Gyvūnų kapinėms Klaipėdoje - žalia šviesa

(7)

Ilgus metus Klaipėdoje netyla kalbos apie poreikį įrengti naminių gyvūnų kapines. Neturėdami tokios vietos klaipėdiečiai buvo įpratę savo augintinius laidoti Olando Kepurės teritorijoje. Nelegalias gyvūnų kapines žmonės įkūrė ir senųjų Smeltės kapinių teritorijoje bei netoli vadinamojo Simonaitytės kalno.

Panašu, kad miestiečių poreikį galų gale išgirdo ir uostamiesčio savivaldybė. Šiuo metu Klaipėdoje rengiama nauja kapinių plėtros studija, kurioje atokesnę teritorijos dalį planuojama numatyti ir naminių gyvūnų laidojimui.

Sulaukia skundų

Kaip dienraščiui teigė Aplinkosaugos ir miesto tvarkymo skyriaus specialistė Daiva Breivė, iki šiol savivaldybė nėra gavusi paklausimų ar kreipimosi dėl naminių gyvūnų laidojimo, tačiau gyventojų skundų dėl galimai netinkamo ar nelegalaus gyvūnų laidojimo pasitaiko kasmet.

„Statistiškai per metus sulaukiame 1-2 skundų. Primename, kad, vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu „Dėl gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimų“, gyvūnų augintinių gaišenos gali būti perdirbamos utilizuojant bendrose deginimo įmonėse, turinčiose teisę teikti atliekų utilizavimo paslaugas, užkasamos gyvūno augintinio laikytojo privačioje valdoje arba užkasamos savivaldybių administracijų įsteigtose gyvūnų augintinių kapinėse“, - komentavo D. Breivė.

Anot jos, jei miestas rimtai imsis steigti naujas gyvūnų kapines, reikės tam reikalui išskirti tinkamą žemės sklypą, atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, parengti kapinių projektą su reikiama infrastruktūra. Na, o kol ši idėja dar tik sklando ore, klaipėdiečiai priversti pažeidinėti įstatymus ir augintinius laidoti nelegaliai.

Kapinių nepanaikino

Pernai Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška „Vakarų ekspresui“ kalbėjo, kad dar vienos nelegalios gyvūnų kapinės įkurtos senųjų Smeltės kapinių teritorijoje, tarp Minijos ir Kalnupės gatvių.

V. Juška svarstė, kad galbūt šias kapinaites būtų galima įtraukti net į turistinius žemėlapius kaip lankytiną objektą, nes nieko panašaus uostamiestyje nėra. Šiose kapinėse galima rasti ir prabangių paminklų su graudžiais užrašais, vaikiškais žaislais ir kitomis dekoracijomis.

Rengiant Smeltės kapinių tvarkybos projektą, šios gyvūnų kapinės buvo paliktos.

Lietuvoje yra penkerios legaliai veikiančios gyvūnų kapinės. Klaipėdoje dar tik rengiama nauja kapinių plėtros studija, kurioje atokesnę teritorijos dalį planuojama numatyti ir naminių gyvūnų laidojimui.

Kiti miestai turi

Šiuo metu Lietuvoje oficialiai veikia penkerios gyvūnų kapinės ir įstatymais įteisintos laidojimo vietos. Vilniuje - Liudvinavo gatvėje, Kaune - Rokų seniūnijoje, Jonavoje - Taurastos gatvėje, Alytuje - Užupiuose ir Anykščiuose - Gegužės gatvėje.

D. Breivė pažymi, kad įstatymas nedraudžia mylimo augintinio laidoti savo privačiame sklype. Kai kurie klaipėdiečiai taip ir daro. Problemų daugiau kyla gyvenantiems daugiabučiuose ir nenorintiems savo taip mylėtų augintinių atiduoti atliekų utilizavimo įmonėms.

Klaipėdiečiai kurį laiką buvo įpratę naminius gyvūnus laidoti ir Mažosios Lietuvos saugomoje teritorijoje - Olando Kepurės kraštovaizdžio draustinyje.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Darius Nicius „Vakarų ekspresui“ sakė puikiai pamenantis, kaip prieš kelerius metus direkcija kreipėsi į klaipėdiečius ir ragino juos kuo greičiau susirinkti kačiukų, šuniukų ar triušiukų paminklus, nes nelegalias gyvūnų kapines planuota naikinti.

„Po to pranešimo naujų kapelių nepastebėjome. Bet visai gali būti, kad ten iki šiol yra laidojami gyvūnai, nes mes visko negalime žinoti. Akivaizdžios tendencijos, kad tos kapinės yra plečiamos, mes šiandien nematome“, - pastebėjo D. Nicius.

Jis pamena, kad po pranešimo vieni žmonės paminklą gyvūnėliui nusikėlė patys, kiti buvo nukelti ir išvežti.

Anot D. Niciaus, akivaizdu, kad Klaipėdoje gyvūnų kapinių poreikis yra. Žmonės prisiriša prie savo augintinių kaip prie šeimos narių, tad jiems mirus, norėtų palaidoti su derama pagarba.

Neturėdami galimybių laidoti savo augintinius privačioje žemėje, klaipėdiečiai vis dažniau naudojasi gyvūnų kremacijos paslauga ir urneles su pelenais laiko namuose.

Plečia gyvūnų kremacijos paslaugas

Lietuvoje veikia kol kas vienintelis šalyje mirusių gyvūnų krematoriumas, įsikūręs Tauragėje. Krematoriumo įkūrėja Toma Žebelienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad ši jau aštuonerius metus skaičiuojanti paslauga vis labiau populiarėja.

„Bendradarbiaujame su visos Lietuvos veterinarijos klinikomis. Atveža ir iš Klaipėdos krašto. Būna, kad ir patys žmonės atvyksta. Palaukia, kol vyksta kremacija, ir išsiveža pelenus urnelėje. Iki mūsų atvažiuoti iš Klaipėdos yra apie pusantros valandos kelio, tai nėra didelis atstumas, tad tikrai nemažai klientų užsakymų sulaukiame iš jūsų miesto“, - pastebėjo T. Žebelienė.

Mintis atidaryti gyvūnų krematoriumą kilo Tomos vyrui prieš gerą dešimtmetį, kai Lietuvoje lankėsi jo verslo partneriai iš Anglijos. Ten ši paslauga yra įprasta ir ja naudojasi ne tik privatūs asmenys, bet ir pati valstybė. Anglijoje mirusių gyvūnų kapinaitės - įprastas reiškinys. Po kremacijos urnelės užkasamos tam skirtose vietose.

T. Žebelienė pripažįsta, kad gauti leidimus tokio krematoriumo statyboms nebuvo lengva. Procedūros išsitęsė iki trejų metų. Beje, šiuo metu jau kyla ir antrasis gyvūnų krematoriumas, kuris duris atvers Žiežmariuose. Jį taip pat stato Žebelių šeima.

Nuo voverių - iki papūgų

Gyvūno kremacijos paslaugos kaina priklauso nuo gyvūno svorio. Kremuoti gyvūną kainuoja nuo 100 iki 240 eurų. Į kainą įskaičiuota urnelė, gyvūno paėmimas iš veterinarijos klinikos ir urnos pristatymas atgal.

Dažniausiai šeimininkams gyvūno pelenai atiduodami medžio drožlių plokštės urnoje, tačiau galima rinktis ir metalines arba biournas.

„Tenka kremuoti ne tik šuniukus ar kačiukus. Yra atvežę voveryčių, papūgų, vėžliukų. Nežinau, kur žmonės laiko urneles. Pagal įstatymą reikėtų jas užkasti žemėje, laidoti kolumbariume arba privačiame sklype“, - sakė T. Žebelienė.

Remiantis įstatymu, netinkamas augintinių laidojimas tam neskirtoje vietoje šeimininkams gali užtraukti baudą nuo 50 iki 280 eurų.

Palydi kaip žmogų

Remiantis augintinių registro duomenimis, Lietuvoje gali būti daugiau kaip 1 mln. augintinių - kačių ir šunų, tačiau į oficialiąją statistiką nepatenka kiti naminiai augintiniai - triušiai, žiurkėnai, egzotiniai gyvūnai ar paukščiai, nes šių mikroschemomis šeimininkai nežymi.

Jeigu augintinio nenorima kremuoti, jį galima ne tik palaidoti legaliose gyvūnų kapinėse, bet ir užsakyti garbingas laidotuves.

Vilniuje jau veikia įstaiga, kuri prisiima visus gyvūno laidojimo rūpesčius. Įmonės interneto svetainėje išvardintos ir visos paslaugos: dėžutės paruošimas, duobės iškasimas, individualios memuarinės lentelės įrengimas, teikiamos nemokamos konsultacijos, kaip tinkamai ir legaliai atsisveikinti su augintiniu.

Šios paslaugos yra teikiamos visoje Lietuvoje net ir šaltuoju metų laiku.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder