Dviračių laikyklos: gražu, patogu, saugu. Ir per mažai
(3)Naujos laikyklos - tai pagal specialų užsakymą pagaminti moduliniai nameliai, kuriuose įrengtas apšvietimas, šildymas, oro kompresorius padangoms pripūsti, elektros lizdai paspirtukams krauti, vaizdo stebėjimo kameros, signalizacija, su konkrečiu telefono numeriu susieta automatinė durų spyna.
Saugu, modernu, patogu.
Bet, atrodo, per mažai miestui, kuris deklaruoja ambicingus darnaus judumo planus ir siekia skatinti gyventojus keisti mobilumo įpročius: mažiau automobiliu - daugiau dviračiu.
Visi laimingi
Atnaujinant Rumpiškės kvartalą jame įrengtos devynios naujos ir modernios dviračių laikyklos, jomis galima naudotis nemokamai, pateikus specialų prašymą, tačiau 2023 metų birželį patvirtinti kriterijai numato, kad pirmumo teisę turi arčiausiai gyvenamąją vietą deklaravę klaipėdiečiai.
Įvertinus prašymą ir suteikus leidimą naudotis laikykla, su ja susiejamas gyventojo telefono numeris, kuris naudojamas patalpai atrakinti. Sąlygos numato, kad patalpa turi būti naudojama tik pagal paskirtį, o dviračius būtina rakinti prie stovų.
270 vietų laikyklose tiesiog išgraibstytos, laikyklos - užpildytos.
„Pingvinuko“ seniūnaitijos, kuriai priklausančioje teritorijoje yra kelios dviračių laikyklos, seniūnaitis Mindaugas Tvysa sako, kad vietas jose gavę gyventojai yra patenkinti.
„Tie, kurie naudojasi, yra patenkinti, bet kartais pykstasi dėl vietų stokos: yra priekaištų - kodėl užėmei dvi, man neliko…
Tie, kurie nesinaudoja, nelabai supranta - kam jos skirtos", - apie kvartalo gyventojų atsiliepimus kalbėjo seniūnaitis.
M. Tvysa teigė, kad ir pats kurį laiką naudojosi laikykla, kuri jam paliko gerą įspūdį: „Galėjau naudotis, negaliu pasakyti nieko blogo - geras dalykas. Pritarčiau, kad jų reikėtų daugiau.“
Vakarietiškos sąlygos
Reikalavimas įrengti dviračių saugyklas buvo nurodytas Rumpiškės kvartalo tvarkymo, prasidėjusio 2020-ųjų pavasarį, darbų sąlygose.
Rengiant teritorijos rekonstrukcijos projektą Klaipėdos savivaldybės administracijai vadovavęs Saulius Budinas sako, kad idėja gyventojams įrengti tokius paviljonus kilo panašias laikyklas pamačius užsienyje, kur gerai išvystyta dviratininkams skirta infrastruktūra.
„Idėja kilo lankantis Europos miestuose, kuriuose išvystytas dviračių transportas, iš ten parsivežtas sumanymas. Jau pakankamai seniai pradėjome ieškoti, kokių Lietuvoje yra pasiūlymų.
Tos dviračių laikyklos tikrai pasiteisina, įsivaizduoju, kad ateityje turėtų daugėti žmonių, kurie jomis naudotųsi - kaip ir Vakarų Europos miestuose. Poreikis tikrai atsirastų, nes esamos užsipildo labai greitai“, - “Vakarų ekspresui" sakė S. Budinas.
Dabartinėje miesto Taryboje dirbantis liberalas sako negirdėjęs, kad artimiausiu metu būtų svarstyti planai mieste įrengti daugiau tokių laikyklų dviračiams: „Kol kas planuose bent jau aš to nemačiau.“
Klaipėdos savivaldybė teigia, kad esant reikalui panašios laikyklos gali būti įrengtos ir kitose vietose.
„Neatmetama galimybė ateityje plėsti tokią infrastruktūrą ir kituose miesto rajonuose, jei gyventojų poreikis išliks ar augs“, - teigiama savivaldybės komentare „Vakarų ekspresui“.
Sutiktų mokėti
Greitai sklinda ne tik blogi, bet ir geri gandai - pasakojimas apie puikias dviračių laikymo sąlygas pamažu plinta Klaipėdoje: nors dalis gyventojų vis dar su nuostaba žiūri į pilkus stačiakampio formos statinius, sužinoję, kam jie skirti, užsimano tokių ir prie savo namų.
Dalis klaipėdiečių dar nežino, kam skirti pilki stačiakampiai statiniai, o sužinoję užsimano tokių ir prie savo namų.
„Į rūsį dviratį nunešti sudėtinga, be to, jį ten laikyti man atrodo nesaugu, todėl tenka kaskart pasivažinėjus dviratį temptis į butą trečiame aukšte. Tikrai norėtųsi patogesnio laikymo būdo. Ir mums tokia laikykla būtų gerai prie namų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė daugiabučiame name pietinėje Klaipėdos dalyje gyvenanti moteris.
Klaipėdietė teigė, kad, atsiradus specialiai dviračių laikyklai, ji tikrai tokia galimybe pasinaudotų, o už tokią paslaugą jai nebūtų gaila mokėti.
„Aš sutikčiau už tokį dviračių laikymą mokėti iki 5 ar 10 eurų per mėnesį“, - kalbėjo dviračiu dažnai važinėjanti miestietė.
Ar brangu? Retorinis klausimas
Kvartalo rekonstrukcijos konkursą laimėjusi statybų bendrovė „VVARFF“ dviračių laikyklas užsakė Lietuvoje, jas pagal pateiktus reikalavimus pagamino standartinių ir nestandartinių modulinių pastatų gamybos įmonė „Ryterna modul“.
Apie 6 mln. eurų vertės projekte laikyklų kaina atskirai neįvardijama.
„Ryterna modul“ atstovas Gediminas Zaremba „Vakarų ekspresui“ sakė, jog tikslios kainos nepamena, tačiau ją gali lemti daug niuansų.
„Koks plotas, kiek vietų dviračiams, kaip jie sandėliuojami - vienu ar dviem aukštais, ar yra pompos, priešgaisrinė sauga ir visa kita“, - sakė G. Zaremba.
Jo teigimu, Klaipėdos kvartalui gamintos laikyklos nėra labai sudėtingas gaminys, nors ir labai kokybiškas.
"Pati laikykla gaminama ant standartinio karkaso. Ji nepadaryta laikinam naudojimui - kad tik pinigus pagal projektą iš valstybės paimti.
Stengėmės padaryti, kad tarnautų ilgiau, svarbu, kad švariau, gražiau, saugiau būtų", - sakė gamintojo atstovas.
Jo manymu, brangiau nei pati laikykla atsieina biurokratiniai statybos procesai ir eksploatacija.
"Brangioji dalis turbūt būtų suprojektuoti, gauti visus leidimus, su urbanistais sutarti - tinka ar ne tam tikroje vietovėje.
Brangiausias dalykas tikriausiai eksploatavimas", - kalbėjo G. Zaremba.
Vyras samprotavo, kad kaina - sąlyginis rodiklis.
„Kas yra brangu? Jeigu žmogui dviratis nebrangus, tai jis jį ir patvoryje uždėjęs grandinę paliks, o jeigu dviratis brangus, tai nežiūrėsi, kiek laikykla kainuoja“, - kalbėjo G. Zaremba.
Pasak jo, panašių dviračių laikyklų Lietuvoje užsakoma mažai, įmonė turėjo užsakymų iš Vilniaus savivaldybės, bet sostinės gyventojams buvo gamintos ne tokios geros kaip Klaipėdoje.
„Šiaip užsakymų mažai. Vilniuje gal keletas buvo, bet ten patalpa ne su stiklu, o su grotomis“, - teigė įmonės atstovas.
Strategijai dar liko laiko
Klaipėdos darnaus judumo plane numatyta, kad 2030-aisiais mieste kelionės automobiliu sudarytų tik apie ketvirtį visų kelionių, tuo metu viešuoju transportu, pėsčiomis ir dviračiu keliaujančių gyventojų dalis didėtų.
Plane įvardijamas siekis - 8 proc. visų kelionių dviračiais, tarp draugiško gamtai keliavimo būdo skatinimo priemonių įvardijamos ir saugyklų plėtra.
„Dviračių skatinimas: infrastruktūros plėtra, pagrindinėse miesto ašyse ir lokaliuose centruose - dviračių takai, greitosios dviračių juostos, dviračių dalinimosi sistema, dviračių stovai, saugyklos, statymo vietos, elektrinių dviračių skatinimas“, - rašoma dokumente.
Savivaldybei pavaldi įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“, kuriai patikėta mieste įrengtų dviračių skaitiklių priežiūra, skelbia, kad dviračių naudojimas uostamiestyje sparčiai auga. Pavyzdžiui, 2017-aisiais jais ir paspirtukais mieste buvo atliekama 3 proc., o 2023 metais - jau daugiau nei 6 proc. kelionių.
8 proc. rodikliui pasiekti miestas dar turi šiek tiek daugiau nei ketverius metus.
Tarybos narys S. Budinas mano, kad nuo išsikeltos ambicijos šiuo metu atsilieka.
"Apskritai, vertinant darnų judumą ir dviračių transporto vystymą, manau, kad šioje vietoje šiek tiek atsiliekam nuo strategijų.
Vertinant dviračių situaciją mieste viso transporto kontekste, savivaldybė gal nuo 2020 metų yra tame pačiame lygmenyje, situacija nėra gerėjanti“, - “Vakarų ekspresui" sakė jis.
Politikas teigia, kad žmones sėsti ant dviračių labiausiai skatina sukurtos patogios sąlygos.
"Dabartinėje mano darbovietėje - Klaipėdos universiteto ligoninėje - įrengėme dvi vietas dviračiams saugoti, jos užsipildė labai greitai, matome poreikį dar vieną įrengti. Kol nebuvo - atrodo, kad nereikėjo.
Kai sukuriama infrastruktūra, atsiranda ir norinčiųjų ja naudotis", - sakė ligoninės infrastruktūrai ir plėtros vadovas.
Savivaldybė nurodė, kad gyventojų poreikis turėti saugias ir patogias dviračių laikymo vietas Klaipėdoje yra žinomas ir jau pradėtas įgyvendinti - pirmosios dviračių saugyklos buvo įrengtos būtent laikantis darnaus judumo plano, kurį Taryba patvirtino 2018-ųjų rugsėjį.
„Klaipėdos keleivinis transportas“ dviračių saugyklų eksploataciją kvartale perėmė 2023-iųjų vasarą, o dviračių laikymo veiklą mieste pradėjo 2015 metais - be paviljonų Rumpiškėje, dar yra dvi rakinamos vietos Ligoninės stotelėje ir Malūnininkų gatvėje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą