Dviratininkų trasa „EuroVelo 10“ pajūryje: jau ne gėda rekomenduoti, bet gerinti yra ką

Iš viso 9,1 tūkst. kilometrų ilgio „EuroVelo 10“ per Lietuvą driekiasi nuo Nidos iki pasienio su Latvija, šie šimtas kilometrų yra dalis Baltijos jūros dviračių kelio. 2023 metų rugsėjį prasidėjo ir iki kitų metų vasaros pabaigos bus baigtas beveik 2 mln. eurų vertės Baltijos šalių dviračių turizmo gerinimo projektas „Baltic Biking UPGRADE“, kurio metu pasitelkus vietos smulkųjį verslą bandoma dar labiau pagerinti sąlygas šia trasa važiuojantiems dviratininkams.

Projekte Lietuvai atstovaujančiai asociacijai „Klaipėdos regionas“ skirta kiek daugiau nei 182 tūkst. eurų, kurie artimiausiu metu bus panaudoti trasos infrastruktūrai gerinti.

„Klaipėdos regionas šiuo metu dalyvauja tarptautiniame projekte “Baltic Biking UPGRADE„, kuris prisideda prie dviračių infrastruktūros gerinimo. Šis projektas atveria naujas galimybes Klaipėdos regionui, skatindamas tvarų judumą ir aktyvų poilsį gamtoje“, - sako „Klaipėdos regiono“ projektų vadovė Aušra Keterytė.

Trasa atidžiai patikrinta

Vienintelis Lietuvoje „EuroVelo“ inspektorius Paulius Bakutis sako, kad gauti tokį statusą nėra lengva - reikia atitikti daug reikalavimų.

„Šiaip nėra lengva tapti sertifikuota “EuroVelo„ trasa, nes reikalavimų yra labai daug ir gana griežtų: pavyzdžiui, tam tikros paslaugos tam tikru dažniu, neturi būti intensyvaus automobilių eismo greta - kad būtų malonu važiuoti, neturi būti vietų, kur dviračių eismas nutrūksta“, - vardijo P. Bakutis.

Būtent jis atliko Lietuvos pajūriu einančios tarptautinės trasos vertinimą - siekiant nustatyti trasos būklę reikėjo ją pravažiuoti dviračiu, kruopščiai patikrinti ir pateikti išvadas.

"Geras dalykas yra tas, kad nuo Šventosios iki Nidos visiškai nepertraukiamai galima važiuoti arba ramaus eismo gatvėmis, arba dviračių takais.

Atsirado atkarpa iki Juodkrantės - džiugina tai, kad trasa jungia ne tik palei ją einančias gyvenvietes, bet prijungiamos ir atokiau esančios.

Smagu, kad pagerėjo ženklinimas, aiškiau, kur važiuoti, nors dar ne viskas išspręsta", - apibendrino patikrą P. Bakutis.

Anot jo, trasos kokybę ir žinomumą pagerino per Kuršių neriją einančio ruožo remontas, apie kurį dviratininkai atsiliepia puikiai ir rekomenduoja kitiems.

„Populiarumas ir žinomumas didėja, tie, kas atvažiuoja ir pasinaudoja, sako, jog būtinai rekomenduos ir savo draugams. Tai labai gerai“, - sakė inspektorius.

Jo turimais duomenimis, per metus vien šia atkarpa pasinaudoja apie 300 tūkst. dviratininkų - būtent tiek bilietų jiems pardavė bendrovė „Smiltynės perkėla“, dar dalis žmonių savo dviračius atsiveža automobiliais.

Tačiau inspektorius atkreipia dėmesį į tai, kad dar yra taisytinų dalykų.

„Yra daug smulkmenų, blogiausia padėtis - tarp Šventosios ir Būtingės, kai tenka važiuoti žvyro ir smėlio keliu. Vietiniai ten nevažiuoja, bet turistams iš užsienio tenka ir jie vėliau, deja, ne iš gerosios pusės atsiliepia apie “EuroVelo" Lietuvoje. O šalia esantis automobilių kelias yra pernelyg intensyvus ir netinkamas pagal trasos reikalavimus, negalima važiuoti su vaikais, mėgautis važiavimo dviračiu malonumais.

Šventojoje ir Palangoje nutrūksta trasos, kai kur reikia taisyti ženklinimą Klaipėdos rajone", - pasakojo P. Bakutis.

Anot jo, savivaldybės apie trasos trūkumus informuotos, „dialogas su jomis vyksta ir kartais tikrai randame bendrą kalbą“.

Kitąmet - naujovės trasoje

Asociacijos „Klaipėdos regionas“ projektų vadovė A. Keterytė sako, kad iš projekto gautos lėšos „EuroVelo 10“ trasos gerinimui bus panaudotos keliems tikslams.

Vienas iš jų - specialios remonto stotelės, kurios dviratininkams pravers prireikus nedidelio remonto.

„Jau įgyvendinome pirmąsias iniciatyvas, įsigijome modernias dviračių remonto stoteles, kurios bus įrengtos “EuroVelo 10„ maršruto atkarpose ir leis regiono gyventojams bei svečiams patogiai susitvarkyti savo dviratį kelionės metu“, - sako A. Keterytė.

Anot jos, iki pavasario taip pat planuojama įrengti ir informacines lentas bei dviračių srautų skaičiuoklius, kurie suteikia galimybes stebėti eismo intensyvumą, analizuoti duomenis ir dar tikslingiau planuoti judumo infrastruktūros plėtrą.

„Visa tai prisidės prie mūsų regiono patrauklumo didinimo“, - nurodo asociacija.

Asociacija „Klaipėdos regionas“ taip pat parengė specialų skaitmeninį leidinį, kuriame galima rasti pagal „EuroVelo 10“ maršruto gaires sukurtus alternatyvius dviračių maršrutus, kurių ilgis nuo 34 iki 107 kilometrų, jie puikiai tinka tiek patyrusiems, tiek mėgėjams dviratininkams.

„Leidinyje galima atrasti alternatyvius dviračių maršrutus Klaipėdos regione - taip populiariname aktyvų laisvalaikį, sveiką gyvenseną ir vietos bendruomenių įsitraukimą“, - teigia asociacija.

Galima geriau? Žinoma

„Baltic Biking UPGRADE“ - ne tik dviračių trasos įvertinimas ir patobulinimas: rugsėjį Klaipėdoje įvyko speciali diskusija, kurioje dviratininkų, savivaldos, verslo ir kitų institucijų atstovai tarėsi, kaip regione sąlygas dviratininkams būtų galima pagerinti dar labiau.

Išsiaiškinta, kad norint skatinti dviračių turizmą ir prisitaikyti prie augančio poreikio tobulinti dar galima daug ką ne tik viešojo sektoriaus įstaigoms, bet ir verslams, kurie neišnaudoja potencialo.

Manoma, kad galima ieškoti sprendimų siekiant patogesnio dviračių vežimo viešuoju transportu - traukiniais, autobusais ar keltais.

Šių diskusijų metu taip pat gimė idėja organizuoti dviratininkų paradą, kuris įtrauktų bendruomenes ir parodytų, koks populiarus yra šis ekologiškas transportas, o tai galbūt lemtų tam tikrus politinius sprendimus.

Taip pat neabejojama, kad „EuroVelo 10“ trasą dar labiau galėtų išnaudoti vietos verslas - augant dviračių turizmui, didėja ir jam reikalingų paslaugų, tokių kaip maitinimas ar apgyvendinimas, poreikis bei kitos galimybės.

Esu įsitikinusi, kad „Baltic Biking UPGRADE“ projektas sudaro galimybes Klaipėdos regionui tapti dar draugiškesniam dviratininkams, o jo rezultatai bus jaučiami ilgai: nuo tvaresnės transporto kultūros iki didesnio domėjimosi dviračių turizmu ir stipresnio regiono įvaizdžio", - sako A. Keterytė.