Statykite ne po žeme o bent Dviejų aukštų garažą virš o paveldą palikit ten kur buvo BUS PASTOGE ARBA ISVEZKIT PAMATUS Į SAUGIA VIETA IR BAIKIT TAS NESAMONES MILIJONAI GI MUSU VARGSU

Statykite ne po žeme o bent Dviejų aukštų garažą virš o paveldą palikit ten kur buvo BUS PASTOGE ARBA ISVEZKIT PAMATUS Į SAUGIA VIETA IR BAIKIT TAS NESAMONES MILIJONAI GI MUSU VARGSU

Absurdas

Jums kas ? Visai nesiorentuojate ? Kultūros ministerija perėmė mūsų gražuolį paštą !!!! Ką padarė per tiek metų !!!! ? Visai kukūūūū ? Dabar reikia lėšų gynybai negi nematote kaip patryyyjotai darkosi dėl % ? Viskas tik gintis , o ir tai vokiečių brigadai. Po kiek nuomos už namus jiems mokame ? Atsipeikėkite .

Pritariu. Joks paveldas , jei atstatomas šiuolaikinėmis priemonėmis , o gal butai bus kaip 18 a ?

regiono gyventojai kur statys automobilius ? Kuo važiuosite į muzikinį ? Viešu transportu ? Jums negėda ?

Laukiam aikštės kuri buvo suplanuota. Atstatinėti pastatų šiuolaikinėm plytom tai nebus autentiški pastatai tai bus tik jų kopijos jų tikrai nereikia. Laukiam aikštės.

nereikia garažo, nereikia

Netinkamai galimai parinkta Muzikinio vieta sukure šią problemą, prie krantines upes ar mariu nebut tokiu problemu . Butina isaugoti turimą atrasta atkastà paveldą ateities kartoms.

Muzikinį turėjo statyti Laivitės teritorijoje ir viskas būtų buvę gerai. Ot pridirbo....

Šį objektą skubiai turi perimti Kultūros ministerija, čia turi įsikišti Vokietijos valdžia, negalima leisti sunaikinti tokių istorijos lobių. Kur dingo vokiečių bendrija? Jei reikalo nesiims vyriausybė, bus padarytas nusikaltimas istorijai, vietiniai valdžios intelektualai suvokia kas yra garažas, bet nesuvokia kas yra istorija, vienas meras neatsilaikys prieš garažo intelektualus.

Mano nuomone liesti tas istorijos relikvijas būtų nusikalstama, todėl siūlau statybininkams ir garažo būsimiems "savininkams" susirinkti monatkes ir dingti, o paveldą išsaugoti. Pasaulis žino daug būdų kaip tai padaryti. Neužsitraukite amžinos gėdos.

garazu, uz tuos milijonus atstatyti Memelio dalele, ania etatini

Eikit po velniu su savo parkingu paciame miesto centre ir frankensteininiu menuliu virs jo. Kazkoks kicu kicas.

Vieną dalyką galvokit jog netoli DANE IR VANDENS SRAUTA NENUVALDYSIT PO ZEME TAI KA IMANOMA ISKELKIT PAVELDO SAUGAI IR PADARYKIT ANTZEMINE STOVEJIMA SU KAZKOKIU PAMINKLIUKU IR VISKAS NEBEPLAUKIT MILIJONU

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys sako, kad išsaugoti ir eksponuoti archeologinius mūrus mūsų klimato sąlygomis - beveik neįmanoma.____Pasak muziejaus vadovo, kol kas kalbama tik apie koncepcijas, o realūs sprendimai priklausys nuo ekspertų vertinimo. „Dabar visi laukia ekspertų išvadų. Jeigu jos bus vienokios ar kitokios, tada ir spręsime. Savivaldybė daro teisingai, kad ruošia alternatyvas - reikia žinoti, kaip galima būtų elgtis priklausomai nuo sprendimo“, - teigė J. Genys.

Anot jo, idėja eksponuoti rastas liekanas vietoje, po atviru dangumi, nėra realistiška. „Pažiūrėkite, ką turime dabar - duobėje vanduo, drėgmė, bala. Ar įsivaizduojate, kad ten galima ką nors konservuoti? Čia ne Italijos Pompėja, kur sausa 300 dienų per metus“, - sakė muziejaus direktorius.

Kai žinosime visos teritorijos statusą - kas saugoma, kas ne, - tada galėsime rengti planą, kaip elgtis toliau. Ar tiesiog užpilti, ar koreguoti projektą, atsižvelgiant į paveldosauginius reikalavimus“, - sakė vicemeras.

Eikit po velnių jūs su savo paveldo liekanomis;visada atsiras kietasprandžių ir nevykėlių,stabdančių pažangą mieste.

Tikrai reikalinga požeminė aikštelė arba daugiaaukštis parkingas. Kur tikslingiausia- turi nuspręsti architetai, kad būtų patogu ir miesto erdvė būtų išnaudota geriausiai.

Kamarausko lūpomis kalba Vaitkaus desperacija. Garažo norisi nors tu ką. O Vilnius tuo metu diskutuoja iš esmės: Architektūros kokybės vystymo asociacija kartu su Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra (abi yra Savivaldos pavaldumo!) tęsia paskaitų ciklą „Paveldas pokyčių laikais: miesto paveldo apsauga ir puoselėjimas besikeičiančiame pasaulyje“, kuriuo kviečiama žvelgti į kultūros paveldą plačiau ir saugoti jį ne tik kaip materiją, bet ir kaip svarbų kūrybinio, socialinio bei ekonominio vystymo potencialą. Vienas esminių klausimų, iškylančių šiuolaikinių miestų kontekste – kokia yra reali, pamatuojama paveldo vertė? Lapkričio 4 d. (šiandien) ketvirtoji ciklo paskaita – „Ekonominė paveldosaugos nauda“ , kurią skaitys dvi lektorės: kultūros paveldo apsaugos specialistė Rugilė Puodžiūnienė ir Ekonominių tyrimų centro vadovė Rasa Morkūnaitė. kultūros paveldas vis dažniau vertinamas ne tik kaip istorinis ar estetinės reikšmės turtas, bet ir kaip svarbus ekonomikos vystymosi veiksnys. Visų pirma, paveldosaugos sektorius prisideda prie ekonominio augimo tiesiogiai – per restauravimo, turizmo, kūrybinių industrijų veiklas, ir netiesiogiai – stiprindamas vietos identitetą, patrauklumą investicijoms bei gyvenimo kokybę. Kultūros paveldo vertės grandinėje dalyvauja įvairūs veiklos sektoriai: nuo tradicinių amatų ir architektūros iki informacinių technologijų ir švietimo. Vis dėlto, kultūros paveldo potencialas dažnai nėra išnaudojamas efektyviai. Tam trukdo instituciniai, teisiniai, ekonominiai ar žmogiškųjų išteklių apribojimai, taip pat ir fragmentuotas požiūris į paveldą kaip į išlaidas, o ne kaip į ilgalaikę investiciją. Svarbų vaidmenį čia gali atlikti naujosios technologijos – tiek skaitmeninimas, tiek duomenų analizė ir išmanūs valdymo įrankiai, kurie leidžia ne tik plačiau pristatyti paveldą, bet ir tiksliau įvertinti jo socialinę bei ekonominę grąžą. Investicijų į kultūros paveldą naudingumui pagrįsti pasitelkiamos įvairios metodikos: nuo tradicinių kaštų-naudos analizės iki išplėstinių socialinio poveikio vertinimo modelių. Tokie vertinimai padeda pagrįsti sprendimus dėl finansavimo, parodyti kultūros paveldo naudą visuomenei ir atskleisti jo poveikį regioniniam vystymuisi, užimtumui bei bendram ekonominiam aktyvumui. Kadangi Klaipėdoje yra svarbūs tik chebros reikalai ir visk1 sprendžia TRIJULĖ - tai garažas "TU" nustelbia viską....