Europinė geležinkelio vėžė į Klaipėdą: reikia kuo greičiau

„Uosto poreikis būtų, kad europinė geležinkelio atšaka į Klaipėdą atsirastų kuo greičiau, net kartu su “Rail Baltica„, nors, aišku, tai mažai tikėtina galimybė“, - „Vakarų ekspresui“ sakė AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Anot jo, greitis yra labai svarbu, nes, kai kroviniai pajudės per „Rail Balticą“ Varšuvos kryptimi, gali nusistovėti srautai pasukant į kaimyninius uostus. Juo labiau kad jau tiesiama „Rail Baltica“ europinė geležinkelio vėžė veda tiesiai į Estijos Mugos uostą. Taip pat ji eina per Rygą, kur sujungti su pačiu Rygos uostu reikia nutiesti labai trumpą europinio geležinkelio atšaką.

„Dabar pirmas svarbiausias darbas yra apsispręsti, per kur į Klaipėdą būtų tiesiama nauja europinio geležinkelio atkarpa. Ar ji turėtų eiti pietine šalies dalimi, šiaurine, o galbūt eitų nauja linija palei autostradą Kaunas-Klaipėda?“ - teigia A. Latakas.

Anot jo, europinio geležinkelio atkarpos į Klaipėdą klausimas bus aptartas šią savaitę planuojamame bendrame pasitarime, kur dalyvaus ministerijos, „Lietuvos geležinkelių“, Klaipėdos uosto atstovai.

„Renkantis galimą europinės vėžės variantą reikia, kad jis geriausiai atlieptų visus poreikius - tiek keleivių pervežimo, tiek krovinių“, - sako A. Latakas.

Anot jo, visi trys jau minėti galimi variantai turi savo pranašumų ir trūkumų. Todėl reikia atsižvelgti į daug aplinkybių. Priėmus sprendimą tiesti naują liniją labai aktualus taptų žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimas.

Susisiekimo ministerija pranešė, kad, vadovaujantis reglamento reikalavimais, Lietuvoje bus rengiama geležinkelių tinklo architektūros galimybių studija, kuri įvertins viso Lietuvos geležinkelių tinklo parėjimo prie europinės vėžės standarto galimybes ir etapus, tarp jų - ir geriausias geležinkelio linijos į Klaipėdą alternatyvas.

Tikimasi parengti bendrą Baltijos šalių koordinuoto geležinkelių tinklo perėjimo prie europinės vėžės standarto planą.

Tranzito uostas

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ vadovas Laimonas Rimkus sako, kad žinia dėl europinės vėžės į Klaipėdos uostą yra labai gera ir labai laukta.

Anot jo, Klaipėdos uosto atstovai paskutinius keletą metų aktyviai reiškė poziciją, kad vienintelis Lietuvos uostas neturi būti pamirštas tiesiant europinės reikšmės transporto koridorius. Tačiau ilgą laiką nebuvo aiškumo, ar jungtis tikrai bus.

„Klaipėdos uosto pajėgumai ir infrastruktūra yra pritaikyti tranzitiniams kroviniams. Vien Lietuvos krovinių nepakanka, kad uostas dirbtų efektyviai. Todėl papildoma jungtis įsijungiant į šiaurės-pietų transporto koridorių yra labai svarbi“, - sako L. Rimkus.

Jis teigia, kad nesitikima, jog naujos kryptys kompensuos tuos krovinių srautus, kurių Klaipėdos uostas neteko dėl geopolitinės situacijos Rytuose. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje krovinių tikrai turėtų daugėti. Jau dabar pradeda formuotis nauji srautai per Klaipėdos uostą su Skandinavija. Taip pat visi stebi, kaip vystysis įvykiai Ukrainoje.

Keleivių patogumui

UAB „Kamineros grupė“ vadovas Arūnas Tuma teigiamai vertina sprendimą dėl europinės geležinkelio vėžės į Klaipėdą.

„Bus galimybė keleiviams sėsti į traukinį ir be persėdimo nuvykti iš Klaipėdos į Varšuvą ar Taliną. Klaipėdai ir klaipėdiečiams tikrai patogiau“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Tuma.

Tačiau jis nėra taip optimistiškai nusiteikęs dėl krovinių srautų šiaurės-pietų kryptimi. „Vežti krovinius iš Skandinavijos yra daug patogesnių maršrutų nei per Klaipėdą. Bet laikas parodys“, - sako A. Tuma.

Jis kartu abejoja dėl šalies vystymo strategijos, kai pirmiausia investicijos yra nukreipiamos į Vilnių. Ir „Rail Baltica“ atkarpa pirmiausia pasieks sostinę. O Klaipėdai teks palaukti 10-15 metų. „Čia kaip su Lietuvos oro uostais, kai milijonai investuojami į miesto centre esantį oro uostą Vilniuje“, - sarkazmo neslepia A. Tuma.

Inicijavo sprendimus

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika primena, kad uosto įmonių asociacija ne kartą kreipėsi į Susisiekimo ministeriją inicijuodama sprendimus dėl europinės geležinkelio vėžės. Reikėjo tikrai atlikti nemažai darbo, kol projektas atsidūrė ant Europos Komisijos darbo stalo.

„Europinė geležinkelio vėžė tikrai padės išsaugoti Klaipėdos uosto konkurencingumą Baltijos jūros regione“, - įsitikinęs V. Šileika.

Tačiau jis kartu pažymi, kad yra dar daug neatsakytų klausimų. Be to, kad reikia sprendimo dėl vėžės maršruto, nėra aiškus ir projekto finansavimo klausimas, taip pat nėra apibrėžti ir projekto įgyvendinimo terminai.

Kaip pavyzdys yra ir jau tiesiamas „Rail Baltica“ projektas. Jis ne tik kelerius metus vėluoja, tačiau ir jo kaina nuo pradinės suplanuotos prieš 7 metus išaugo kone keturis kartus. Net kalbama, kad projektui gali pritrūkti pinigų.

Jungtis su Europa

Europinio geležinkelio linija į Klaipėdą turėtų pagerinti transporto ir logistikos jungtis Baltijos regione ir Rytų Europoje, be to, iš esmės pakeistų Lietuvos susisiekimo sistemą: sukurtų patrauklią alternatyvą kelių transportui, padėtų diversifikuoti Klaipėdos jūrų uosto veiklą ir atrasti naujų rinkų.

„Lietuvai nepaprastai svarbu plėtoti šiaurės-pietų krypties transporto koridorių, užtikrinantį strategiškai svarbias jungtis su Šiaurės, Pietų ir Vakarų Europos šalimis.

Tai, kad į naująjį TEN-T reglamentą įtraukta europinės vėžės geležinkelio linija iki Klaipėdos, yra didelis mūsų šalies ir viso Baltijos jūros regiono pasiekimas, padėsiantis spartinti europinės reikšmės infrastruktūros plėtrą, užtikrinti didesnes keleivių, krovinių bei karinio mobilumo galimybes“, - sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Reglamentu taip pat nustatomos prioritetinės europinės vėžės plėtros kryptys Ukrainoje kartu su tiesiama „Rail Baltica“ vėže ir numatoma europinės vėžės linija į Klaipėdą, tai sukurs naują, trumpiausią transporto koridorių nuo Klaipėdos ir kitų Baltijos jūros regiono uostų iki pat Ukrainos.

Į atnaujintą TEN-T reglamentą taip pat įtrauktas naujas Baltijos, Juodąją ir Egėjo jūras jungiantis transporto koridorius, papildomos jungtys su Ukraina.

Karinis mobilumas

Pasikeitusioje geopolitinėje situacijoje ypatingą reikšmę įgauna ir karinis tranzitas, kur Klaipėdos uostas taip pat vaidina svarbų vaidmenį.

Atnaujintame reglamente pirmą kartą atsirado ir kariniam mobilumui užtikrinti skirtos infrastruktūros kategorija, kurioje didžiausi Lietuvos prioritetai - „Via Baltica“, „Rail Baltica“ ir naujasis projektas TEN-T tinkle - kelias Lazdijai-Alytus-Vilnius. Europinio standarto tinklo plėtojimas, ypač prijungiant Klaipėdą, svarbus ir kariniam mobilumui užtikrinti.

TEN-T tinklas jungia didžiuosius ES miestus su uostais, oro uostais ir geležinkelių terminalais.

Į šį tinklą įtrauktos svarbiausios Lietuvos tarptautinės kelių ir geležinkelių jungtys: „Rail Baltica“, „Via Baltica“ ir kelias Lazdijai-Alytus-Vilnius, taip pat magistralė Klaipėda-Kaunas-Vilnius, geležinkelis Vilnius-Klaipėda, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Nemuno upės ruožas nuo Kauno iki Klaipėdos jūrų uosto, Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostai ir Kauno intermodalinis terminalas.