Iškratė plastiko konteinerį: klaipėdiečiai rūšiuoja gerai

Panevėžio gatvės gyventojai galėjo iš arti stebėti neįprastą reginį - viešai iškratomą plastiko konteinerio turinį. Kartu su šiuo improvizuotu atliekų tyrimu gyventojai išgirdo specialistų komentarus apie dažniausiai daromas rūšiavimo klaidas ir praktinius patarimus, kaip jų išvengti.

Tai pirmoji tokio pobūdžio vieša akcija Klaipėdoje, kurią surengė „Žaliasis taškas“ kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru (KRATC). Specialistai pastebi, kad šiltuoju metų laiku, pajūryje augant poilsiautojų srautams, ženkliai padaugėja ir netinkamai išrūšiuotų atliekų kiekis.

Per atostogas - poilsis ir nuo rūšiavimo?

Pasak KRATC Mechaninio rūšiavimo skyriaus vadovo Tomo Kuprio, vasarą Klaipėda ir pajūrio kurortai sulaukia šimtų tūkstančių lankytojų. Su jais padaugėja ir atliekų, tačiau rūšiavimo įpročiai ne visuomet atkeliauja kartu su lagaminais. Dažnas poilsiautojas Palangoje, Nidoje ar Klaipėdos paplūdimiuose elgiasi taip, lyg trumpam būtų atleistas nuo atsakomybės.

„Pastaruosius keletą metų stebime Lietuvos pajūrio regionui būdingus atliekų statistikos svyravimus: birželio-rugsėjo mėnesiais mišrių atliekų surenkama net 40 proc. daugiau nei kitais mėnesiais. Proporcingai padaugėja ir pakuočių, kurias pajūrio kurortų svečiai, matyt, vangiai rūšiuoja ir sumeta į mišrių atliekų konteinerius“, - teigia T. Kuprys, kurio vadovaujamas padalinys perrūšiuoja 7 Vakarų Lietuvos savivaldybių atliekas.

Ne visada taisyklingai

Remiantis naujausio organizacijos „Žaliasis taškas“ inicijuoto gyventojų tyrimo duomenimis, Klaipėdos apskritis šiemet tapo Lietuvos rūšiavimo lydere visoje šalyje - net 67 proc. gyventojų čia rūšiuoja atliekas nuolat. Tai aukščiausias rodiklis Lietuvoje, net 10 procentinių punktų viršijantis šalies vidurkį (57 proc.) ir gerokai lenkiantis sostinę, kur nuolat rūšiuoja 52 proc. gyventojų.

Nors klaipėdiečiai rūšiuoja aktyviausiai, jų pasitikėjimas savo žiniomis yra kiek mažesnis nei kai kuriuose kituose regionuose - tik 24 proc. apklaustųjų teigia visada žinantys, kaip taisyklingai rūšiuoti.

„Lietuvos rūšiavimo žemėlapyje Klaipėda tikrai šviečia ryškiai, bet kiekviena papildoma klaida konteineryje sumažina atliekų perdirbimo galimybes. Rūšiuoti nepakanka - reikia tai daryti taisyklingai“, - pažymi Asta Burbaitė, „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė.

Parodomojo plastiko konteinerio kratos metu šalia tinkamai išrūšiuotų pakuočių buvo rasta žaislų, statybinio plastiko, higienos priemonių, net ir elektronikos dalių. Nors dauguma klaipėdiečių rūšiuoja, dažnas vis dar vadovaujasi klaidingais įsitikinimais.

„Pavyzdžiui, dantų šepetėlis - nors ir plastikinis, bet tai nėra pakuotė, todėl jo vieta yra mišrių atliekų konteineryje. Deja, mūsų atlikto tyrimo duomenimis, net 57 proc. Lietuvos gyventojų vis dar klaidingai mano, jog dantų šepetėlis turi keliauti į plastiko konteinerį“, - atskleidžia A. Burbaitė.

Ji priduria, kad maždaug pusė plastiko rūšiavimo konteineriuose atsiduriančių atliekų - šiukšlės, kurios neturi jokių perdirbimo galimybių. „Taip susiklostė dėl to, kad informacija apie tai, ką ir kaip rūšiuoti, skirtingose savivaldybėse nevienoda. Gyventojams neretai pateikiama klaidinga informacija, pavyzdžiui, kad į plastiko konteinerius galima mesi plastikines liniuotes, tušinukus, žaislus“, - atkreipia dėmesį A. Burbaitė.

„Gyventojams nuolat primename pagrindines rūšiavimo taisykles. Svarbiausia - rūšiuojame visas pakuotes. Jos turi būti tuščios, tačiau jų nebūtina švariai išplauti. Stiklinė tara keliauja į stiklo konteinerį, popierinės ir kartoninės pakuotės - į popieriaus. Plastikinės, metalinės, kombinuotos ar net medinės pakuotės turi atsidurti plastiko konteineriuose. Taisyklės paprastos“, - paaiškina A. Burbaitė.

Kiekviena pakuotė - svarbi

Vis dar pasitaiko tikinčių mitu, jog visų konteinerių turinys galiausiai atsiduria vienoje krūvoje - tai kam tuomet rūšiuoti?

Pasak T. Kuprio, tai yra visiška netiesa.

„Gal gyventojus klaidina, kad kai kada skirtingos atliekos surenkamos viena mašina. Pavyzdžiui, Klaipėdoje po individualių namų kvartalus važinėja modernios šiukšliavežės, kurių kėbule yra trys atskiri rezervuarai skirtingoms atliekoms: stiklui, popieriui, plastikui. Nei surenkant atliekas, nei atvežus į perrūšiavimo įrenginius, jos nesumaišomos. Tik gyventojų sąmoningumas, atsakingo rūšiavimo įpročiai lemia, ar vėliau bus galima pakuotes efektyviai perdirbti“, - tvirtina T. Kuprys.

Parodomojo atliekų sudėties tyrimo tikslas - priminti gyventojams, kad būtent nuo jų priklauso, kaip Lietuvai seksis vykdyti ambicingus perdirbimo tikslus, kurie yra išties aukšti. Juos šaliai nustato Europos Sąjungos reglamentai, o Lietuva pasiryžusi šiuos ne tik įgyvendinti, bet ir viršyti. Vis dėlto be žmonių įsitraukimo to padaryti nepavyks - pakuotės gali būti perdirbtos tik tuo atveju, jeigu žmonės jas išmeta į rūšiavimo konteinerius.

Klaipėdiečiai pranoko lūkesčius

Pasak KRATC projektų vadovo Arūno Liubinavičiaus, klaipėdiečiai labai aktyviai įsijungė į maisto atliekų rūšiavimo procesą, nors tai dar gana nauja paslauga.

„Matome, kad klaipėdiečiai viršijo mūsų lūkesčius, praėjusiais metais surinkome daugiau, nei planavome. Jei žiūrėtume pakuočių rūšiavimą, šiandien rezultatai parodė, kad palyginti labai nedaug klaidų. Kartu su gyventojais aiškinomės, kad plėvelę nuo šiltnamio reikia mesti į plastiko pakuočių konteinerį, atsakėme į kitus klausimus“, - kalbėjo A. Liubinavičius.

Anot jo, problemų kyla ir dėl to, kad visoje Lietuvoje nėra bendros atliekų rūšiavimo sistemos. Gyventojams ypač reikėtų atkreipti dėmesį į buityje naudojamų baterijų utilizavimą.

„Šiemet matome dėl baterijų sąvartynuose kylančius gaisrus. Baterijai ne vieta jokiame konteineryje“, - perspėja A. Liubinavičius.

Vilniuje kitaip

„Žalio taško“ direktorius Almontas Kybartas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdoje pakuotės rūšiuojamos geriau.

„Vilniuje popieriaus ir plastiko konteineris yra vienas, o Klaipėdoje - du atskiri. Tačiau labai daug priklauso nuo informacijos, švietimo. Klaipėdoje žmonės pakankamai gerai yra informuojami“, - sako A. Kybartas.

Jis atkreipia dėmesį, kad į plastiko konteinerius reikėtų mesti visas neužterštas pakuotes, ir ne tik plastikines, bet ir metalo, tetrapakus ir kt.

„Lietuvoje turime labai gerai išvystytą plastiko perdirbimo pramonę, todėl visa surinkta ir perdirbta plastiko pakuotė virsta naujais gaminiais“, - teigia A. Kybartas.

„2025 m. vasario 11 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas, kuriame paliktas ir anksčiau taikytas tikslas - perdirbti 50 proc. į šalies rinką išleistų plastiko pakuočių. Įgyvendinti jį yra sudėtingiau, nei gali atrodyti, nes vis dar naudojame daug neperdirbamo plastiko pakuočių, dalį jų prarandame dėl per mažo dydžio, tamsios spalvos, maisto likučių, tačiau labiausiai skaudu, kai žmonės tiesiog nerūšiuoja. Deja, bet pakuotė, atsiradusi mišriose atliekose, praranda vertę - dėl per didelio užterštumo tokios pakuotės nebeatitinka kokybinių reikalavimų ir negali būti perdirbtos“, - iššūkius vardina A. Burbaitė.

Reikia aiškumo

Vieša konteinerių krata Klaipėdoje sulaukė aktyvaus gyventojų dėmesio - susirinkusieji ne tik stebėjo procesą, bet ir diskutavo bei dalijosi savo rūšiavimo patirtimi. Ne vienas nustebo sužinojęs, kad kai kurias atliekas metė visai ne ten, kur iš tikrųjų joms vieta. Organizatoriai sako, kad kartais geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti, kad įvyktų lūžis. Ir nors rūšiavimas - tai ne stebuklas, o įprotis, svarbiausia - pradėti.

„Vakarų ekspresas“ pakalbino Kretingos gatvės gyventojas, kurios atskleidė, kad pačios jau seniai rūšiuoja atliekas ir namuose tam turi po 3-4 skirtingas talpas.

Viena senjorė teigė, kad net plastikinių maišelių, į kurias rūšiuoja atliekas, neišmeta, jei juos galima panaudoti dar kartą. Taip pat sako, kad apie rūšiavimą kalbasi ir su kaimynais, ir dauguma jų atliekas rūšiuoja.

Klaipėdietės kėlė klausimą, ar nevertėtų plastiko konteinerius pervadinti į pakuočių konteinerius, taip žmonėms būtų aiškiau. „Žaliojo taško“ atstovė minėjo, kad tokie pasiūlymai ministerijai yra pateikti.

Artimiausias dvi savaites minėtoje Kretingos g. vietoje klaipėdiečiai dar gali pamatyti šiandien vykusios atliekų rūšiavimo konteinerio kratos rezultatus, taip pat susipažinti su pagrindinėmis rūšiavimo taisyklėmis.

FOTO APRASAS

FOTO AUTORIUS Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Pagarbiai