Kieme žaidžiantis vaikas - pažeidėjas

(3)

Klaipėda yra didmiestis, kuriame vaikai kartais žaidžia su kamuoliais. Tai, atrodo, akivaizdu ir turėtų būti absoliuti norma. Tačiau ne visiems miestiečiams: vienas vyras Klaipėdoje stojo į teisinę kovą bandydamas įrodyti, jog taip laisvalaikį kaimynystėje leidžiantys mažieji nusižengia įstatymui drumsdami jo ramybę.

Teisme praėjusią savaitę užbaigta nagrinėti administracinio nusižengimo byla, kuria išspręstas uostamiesčio gyventojo ir policijos ginčas dėl galimo viešosios rimties trikdymo tyrimo. 

Vyras atkakliai siekė įrodyti, kad kieme su kamuoliu žaidžiantis kaimynų vaikas tokiu savo elgesiu pažeidė įstatymą, tačiau teisės sargai tam nepritarė.

Ne tik formalūs apibrėžimai, bet ir sveikas protas kartais būtinas priimant sprendimus, sako policijos atstovė, o visuomenės sveikatos specialistė pastebi, kad tokie skundai vaikus gali atgrasyti nuo lauko žaidimų, su kuriais sparčiai konkuruoja kompiuteriai.

Vaiko žaidimas teismų akimis

Viskas prasidėjo birželio 28-osios vakarą, apie pusę devynių, privačių namų kvartalo šiaurinėje Klaipėdos dalyje. Vienas jo gyventojas policijai pranešė, kad gretimame sklype vaikas spardo kamuolį ir trukdo jam ilsėtis.

„Policijos komisariate buvo užregistruotas pranešimas, kuriame nurodoma, jog kaimynų kieme vaikas spardo kamuolį. Jo keliamas triukšmas trukdo poilsiui“, - rodo vieši administracinės bylos duomenys.

Pareigūnai į skambutį reagavo atvykdami į vyro namus, apklausę jį ir liudininkus. Viską įvertinus nutarta nutraukti tyrimą dėl galimo viešosios rimties trikdymo ar nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.

„Gyvenamojo namo kieme paprastai yra girdimi garsai, sklindantys kasdieninėje veikloje ar žaidžiant vaikams, tačiau tokie garsai nėra ir negali būti laikomi viešosios rimties trikdymu bei užtraukti atsakomybės pagal Administracinių nusižengimų kodeksą“, - skelbia bylos medžiaga.

Policijos iškvietimas tokioje situacijoje gali atrodyti kaip vienkartinė emocinė reakcija, tačiau istorijos tęsinys rodo, kad čia ne toks atvejis - klaipėdietis atkakliai siekė įrodyti, kad vaikas pažeidė kodekso straipsnius, kurie už tokius veiksmus numato iki 300 eurų baudą.

Vyras pareigūnų nutarimą atsisakyti tyrimo apskundė Klaipėdos apylinkės teismui ir reikalavo, jog policininkai tęstų tyrimą, bet skundas buvo atmestas.

Tai irgi pagyvenusio vyro nesustabdė - jis pirmosios instancijos teismo nutartį skundė Klaipėdos apygardos teismui, tačiau šis irgi laikėsi pozicijos, kad jokio pažeidimo čia nėra.

„Apygardos teismas daro išvadą, kad kaimynų veiksmuose nesama administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos“, - skelbia lapkričio 15-osios nutartis, kuri yra neskundžiama ir įsigaliojo iš karto po paskelbimo.

Teismas taip pat pritaria policijos nuostatai, kad pažeidimas negali būti konstatuojamas vien dėl vyro pretenzijų.

„Pažeidimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis“, - rašoma nutartyje.

Kitiems kaimynams netrukdo

Rinkdama medžiagą dėl neva keliamo triukšmo policija aiškinosi, kaip vaikų elgesys veikia kitus kaimynus.

Remiantis greta gyvenančio ir policijos apklausto žmogaus liudijimu, pareiškimą pateikęs vyras melavo pareigūnams.

