Naujausios Klaipėdos mokyklos apžiūrėti tėvai atėjo ne tik su mokyklinio amžiaus vaikais, bet ir kūdikiais. Ekskursijoje dalyvavo ir ne vienas architektas, atėjęs pasidžiaugti kolegų atliktu darbu.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektas Gintaras Čičiurka pasakojo, kad mokyklos statybų procese susidūrė su nemenkais iššūkiais: dviejų sklypų sujungimu, kurių viduryje įsiterpusi gatvė, bei 9 metrų šlaitu.
Architektas dalijosi, kad problemų kilo ir dėl patekimo į mokyklą pėsčiomis ar su dviračiu, nes šlaito aukštis prie įėjimo į mokyklą siekia tris metrus.
"Mokyklos prieigą pagyvinome trimis apvaliomis salelėmis, kurių ovali forma atkartoja mokyklos formą. Salelės skirtos mokinių artimiesiems, laukiantiems vaikų, grįžtančių iš pamokų.
Visos mokyklos durys mokymosi metu užblokuojamos, vaikai niekur negali išeiti. Todėl sprendėme, kur įrengti vidinį kiemą ir kaip suprojektuoti mokyklą be kampų, nes šlaituotame reljefe, toje gamtinėje aplinkoje, apvali forma buvo labiausiai tinkama", - sakė architektas.
Įėjus pro centrines mokyklos duris, smalsuolius pasitiko pagrindinė mokyklos „Žinių medžio“ erdvė, atstojanti kiemą, žaidimų aikštelę ir renginių organizavimo vietą.
Apvali ažūrinė medinė sienelė pridengia žinių medį, antrame aukšte išaugantį į tikrą, gyvą obelaitę. Gamtos elementų mokykloje yra ir daugiau, šalia gyvybės medžio įrengtos lysvės ir oranžerija, esanti trečiame aukšte.
Architektas pirmame aukšte aprodė valgyklą, biblioteką, aktų salę, talpinančią iki 400 vaikų, drabužines su dušais ir mergaites nudžiuginusiais plaukų džiovintuvais, didžiąją bei mažąją sporto sales.
G. Čičiurka teigė, kad mokykloje konstrukcijos nėra slepiamos dėl vyraujančio haitekinio stiliaus. Projektuojant ypatingas dėmesys skirtas akustikai, kurią skaičiavo švedai, bei pritaikymui neįgaliesiems.
Pagal akustinius reikalavimus tai pirma tokia mokykla Lietuvoje. Kalbant nėra aido ir papildomo triukšmo, tausojamos mokytojų balso stygos. Aplinkui matomos geltonos linijos: ant grindų, sienų, langų - rodo mokyklos pritaikymą silpnaregiams", - teigė G. Čičiurka.
Nors įprastai mokyklos administracijos kabinetai būna įrengti pirmame aukšte, Tauralaukio progimnazijoje jie - trečiame aukšte. Architektas atviravo, kad pradžioje pedagogams tai kėlė nuostabą.
Bet po to jie apsidžiaugė suvokę, kad sumažės landžiojančių su įvairiais klausimais dėl iššūkio užlipti į trečią aukštą.
Antrame aukšte vieną mokyklos korpusą su kitu jungia 64 metrų ilgio galerija. Dėl stiklinių sienų šiltnamio efekto temperatūra joje siekė daugiau nei 30 laipsnių. Anot G. Čičiurkos, moksleivius nuo perkaitimo galerijoje apsaugos moderni vėdinimo sistema.
Architektas minėjo paletėje matantis tik pilkus atspalvius, o renkantis spalvas mokyklos interjerui sprendimą padiktavo sporto salės danga.
„Sporto salei naudojome specialią gumos granulių dangą, atitinkančią gaisrinę degumo klasę. Ją vienintelę radome Vokietijoje, o jos spalvų paletė buvo itin siaura. Todėl rinkomės iš pilko kolorito išeinančias žalsvą ir melsvą spalvas“, - sakė G. Čičiurka.
Nors pagal mokinių skaičių mokykloje stadiono įrengimas nepriklausė, moksleiviai galės džiaugtis futbolo aikštele, puse krepšinio aikštelės, trimis bėgimo takais, šuoliaduobe ir lauko treniruokliais.
Mokykla išsiskiria ne tik savo akustika, bet ir stiklinėmis sienomis. Jas daryti buvo nuspręsta dėl mokinių drausminimo pertraukų metu. Vaikai šiuo sprendimu nebuvo itin patenkinti.
„Ant kiekvieno klasės stiklo yra šilkografijos simboliai, parodantys klasės paskirtį. Specializuotos klasės turi savo ženklus, o bendrojo ugdymo - foninius piešinius“, - pasakojo architektas.
Dvylikametės Sofija ir Elija, atėjusios apžiūrėti naujojo mokyklos pastato, kuriame mokysis nuo rugsėjo mėnesio, labiausiai žavėjosi vidiniu kiemu su žaidimų aikštele ir per vidurį augančia obelėle, trečio aukšto oranžerija ir gražiai įrengtomis klasėmis. Apžiūrėjus tokią modernią mokyklą ir ne vienam suaugusiajam kilo noras vėl tapti moksleiviu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą