Europos Parlamento rinkimai: ar Klaipėdos balsas gali būti išgirstas?

(8)

Birželio 9 d. vyks rinkimai į Europos Parlamentą. Šalies piliečiai rinks 11 europarlamentarų, kurie Lietuvai Europos Parlamente atstovaus ateinančius 5 metus.

Tarp 319 rinkimų sąrašuose esančių kandidatų dvi dešimtys yra Vakarų Lietuvos politikai arba atskirais laikotarpiais atstovavę Klaipėdos regionui. Kokie jų šansai būti išrinktiems ir kodėl jie to siekia?

Po to, kai 2004 metais Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, tik vienas tiesiogiai su Klaipėdos politinių gyvenimu susijęs politikas buvo išrinktas į Europos Parlamentą. 2009-2014 metais tai buvo Eugenijus Gentvilas.

Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politologijos mokslų katedros vedėjas prof. dr. Jaroslav Dvorak „Vakarų ekspresui“ priminė, kad europarlametaru buvo ir šviesaus atminimo Klaipėdoje gimęs filosofas Leonidas Donskis.

O štai E. Gentvilas, politologo nuomone, jau yra atitolęs nuo Klaipėdos, uostamiestyje nebekandidatuoja ir jau nebegali būti vertinamas kaip vietos politikas, jis veikia nacionaliniu mastu.

„Tikrai nesu Klaipėdos miesto tarybos narys, 12 metų esu nacionalinėje politikoje, tačiau gyvenu Klaipėdoje, kiekvieną savaitgalį čia būnu namuose. Esu klaipėdietis“, - sako E. Gentvilas, kuris mano, kad turi realias galimybes būti išrinktas, nes yra sąrašo lyderis.

Su tuo sutinka ir J. Dvorak, tačiau jis kartu pastebi, kad paskutinės politinės tendencijos ir buvusių rinkimų rezultatai rodo, kad tradicinėms liberalių, konservatyvių pakraipų partijoms bus sunku patekti.

Priminsime, kad siekiant gauti bent vieną mandatą, reikia įveikti 5 procentų barjerą. Tai pats aukščiausias barjeras, kurį leidžia ES teisė.

RINKIMAI. Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politologijos mokslų katedros vedėjas prof. dr. Jaroslav Dvorak pastebi, kad Lietuvoje žmonėms trūksta informacijos ir žinių apie Europos Parlamento veiklą, o naujai į Europos Parlamentą išrinktiems nariams gali prireikti iki trejų metų, kad perprastų, kaip veikia sistema.

Tautinis klausimas

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos rinkimų sąraše aukštoje 3 pozicijoje esantis klaipėdietis Michail Andrijanov neslepia, kad taikosi į konkretų rinkėją.

„Dalyvauju, nes manau, kad savo dalyvavimu galiu paraginti kitus aktyviau naudotis teise rinkti savo atstovą“, - lakoniškai į „Vakarų ekspreso“ klausimą, kodėl dalyvauja rinkimuose, atsakė M. Andrijanov.

Tačiau J. Dvorak mano, kad M. Andrijanovo dalyvavimo rinkimuose tikslas yra daug konkretesnis.

„Manau, jo tikslas, kad į Europos Parlamentą patektų Waldemar Tomaszewski. Klaipėdos balsų, jei ir balsuotų, neužtektų, o Vilniaus pusė tikrai už M. Andrijanovą nebalsuos“, - sako politologas.

J. Dvorak akcentuoja, kad darbui Strasbūre ir Briuselyje labai svarbi politiko patirtis. Jo manymu, prieš tampant europarlamentru yra būtina bent kadenciją pabūti Seimo nariu.

„Kandidatų iš Klaipėdos galimybes Europos Parlamento rinkimuose vertinu labai ribotai, ypač jei jie nėra Seimo nariai. Kandidatams reikia žinomumo Lietuvos mastu“, - sako Klaipėdos universiteto profesorius.

Jis taip pat rinkėjams pataria atkreipti dėmesį į tai, kaip kandidatai bendrauja tiesiogiai su žmonėmis.