„Nuėjus į namo kiemą, policijos pareigūnus pasitiko gyventojas, kuris paaiškino, kad vaikas ką tik grįžo į namus iš kaimo ir kamuolio nespardė, o kaimynas melagingai kviečia policiją“, - rašoma nutartyje.

Kita liudininkė pareigūnams teigė, jog kaimynas - konfliktiškas žmogus.

„Ji nurodė, kad su minėtu kaimynu vyksta nuolatiniai konfliktai, kaimynas nuolat kviečia policijos pareigūnus, nors kieme susirinkę vaikai jame tiesiog būna. Vaikai žaidžia, spardo kamuolį, supasi, galbūt garsiau pakalba ar sušaukia, tačiau po ramybės valandų to nebūna“, - užfiksuota liudijime.

Viena moteris teigė, kad vaikų žaidimus laiko normaliu elgesiu.

Žaidžiantys vaikai neužkliuvo nė vienam policijos apklaustam kaimynui, jie tai laikė normaliu reiškiniu.

„Ji neturi jokių pretenzijų, esą vaikų yra visoje gatvėje, jie žaidžia, spardo kamuolį, kas yra normalu. Ramybės valandomis jai niekas netrukdo. Taip pat nurodė, jog asmuo pastoviai konfliktuoja ir kviečia policijos pareigūnus“, - skelbia bylai pateikta policijos medžiaga.

Dar vienas kaimynas liudijo nepateikęs duomenų: „Nurodė, jog nenori daugiau problemų su kaimynu.“

Policija fiksavo, kad šiam kaimynui netrukdo nei šalia stovinčios sūpynės, nei žaidžiantys vaikai.

Bylos duomenimis, klaipėdietis ir anksčiau į policiją kreipėsi dėl kaimynų keliamo triukšmo po 19 valandos, taip pat dėl savavališko sūpynių pastatymo, tačiau pareiškimo dėl to nerašė. Jis taip pat savo apeliaciniame skunde teigė, kad vaikai turėtų žaisti ten, kur tam vieta - specialiose aikštelėse.

Be įstatymo - ir sveikas protas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato miesto reagavimo skyriaus viršininkė Vitalija Sukauskienė sako, kad dėl triukšmo klaipėdiečiai praneša gana dažnai, tačiau vertinant informaciją būtina įsitikinti, ar taip yra iš tikrųjų, ar tik pranešėjo supratimu.

„Žmogaus subjektyvus vertinimas ir tai, kas jam atrodo kaip triukšmas, kuris trukdo ramiai gyventi, dar nėra pažeidimas. Todėl kiekvienu atveju viskas vertinama bendrai - turi būti tam tikras laikas, tam tikras triukšmo lygis, o ne šiaip už sienos girdimi krebždesiai, kad būtų taikoma atsakomybė“, - „Vakarų ekspresui“ aiškino pareigūnė.

V. Sukauskienė sako, kad žmonės neturėtų pamiršti galimybės tokiais atvejais bandyti apsieiti be policijos pagalbos.

„Jeigu triukšmo nebuvo, jis trumpalaikis, vaikai žaidžia, tai mes turėtume triukšmą šiek tiek toleruoti ir gal be policijos spręsti, turėtų būti tarp gyventojų supratimas. Jeigu nepastoviai tai vyksta, vieną kartą - tai gal užtektų pabendravimo su kaimynais, įspėjimo“, - teigė V. Sukauskienė.

Anot jos, policininkai tikrai nesiruošia išvaikyti žaidžiančių jaunųjų klaipėdiečių.

„Būna atvejų, kai žmonės skundžiasi, bet pajėgos nesiunčiamos (...) Mes neturime eiti vaikyti vaikų, jeigu jie žaidžia“, - teigė V. Sukauskienė.

Nors viešosios rimties trikdymo teisinis apibrėžimas numato, kad tai yra žmonių ramybei, poilsiui ar darbui trukdantis triukšmas viešose vietose vakare (nuo 19 iki 22 val.) ir naktį (nuo 22 iki 7 val.), policija situaciją kartais vertina ne tik per įstatymo prizmę, bet ir pasitelkus sveiką protą.

"Iš tikrųjų vasaros metu ne toks ir retas dalykas, kai žmonės praneša, taip, kartais laikas būna vėlesnis, tačiau galvojame - ar tikrai taikyti atsakomybę.

Pavyzdžiui, ne būtinai vaikai žaidžia, tai daro ir suaugusieji - susirenka į aikšteles, kurios yra apšviestos. Bandome kalbėtis su pranešėju - juk ne komendanto valanda, kad po dešimtos vakare negalima išeiti į aikštelę. Bet ne visi supranta", - kalbėjo V. Sukauskienė.

Jos nuomone, jeigu policininkams reikėtų reaguoti į visą miesto triukšmą, tai tektų bausti ir už transporto skleidžiamus garsus: „Triukšmą kelia ir automobiliai, ir pravažiuojantys autobusai - gal transportas kelia didesnį triukšmą nei kieme su kamuoliu žaidžiantis vaikas. Gal tai tik dar vienas pašalinis garsas, kuris erzina.“

Gali atgrasyti nuo žaidimų

Kam triukšmas, o kam - sveikintinas elgesys.

Už jaunimo fizinio aktyvumo skatinimą mieste atsakingo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vadovė Marta Seminavičienė sako, jog vaikų žaidimai laisvalaikiu yra skatintinas elgesys.

„Laisvalaikis lauke ne tik padeda vaikams lavinti fizinius gebėjimus, bet ir stiprina jų socialinius ryšius, moko bendradarbiavimo ir taisyklių laikymosi. Toks aktyvumas yra būtinas vaikų sveikatai, emocinei gerovei bei tinkamam fiziniam vystymuisi, todėl raginame skatinti ir palaikyti įvairias aktyvaus laisvalaikio formas“, - „Vakarų ekspresui“ teigė M. Seminavičienė.

Su tokiu požiūriu sutampa ir asmeninė policijos atstovės V. Sukauskienės nuomonė.

„Mano asmeniniu požiūriu, tai net skatintinas dalykas, kad vaikai eina į lauką ir žaidžia su kamuoliu“, - komentuodama situaciją teigė pareigūnė.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vadovė mano, jog policiją dėl vaikų žaidimų kviečiantys miestiečiai gali atgrasinti mažuosius klaipėdiečius nuo tokios laisvalaikio praleidimo formos.

„Taip, tokie veiksmai gali turėti neigiamą poveikį. Kai vaikai ar jaunimas jaučia, kad jų veikla nėra laukiama ar yra neigiamai vertinama, jie gali prarasti motyvaciją užsiimti aktyviu laisvalaikiu. 

Tai ypač svarbu atsižvelgiant į vaikų psichologinį jautrumą. Manau, kad svarbu ieškoti bendrų sprendimų - suderinti vaikų teisę į aktyvų laisvalaikį su kaimynų teisėmis į ramybę, tačiau neskatinant konfliktų“, - teigė M. Seminavičienė.

Jos teigimu, futbolas ir kiti lauko žaidimai vis dar yra populiarūs tarp vaikų ir jaunimo.

„Aktyvus žaidimas lauke, įskaitant futbolą, vis dar išlieka populiari veikla tarp vaikų ir jaunimo, nors skaitmeninės technologijos neretai riboja vaikų norą judėti. Nepaisant to, kai kurių vaikų ir jaunimo grupių susidomėjimas tokia veikla išlieka, ypač kai yra prieinamos tinkamos erdvės ir draugiška aplinka. Aktyvi veikla lauke - tai natūralus būdas išreikšti save ir kurti socialinius ryšius“, - sakė visuomenės sveikatos specialistė.

Policijos atstovė pažymi, kad kieme žaidžiantys vaikai gali patekti ir į viskuo nepatenkintų klaipėdiečių akiratį - tokių žmonių, anot jos, yra.

„Yra nuolatiniai pranešėjai, kurie mums skambina ne kiek dėl pažeidimų, bet gal nori dėmesio, yra pikti dėl visko“, - teigė V. Sukauskienė.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder