Jaunimo Klaipėda: ateitis matoma prie vandens

Balandžio pabaigoje „Vakarų ekspreso“ surengtoje diskusijoje „Kur link juda Klaipėdos ekonomika“ miesto valdžios ir verslo atstovai dalijosi savo mintimis, kaip miestas galėtų atrodyti po maždaug 20-30 metų, buvo dėliojami argumentai, kodėl tikėtina viena arba kita vystymosi kryptis.

Tada ir nuskambėjo mintis: itin svarbu aiškintis, kokią Klaipėdą po 20-30 metų nori matyti dabartinis jaunimas, 15-25 metų žmonės.

Tuo metu klaipėdietis Tomas Židžiūnas (23 m.) vykdė klaipėdiečių apklausą, susijusią su jo architektūros magistro studijų baigiamuoju darbu, kuriame ir nagrinėjama miesto ateities vizija.

Klaipėdoje gimęs ir užaugęs jaunuolis pasirinko analizuoti, kaip vieną uosto teritoriją paversti miesto dalimi, į kurią klaipėdiečiai norėtų atvykti ir leisti ten laiką.

Vilniaus dailės akademijos studentas sako, jog ši mintis gimė ne spontaniškai, o vystėsi nuo mažumės bei paauglystės patirčių, kai norint prieiti prie marių vandens tekdavo atsitrenkti į, pasak jo, „nehumanišką“ sieną.

O kai jo apklausoje sudalyvavo keli šimtai klaipėdiečių, T. Židžiūnas teigia supratęs, kad tai svarbu ne tik jam.

„Tai ne kažkokie mano pasvaičiojimai, Klaipėda iš tikrųjų to nori“, - sakė jis interviu „Vakarų ekspresui“.

Tomai, jūsų darbas pavadintas „Urbanistinė miesto regeneracija per uosto pertvarkymą, Klaipėdos žiemos uosto situacija“. Skamba įspūdingai.

Projektas susideda iš dviejų dalių: pirmoji yra rašto darbas, kuriuo aš analizavau visokių miestų patirtis, jų analogus.

Kokie tai miestai?

Artimos sėkmingos uostų regeneracijos būtų Kopenhaga - tai labai sėkmingas pavyzdys, Stokholmas, Helsinkis, Ryga, Gdanskas, Talinas - tai artimiausi miestai, kurių temos labai pataiko į tai, ką aš noriu padaryti, atiduoti uosto teritoriją miestui.

Aš pasirinkau senamiesčio dalį, nes ji arčiausiai veiksmo, visos miesto koncentracijos.

Tomai, ar jūs sekate Klaipėdos aktualijas, atsižvelgiate į uosto ir miesto planus? Juk kai kurios vietos - nepajudinamos net ir turint geriausių idėjų. Pavyzdžiui, naujos kruizinių laivų terminalo krantinės projektas jau pajudėjęs būtent tose vietose, kurias apima jūsų vizija?

Taip, bet labai svarbu paminėti, kad mano idėja - tai tik magistrinis darbas, jame jokių realių planų nėra. Tai mintis, vizija, kurią noriu duoti Klaipėdai, kryptį jai - į kurią pusę judėti. Kad priartėtų prie labai sėkmingų pavyzdžių.

Juk yra „Memelio miestas“ - manau, kad tai bus labai sėkmingas projektas, gera pradžia, bet miestui reikia atiduoti daugiau, nes mes dabar tarsi atitverti siena, turime mažai vietų nueiti prie vandens, nors gyvename uostamiestyje.

Mums tenka girdėti ir kitokių pavyzdžių, į kuriuos galėtų lygiuotis Klaipėda - tai Hamburgas arba Roterdamas, o jūs jų neanalizuojate. Manote, kad tai netinkami palyginimai?

Jie tinkami, aš analizavau daug daugiau miestų nei minimi mano išvadose. Pasirinkau tuos, kurie labiau tinkami Klaipėdos masteliui.

Galime imti Hamburgą kaip pavyzdį, bet tai smarkiai didesnis miestas. Taikiausi ir į ekonominį modelį, miesto mastelį, gyventojų skaičių - buvo net ir mažesnių miestų.

Savo darbe išskiriate pakrantes. Ar jos - tik marių ar ir upės, tolyn nuo centro?

Taip, ruošiantis projektuoti teko atlikti didelę analizę, duomenims gauti surengiau ir gyventojų apklausą.

Daug žmonių apklausėte?

Pusę tūkstančio.

Tai gana daug. Ar identifikavote apklausos dalyvius pagal gyvenamąją vietą, kiek jų - iš Klaipėdos?

80 procentų buvo klaipėdiečiai, labai dėl to džiaugiuosi, džiaugiuosi ir jų atsakymais.

Ką jie sako, dėl kokių atsakymų džiaugiatės?

Nes mano darbas dėl to įgauna svorio, pagrindą - kad tai ne kažkokie mano pasvaičiojimai, kad Klaipėda iš tikrųjų to nori. 

Remiantis apklausa, jos dalyviai buvo iš labai įvairių amžiaus grupių, o tai man irgi atrodo labai naudinga. 

Taip pat paaiškėjo, kad senamiestyje prie vandens žmonės lankosi dažnai, praleidžia ten daug laiko - ten vaikščioja, lankosi kavinėse ir restoranuose, kultūriniuose renginiuose.

Turėjau ir jų pasiūlymų.

 ATEITIS. Varomoji autoriaus planų mintis - žmonėms turi būti suteikta galimybė prieiti prie marių.

Kokių?

Klaipėdiečiai nori daugiau pėsčiųjų ir dviračių takų, plaukiojančių statinių, atvirų žalių erdvių, parkų, sodų, kultūros ir istorijos integracijų, aktyvaus laisvalaikio zonų, inovatyvių architektūrinių sprendimų. Paprastai kalbant, klaipėdiečiai nori leisti laiką senamiestyje, nori daugiau prieigos prie vandens.

Nes didžioji dalis atsakė, kad dabar tokių prieigų yra per mažai. Dabartine prieiga prie vandens buvo nepatenkinti 70 procentų mano apklaustų žmonių.

Taigi, ne man vienam tai rūpi.

Kodėl apskritai ėmėtės tokios analizės? Tai anksčiau pradėto darbo tąsa ar pirmas bandymas?

Pirmą kartą, bet jau antrame kurse žinojau, kad imsiuosi tokio darbo. Aš Klaipėdoje užaugau, laisvalaikį su draugais dažniausiai važiuodavome praleisti į senamiestį pasivaikščioti arba į kavines ir vis pastebėdavau, kad daug kur neįmanoma prieiti prie vandens. Tada dar ne architektūra galvoje buvo, tad giliau apie tai nepamąstydavau.

Bet piršosi mintis, kad kažkas čia ne taip?

Aš apie architektūrą galvojau labai seniai, o tokia mintis piršosi vien dėl to, kad laiką leidžiant senamiestyje ir panorus prieiti prie vandens buvo tik dvi vietos - Šiauriniame rage arba Kruizinių laivų terminale. Ir veiklos ten, be vienos kavinukės, jokios nebūdavo.

Rinkdamasis magistro darbo temą iš karto pasakiau - analizuosiu Žiemos uosto teritoriją, su ja susiesiu analizės temą.

Nuosekliai susiformavo pagrindinė šio darbo mintis - Klaipėdoje turime problemą: senamiestyje mažai galimybių nueiti prie vandens, nors jis sutraukia labai daug žmonių, ypač per miesto šventes. 

Upės krantinė - dar nieko, įveiklinta, bet aš noriu daugiau kalbėti apie marias ir tą nežmonišką sieną, kuri užtveria kelią prie vandens, visokie sandėliai ir tvoros - labai nehumaniški, atrodo, kad miestas ir uostas yra du skirtingi identitetai. Nesinorėtų to bent jau senamiesčio teritorijoje.

O klaipėdiečių apklausos rezultatai ar bent kiek paveikė jūsų viziją, privertė koreguoti planus?

Mūsų požiūriai visiškai sutapo, gyventojų apklausa tik paskatino mintį, kad senamiesčio pakrantėse turėtų būti daugiau visuomeninių erdvių, kad žmonės jose norėtų būti. Nepakanka tik pristatyti daugiabučių su uždarais kiemais ir atskirais gyvenimais.

Žmonės labai nori pasivaikščiojimų prie vandens ir žaliųjų erdvių ten, o mano projekte kaip tik tai ir numatoma - panašiai, kaip ir upės pakrantėje: kavinės, suoliukai, kad žmonės ten tiesiog norėtų atvykti, praleisti laiką.

Norėčiau, kad tos teritorijos būtų kaip miesto dalis, tarsi natūrali miesto tąsa.

Žmonės labai nori pasivaikščiojimų prie vandens ir žaliųjų erdvių ten, o mano projekte kaip tik tai ir numatoma - panašiai, kaip ir upės pakrantėje.

Beje, klaipėdiečiai mieste norėtų ir kanalų - tai būtų nauji dariniai, kurie pagyvintų urbanistinį kontekstą su savo kateriais ir jachtklubais, o žmonės prie vandens galėtų būti nebūtinai marių pakrantėje, kurioje kartais siaučia smarkūs vėjai, o prie kanalų.

Žodžiu, sumanymų turite daug ir įvairių, darbo daug įdėta. Bet apie uosto teritorijų atvėrimą miestui galimybes kalbėjo ir kiti specialistai, gana autoritetingi. Ar susidūrėte su jų darbais, ar savajame matote kokį nors naują požiūrį ar tik prisidedate bei papildote ankstesnes viešas nuomones?

Aš mėginu įžvelgti kažką naujo. Kadangi senamiestis galėtų būti labai aktyvi zona, tai reikėtų atskirti viešas ir privačias žmonių grupes, kitaip tariant, kad daugiabučių gyventojai nesimaišytų su praeiviais, o norint išvengti tvorų, tamsių vidinių kiemų gyvenamuosius pastatus būtų galima pakelti stilobatais, taip atskirčiau privačias erdves, o gyventojų vaikų žaidimo aikšteles galima įrengti ant stogų, jas aptvėrus.

Galbūt tai galėtų būti nauja tendencija, kai kur Skandinavijos šalyse jau išbandyta.

Pirmas lygis - skirtas visuomenei, erdvės aplink stilobatus gali būti išnaudojamos įvairiai komercinei veiklai, bet kartu nėra jokios atskirties: neatiduočiau tos vietos vien tik gyventojams.

Jūsų teiginiai - galėtų būti - suponuoja, kad dabar ta miesto dalis tokia nėra?

Manau, kad nėra tokia aktyvi, kokia galėtų būti.

Kaip įsivaizduojate tokį aktyvumą, kuo jį matuotumėte?

Vienoje konferencijoje dabartinė Vilniaus vyriausioji architektė Laura Kairienė pateikė palyginimą - sostinė plečiasi į aukštį, o Klaipėda plečiasi į kraštus.

Jos vertinimu, Klaipėdos senamiestyje žmonės nenori apsistoti, nes jų niekas centre netraukia. Aš ir pamaniau - jeigu miestui atidavus uosto dalį, joje atsiradus daugiau kultūros, kitos veiklos, vietos pasivaikščiojimams, o ir gyvenamųjų namų, tai žmones iš kraštų suburtų į centrą.

Miestas būtų gyvybingesnis.

O paupys, ką apie jį manote?

Aš apie šią vietą galvojau mažai, nors ten galima sugalvoti labai daug įvairių dalykų, apskritai - bet kuriam mieste yra vietų, kurias bėgant laikui galima gerinti.

Man atrodo, kad projektuojant svarbiausia galvoti apie miestą, žmogų ir laiką, sujungti tai, kas yra su tuo, kas bus.

Miestą gerinti norisi visada.

Tikrai nustebino toks gyventojų įsitraukimas į jūsų apklausą. Pasakykite atvirai - ar į klausimus neatsakė tik draugai ir pažįstami, juk studentų baigiamieji darbai tokio dėmesio įprastai nesulaukia?

Toli gražu ne tik mano draugai ir pažįstami. Dalinausi anketa su daug žmonių, taip pat ir su mokyklomis - man svarbi ir jaunuolių nuomonė.

Planuojate savo ateitį sieti su Klaipėda?

Kai tik pradėsiu savo kaip profesionalo karjerą, labai norėčiau šiame mieste padirbėti ir prisidėti prie pokyčių.