Akcentuoja patirtį

Būtent savo sukauptą politinę patirtį akcentuoja socialdemokratų kandidatas į Europos Parlamentą buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

„Per eilę metų dirbdamas Seimo nariu, Klaipėdos miesto meru, o ypač pastaruosius 10 metų būdamas ir labai rimtos europinės institucijos - Europos regionų komiteto nariu, įgijau daug įvairialypės patirties, kurios, giliu mano įsitikinimu, labai reikia atstovaujant jau nebe tik miesto, regiono, bet ir visos Lietuvos interesams Europos Parlamente“, - sako V. Grubliauskas.

Anot jo, ypač svarbu darbui Europos Parlamente yra ir užsienio kalbų mokėjimas, įstatymų svarstymo, priėmimo bei įgyvendinimo algoritmų suvokimas, europinių įstatymų leidžiamosios, vykdomosios bei atstovaujamosios valdžių sąrangos bei tarpusavio sąveikavimo suvokimas.

„Tai tie įgūdžiai, ta patirtis, tas supratimas, kuriuos, manau, esu sukaupęs ir pasiruošęs tai “įkinkyti„ Klaipėdos, mūsų regiono ir visos Lietuvos žmonių labui“, - ryžtingai nusiteikęs V. Grubliauskas.

Mėlynoji ekonomika

Didelį ryžtą Europos Parlamento rinkimuose deklaruoja Seimo narys Audrius Petrošius. Jis įsitikinęs, kad darbas Europos Parlamente jam leistų parodyti išskirtinį dėmesį ir Klaipėdos problemoms.

„Darbas didžiausioje politinėje grupėje Europos Parlamente, turint ne tik atstovavimo Lietuvai patirties, bet ir klaipėdietišką supratimą apie mėlynąją ekonomiką - vieną svarbiausių Europos darbotvarkės klausimų artimiausioje ateityje - sudarytų galimybes atstovauti mūsų šaliai su išskirtiniu ir deramu dėmesiu Klaipėdos kraštui ir jūrinei ekonomikai“, - sako A. Petrošius.

Anot jo, Europa susiduria su beprecedenčiais iššūkiais demokratinėms vertybėms ir žmonių saugumui, todėl politinėse Europos institucijose labiau nei kada nors anksčiau reikia tvirtų politikų, gebančių ne tik užtikrintai atstovauti Lietuvos pozicijai, bet ir turėti energijos ir darbštumo telkti kolegas iš kitų šalių bendriems darbams.

„Tikiu Europos Sąjunga, matau, ką Lietuva iš šios narystės gavo, todėl kandidatuoju į EP, kad galėčiau dalyvauti tiesioginiame procese. Pirmiausia atstovaučiau Lietuvos interesams, esu ne populistas todėl rinkėjai iš manęs gali tikėtis nuoseklumo, dešiniosios politikos ir iniciatyvų“, - sako liberalas Edmundas Kvederis.

Tvarumas ir perspektyva

„Tai partinės demokratijos pasekmė - Demokratų sąjungos “Vardan Lietuvos„ Klaipėdos skyrius delegavo mane į partijos keliamą sąrašą, tuo pažymėdamas, kad skyrius turi asmenį, galintį dalyvauti EP rinkimuose. Kodėl sutikau?

Manau, kad sukaupta politinė patirtis Lietuvai jungiantis į ES reikalinga ir šiandien ES susiduriant su naujais iššūkiais“, - sako vietos Europos Parlamente sieksianti Klaipėdos politikė Irena Šiaulienė.

Anot jos, Lietuvai reikalinga veikianti Europa kasdien ir kiekvienam - užtikrinant didėjančias pajamas, gerinant gyvenimo kokybę, ilginant sveiko gyvenimo trukmę, europinę pensiją, Lietuvos saugumą.

„Dalyvauju rinkimuose, nes Europos Sąjungos politika, dažnai matoma per tolimų direktyvų arba finansavimo prizmę, yra daug svarbesnė negu mums atrodo“, - sako Laisvės partijos kandidatė į Europos Parlamentą klaipėdietė Birutė Andruškaitė.

