Grėsmė Atgimimo aikštėje - užkasti ir paveldą, ir milijonus eurų

Jei paveldosaugininkai tvirtai laikysis in situ (lot. - savo vietoje) pozicijos, milijonai eurų bus išmesti į balą, o metus laiko atkasinėti išlikę XII amžiaus vidurio-XX amžiaus pradžios miesto fragmentai vėl atsidurs po žeme.

Atgimimo aikštės tvarkybos darbai šiemet nebus tęsiami - aktyviai ruošiamasi pateikti galimus sprendimus Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, kuri turėtų išspręsti aikštės ateities klausimą. Ši komisija dar pernai pripažino, kad reikia saugoti šešis fragmentus iš tuomet jau atkastų aikštėje senųjų pastatų ir grindinio liekanų.

Pasak Klaipėdos vicemero Algirdo Kamarausko, situacija aikštėje išlieka tokia pati - kariškiai negali pabaigti išminavimo darbų, kol nebus aišku, ką daryti su atkastomis pastatų liekanomis.

„Nevyks, kas turi vykti, jeigu išminavimo darbai nepabaigti. Kariškiai negali užbaigti, kadangi nepašalintos pamatų liekanos, o jų negalime šalinti, kol nebus sprendimo iš Vertinimo tarybos“, - sakė vicemeras.

Pasak jo, medžiaga Paveldo vertinimo tarybai yra rengiama - jau atliktas architektūrinis vertinimas, tačiau savivaldybė kartu su architektais ruošia kelis galimus scenarijus, kaip elgtis priklausomai nuo tarybos sprendimo.

„Norime pasiruošti alternatyvas - kas būtų, jeigu būtų. Esame užsakę architektų grupės siūlymus, kad galėtume parodyti, kokie variantai galimi, jei būtų nuspręsta viską saugoti ar tik dalį“, - aiškino A. Kamarauskas.

Vicemeras teigė, kad dalis atrastų statinių liekanų ir grindinio jau yra pripažinti saugotinais, tačiau sprendimai dėl naujai atkastų fragmentų dar nėra priimti.

„Kai žinosime visos teritorijos statusą - kas saugoma, kas ne, - tada galėsime rengti planą, kaip elgtis toliau. Ar tiesiog užpilti, ar koreguoti projektą, atsižvelgiant į paveldosauginius reikalavimus“, - sakė vicemeras.

Klaipėdos savivaldybė kol kas esamų projektinių sprendinių nekeičia - vis dar galioja sprendiniai statyti požeminį garažą ir sutvarkyti aikštę. Laukiama komisijos išvadų.

„Projekto dar nekoreguosime, kol nebus sprendimo. Dabar darome namų darbus - galvojame, kaip paveldą būtų galima išsaugoti: ar eksponuoti vietoje, ar fragmentus perkelti“, - teigė vicemeras.

Anot jo, visi archeologiniai tyrimai aikštėje jau baigti - liekanos užfiksuotos.

„Galvoju, kad jau gruodžio vidury galėtų būti toks aptarimas visuomenei - pristatymas, kokie galimi sprendimo būdai. Po to kviesime paveldo vertinimo komisiją“, - sakė A. Kamarauskas.

Lengvų sprendimų nebus

Tačiau akivaizdu, kad lengvų sprendimų dėl Atgimimo aikštės tikrai nepavyks rasti. Atgimimo aikštės mūrų eksponavimas vietoje - neįmanomas.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys sako, kad išsaugoti ir eksponuoti archeologinius mūrus mūsų klimato sąlygomis - beveik neįmanoma.

„Tiesą sakant, tai žiauriai sunkus klausimas. Eksponuoti mūrus mūsų klimato sąlygomis yra beveik neįmanoma - drėgmė iš viršaus ir apačios, objektai nuolat mirksta. Nebent būtų pastatytas didžiulis pastatas, kaip Egipte, su mikroklimatu, be drėgmės ir su visomis apsaugos sistemomis“, - kalbėjo J. Genys.

Pasak muziejaus vadovo, kol kas kalbama tik apie koncepcijas, o realūs sprendimai priklausys nuo ekspertų vertinimo. „Dabar visi laukia ekspertų išvadų. Jeigu jos bus vienokios ar kitokios, tada ir spręsime. Savivaldybė daro teisingai, kad ruošia alternatyvas - reikia žinoti, kaip galima būtų elgtis priklausomai nuo sprendimo“, - teigė J. Genys.

Anot jo, idėja eksponuoti rastas liekanas vietoje, po atviru dangumi, nėra realistiška. „Pažiūrėkite, ką turime dabar - duobėje vanduo, drėgmė, bala. Ar įsivaizduojate, kad ten galima ką nors konservuoti? Čia ne Italijos Pompėja, kur sausa 300 dienų per metus“, - sakė muziejaus direktorius.

© Atgimimo aikštės kasinėjimams jau išleistas ne vienas milijonas eurų, tačiau jei sprendimai nebus atrasti, archeologiniai radiniai bus palaidoti po žeme. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Jo teigimu, panaši situacija buvo Vilniuje, kai statant Valdovų rūmus buvo išsaugotos pastatų liekanos. Tačiau Atgimimo aikštėje užstatymas nėra numatytas. Todėl reikia ieškoti būdų, kaip integruoti dalį rastų senų pastatų liekanų ar buvusio grindinio fragmentų į naująjį projektą, taip atspindint buvusią šios miesto dalies struktūrą, o ne bandyti išsaugoti pačius mūrus natūroje.

Pasak muziejaus direktoriaus, net ir muziejuose, kur eksponuojami senoviniai pastatų fragmentai, reikalingos itin brangios priemonės - drėgmės kontrolė, specialūs impregnantai ir sudėtinga izoliacija. „Pilies muziejuje turime XV a. pabaigos gatvelių liekanas. Vien tik konservavimas, kad iš apačios neitų drėgmė, kainavo dešimtis tūkstančių eurų. O tai - vos 50 kvadratinių metrų plotas“, - pavyzdį pateikė jis.

Reikia diskutuoti

J. Genys pabrėžė, kad diskusija dėl Atgimimo aikštės paveldosauginių sprendimų dar tik prasideda, o atsakymai į klausimą, ką ir kaip saugoti, nebus paprasti.

„Reikia diskutuoti su paveldosaugininkais ir ekspertų taryba, kurie atvažiuos. Kaip tai išsaugoti - nematau aiškaus sprendimo. Vienas variantas - užkasti, kad apsaugotume nuo irimo, bet ar tai geriausias sprendimas?“ - svarstė J. Genys.

Archeologas Donatas Zubrickas, kurio įmonė „Statybų istorijos“ atliko aikštės tyrimus, pabrėžė, kad Lietuvos teisinė bazė nėra palanki lanksčioms išeitims, tačiau sprendžiant tokias situacijas turėtų nugalėti sveikas protas.

„Kiekvienas atvejis yra individualus. Teisinė aplinka šiuo metu verčia specialistus rinktis tik iš dviejų kraštutinumų - arba vertinga, arba nevertinga. Žmonių rankos iš esmės surištos. Bet sveikas protas turi nugalėti, nes juk galima rasti sprendimą, kad būtų patenkintos abi pusės“, - kalbėjo D. Zubrickas.

Pasak jo, radiniai Atgimimo aikštėje nėra iš ankstyvųjų amžių, bet tai išskirtinis, vientisas miesto laikotarpio kompleksas. „Čia plačiausiai, ką esame buvę atidengę tokio laikotarpio miesto. Tai ne vien amžiaus klausimas - svarbu vientisumas“, - teigė archeologas.

D. Zubricko teigimu, išsaugoti radinius in situ - vietoje ir nestatyti požeminio garažo - būtų kompromisas, kuris netenkintų nė vienos pusės. „Tokiu atveju pamatai liktų tiesiog užkasti. Nei miestas išloštų infrastruktūros, nei žmonės matytų paveldą“, - aiškino jis.

Anot archeologo, praktika pasaulyje keičiasi - vis dažniau ieškoma būdų paveldą integruoti į naujus projektus, kad žmonės galėtų jį matyti, o ne tik žinoti apie jo egzistavimą. „Svarbiausia, kad paveldas būtų matomas ir prieinamas. Kad žmonės, eidami per aikštę, galėtų jį pamatyti ar net paliesti. Tam reikia lankstesnio požiūrio ir tam tikros rizikos iš specialistų pusės“, - sakė D. Zubrickas.

Jo manymu, Atgimimo aikštės atvejis galėtų tapti pavyzdžiu, kaip derinti miesto plėtrą ir kultūros paveldą.

„Aš tikiu, kad įmanoma viską padaryti, jei bus parodyta, jog visuomenė iš to laimės. Reikia eiti ne vieniems prieš kitus, o kartu ieškoti sprendimų“, - apibendrino archeologas.

Jau užkasė radinius

Pasak D. Zubricko, akivaizdus pavyzdys, kaip visi pralaimi tuo atveju, kai nėra ieškoma geriausių sprendimų, yra buvusio „Baltijos“ kino teatro rekonstrukcija. Pradžioje įgyvendinant projektą po naujai atstatomu pastatu buvo suplanuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau vykdant archeologinius tyrimus buvo atkasta senų pastatų liekanų.

„Požeminio garažo buvo atsisakyta, dėl to senamiestyje neatsirado papildomų parkavimo vietų, o paveldas liko užkastas po pastatu“, - situaciją apibūdino D. Zubrickas.

Pasak A. Kamarausko, panaši situacija buvo su šalia esančiu „Salamander“ pastatu, kur šiuo metu baigiamas statyti viešbutis. „Dvidešimt metų atkasinėjo, užkasinėjo, kol pagaliau pastatė. Kas per tą laiką pasikeitė? Požiūris“, - sako A. Kamarauskas. Anot jo, šiuo metu situacija yra dviprasmiška ir vieni sprendimai prieštarauja kitiems. Kariuomenė Atgimimo aikštės teritoriją yra įtraukusi į savo išminavimo planus, bet jų reikalavimai iš esmės prieštarauja tam, ką priima Paveldo vertinimo taryba.

Jam antrina D. Zubrickas, kad dėl įstatymų netobulumo Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai sudėtinga vadovautis racionalumo kriterijais. Tačiau tai, kad jau priimtas sprendimas in situ saugoti dalį Atgimimo aikštėje atkastų istorinių liekanų, dar nereiškia, jog jis negali būti pakeistas, atsižvelgiant į naujas aplinkybes ir pasiūlytus architektūrinius sprendimus.

„Dabartinė miesto valdžia jau paveldėjo šį projektą, kuris dar anksčiau kelis kartus buvo koreguotas ir keistas. Tačiau tai, kas dabar vyksta, vyksta teisingai, ir galimybė rasti sprendimus išlieka“, - sako D. Zubrickas.

Kas bus, jei sprendimai nebus rasti? Tuomet atkasta Atgimimo aikštė bus vėl užkasta, Klaipėdoje nebus požeminio garažo su 231 automobilių statymo vieta. Veltui bus išmesti milijonai eurų, kurie jau panaudoti aikštės kasinėjimui. O kiek dar kainuos jau pasirašytos sutarties koregavimas ar nutraukimas?

Priminsime, kad Atgimimo aikštės rekonstrukcijos viešojo pirkimo konkursą yra laimėjusi bendrovė „Infes“. Daugiau nei 21 mln. eurų vertės darbus buvo planuota baigti iki 2027 metų pabaigos. Pasak A. Kamarausko, sprendimas dėl šios sutarties bus priimtas tik po to, kai paaiškės projekto likimas.