekspedicijose nufilmuotus kadrus.

Klaipėdos Žvejų rūmuose surengtas šventinis koncertas Klaipėdos krašto dienai paminėti, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje aukotos mišios už Klaipėdos kraštą.

Priminsime, kad prieš daugiau nei šimtą metų Lietuvoje buvo suformuota Ypatingoji rinktinė su 1500 karių, kurie 1923 metų sausio 10 dieną įžengė į Klaipėdos kraštą. Per karo veiksmus žuvo dvylika lietuvių.