Anot jos, nors direktyvos ir reglamentai skamba kaip labai nuo kasdienybės nutolę terminai, realybėje ES sprendimai lemia, kad, pavyzdžiui, nusipirkta skalbimo mašina turės būti pataisoma arba kad po Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ateis reikalavimai susitvarkyti kibernetinį saugumą.

„2019-aisiais metais jau turėjau progą Europai Briuselyje pristatyti savo idėją miestuose ant tam tinkamų stogų erdvių įrengti atsinaujinančios energijos sprendimus ir, sulaukusi daug palaikymo, supratau, kad Europa yra apie tvarumą ir perspektyvą.

Kviečiu nebežiūrėti į Europos Parlamentą kaip į nereikalingų politikų rekreacijos erdvę, o kaip į atsakingų, novatoriškų, drąsių ir pilietiškų lyderių vietą“, - sako B. Andruškaitė.

Išmokos ūkininkams

Lietuvos regionų partijos kandidatė į Europos Parlamentą klaipėdietė Gintarė Sakalauskaitė, jei būtų išrinkta, žada nepamiršti ir ūkininkų.

„Rinkimuose į Europos Parlamentą kandidatuoju, nes noriu, kad Europos sostinėje būtų geriau girdimas Lietuvos balsas.

Šaliai atstovaujantys europarlamentarai iš senųjų partijų seniai pamiršo paprastų žmonių rūpesčius. Reikia kiekvienam žmogui garantuoti kokybiškas švietimo, susisiekimo ir viešąsias paslaugas. Būtina didinti investicijas į švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą.

Didiesiems rinkos žaidėjams reikia nustatyti didesnius mokesčius, o ES finansinę paramą proporcingai paskirstyti pagal valstybių narių ir jų piliečių poreikius.

Manau, kad atėjo laikas siekti vienodų tiesioginių išmokų ūkininkams ES bendrojoje rinkoje“, - teigia kandidatė.

Nežino, ką veikia Europos Parlamentas

J. Dvorak pastebi, kad daugelis Lietuvos rinkėjų nelabai žino, kuo iš tikro užsiima Europos Parlamentas. Nors iš tikro apie 70 procentų Seime priimamų teisė aktų atkeliauja iš Europos Parlamento ir yra tiesiog adaptuojami.

Politologas mano, kad Lietuvoje trūksta studijų, programų, kurios nagrinėtų Europos Parlamento veiklą, supažindintų visuomenę, kad tuo domėtųsi ne vien elitas.

„Kai dirbau Europos Parlamente, žmonės man skambindavo ir dėl prakiurusių lietvamzdžių“, - sutinka, kad Lietuvoje trūksta informacijos apie Europos Parlamentą, ir E. Gentvilas.

„Lietuva turi tik 11 Europos Parlamento narių iš 705“, - pastebi J. Dvorak.

Anot jo, tai labai mažai norint daryti įtaką, todėl mažosios šalys, tokios kaip, pavyzdžiui, Airija, siekia, kad daugiau jų atstovų dirbtų Europos Komisijoje, kurios prerogatyva yra Europos Parlamentui ir Ministrų Tarybai teikti teisės aktus.

Tačiau per Europos Parlamento narius aktyviai veikia įvairių sričių lobistai, kurie pateikia alternatyvius pasiūlymus siūlomiems teisės aktams.

J. Dvorak pastebi, dar į Europos Parlamentą Lietuvoje veržiasi partijų lyderiai: W. Tomaszewski, Vilija Blinkevičiūtė, Viktoras Uspaskich.

Viena iš to priežasčių yra finansinė, kuri padeda stiprinti ir pačias partijas.

„Europarlamentarai gali pasisamdyti iki 20 padėjėjų, taip stiprinama partinė struktūra, žmonės įgauna patirties“, - pastebi J. Dvorak.

Tačiau kartu atrodo, kad Europos Parlamentas tampa tarsi politine pensija šalies politikams. 2019 metais visų į Europos Parlamentą išrinktų politikų amžiaus vidurkis siekė 49,5 metų, o Lietuvos perkopė 60,5 metų.

Prieš penkerius metus jauniausiai Europos Parlamento narei iš Danijos buvo 21-eri. Tuo tarpu jauniausiam iš Lietuvos W. Tomaszewski tuomet buvo jau 54-eri.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder