Kalėdiniai vakarėliai: atsisakoma balionų, tautiniai motyvai, ateitis - dirbtinis intelektas

Nors geopolitinis fonas išlieka įtemptas, o kasdienybėje netrūksta nerimo, šalies įmonės šiemet Kalėdas pasitinka netikėtai optimistiškai. Renginių organizatoriai ir vedėjai vieningai sutaria: įmonių vakarėliai grįžta su pilnomis salėmis, aktyviu dalyvavimu ir aiškia kryptimi - žmonėms svarbiausia ne blizgesys, o tikras bendrumo jausmas.

Renginių organizavimo įmonės „Trys karaliai“ vadovas Remigijus Žiogas sako, kad šiemet įmonės vis dažniau atsisako griežtų rėmų ir patiki kūrybą profesionalams.

„Įmonės šiemet labai nesureikšmina detalių ir leidžia mums kurti patiems. Atsirado net atskira kryptis - kitokios Kalėdos. Sako: darykit viską kitaip, nustebinkit“, - pasakoja R. Žiogas.

„Kitokios Kalėdos“: be pradžios ir pabaigos

Pasak R. Žiogo, šių metų vakarėliuose vis dažniau sąmoningai laužomos tradicijos. Kalėdinės eglutės apverčiamos, fotosesijos rengiamos netikėtose vietose, o vakarėliai neturi aiškios pradžios ar pabaigos.

„Žmonės patys renkasi, ką valgys, visi atsineša po vieną patiekalą. Visa vakaro struktūra - šiek tiek chaotiška, bet tame ir žavesys“, - sako R. Žiogas.

Įmonės nebijo provokacijų, leidžia sau ironiją, žaidimą ir net sąmoningą „keistumą“. Pasak organizatorių, tai - natūrali reakcija į nuovargį nuo karo, politinių įtampų ir bendro informacinio triukšmo.

„Žmonės pavargo. Ir nuo karo fono, ir nuo nuolatinių įtampų. Todėl darbuotojų sąskaita netaupo - bet ne prabangai, o geram prisiminimui.“

Svarbus lūžis - požiūris į biudžetą. Renginių organizatoriai pabrėžia: įmonės netaupo, bet ir nešvaisto.

„Tai nėra apie brangiausias Lietuvos žvaigždes. Į pirmą planą išeina idėja. Kartais užtenka didžėjaus, geros koncepcijos ir kokybiško įgyvendinimo“, - sako R. Žiogas.

Pasak jo, atlikėjai vis dažniau tampa fonu, o ne vakaro ašimi. Kartais jų apskritai atsisakoma.

Tą patį pastebi ir renginių vedėjas Mantautas Sakalauskas, kuris sako, kad šiemet svarbiausia - idėja, o ne jos apimtis.

„Kartais užtenka vieno žodžio ar minties, kuri apvelka visą vakarą. Nebūtina persistengti - svarbu, kad žmonės patikėtų.“

Pasak M. Sakalausko, dar viena ryškėjanti tendencija, kad įmonės Kalėdų vakarėliams renkasi savo patalpas, žinoma, jei turi erdves, kurias galima tam pritaikyti, tiesiog jas atitinkamai papuošus.

„Biurus paverčia šventinėmis erdvėmis - su šviesomis, garsu, dekoru. Tai praktiška ir jauku“, - pastebi M. Sakalauskas.

Teminiai vakarėliai

Kalėdų vakarėliuose vėl grįžta temos - nuo kelionių iki 90-ųjų.

Po kelerių metų santūrumo įmonės vėl aktyviai renkasi teminius vakarėlius. Populiarios tiek kelionių aplink pasaulį, tiek oro uosto („terminalo“) koncepcijos.

„Yra įmonių, kurios dešimt metų nedarė teminių vakarėlių, o šiemet grįžta prie jų“, - sako R. Žiogas.

Didelį populiarumą išlaiko ir 90-ųjų tematika - Gariūnai, kasetės, treningai, žiguliukai.

„Tai savotiška terapija - pasijuokti iš savęs, nebijoti ironijos. 90-ųjų temą sugrąžino didžiulio populiarumo sulaukęs filmas “Pietinia kronikas", - sako R. Žiogas.

Jis jau dabar mato kryptį, kuri stipriai išryškės kitais metais - lietuviškos tradicijos, tautinis identitetas, nacionalinė virtuvė ir apranga.

„Kitais metais visur bus tautinė tematika: lietuviški patiekalai, tautiniai rūbai, skrabalai, lietuviškas sutikimas. Žmonės nori tikrų, savų dalykų“, - sako Remigijus Žiogas.

DI revoliucija

Nors nemaža dalis renginių Lietuvoje vis dar sukasi tais pačiais, jau ne vienerius metus matytais formatais, tačiau iš Klaipėdos kilęs renginių vedėjas ir organizatorius Andrius Burba sąmoningai pasirinko kitą kryptį - technologinę. Jo teigimu, tradiciniai žaidimai, scenarijai ir pasikartojančios programos šiandien nebeveikia taip, kaip anksčiau, nes auditorija tapo išrankesnė, patyrusi ir išlepinta.

„Žmonės tą patį žaidimą ar tą pačią programą pamato trečią-ketvirtą kartą - ir viskas. Atsibodo. Reikia kažko, ko jie dar nebuvo bandę“, - sako A. Burba.

Būtent čia, pasak jo, atsiranda dirbtinio intelekto (DI) vieta renginių industrijoje.

Kitokia patirtis

A. Burba neslepia - pastaruosius dvejus metus jis kryptingai investuoja į DI sprendimus. Išbandęs šimtus programų ir įrankių, šiandien savo darbe jis naudoja mažiausiai dešimt skirtingų dirbtinio intelekto sistemų, kurios leidžia sukurti tai, ko įprastomis priemonėmis padaryti būtų arba labai brangu, arba apskritai neįmanoma.

„Didžiulį įspūdį žmonėms daro vaizdo klipai su DI generuotais žinomų žmonių sveikinimais, interaktyvios atrakcijos. Tai nėra tiesiog “parodyti video„ - DI dalyvauja pačios programos metu, mes su juo bendraujame gyvai“, - pasakoja renginių vedėjas.

Jo teigimu, didžiausias efektas atsiranda tada, kai technologija tampa ne fonu, o visaverčiu renginio dalyviu.

Vienas ryškiausių pavyzdžių - su dirbtinio intelekto pagalba sukurti žinomų asmenų sveikinimai. Nors racionaliai žmonės supranta, kad tai nėra tikra, emocinė reakcija dažnai būna visai kita.

„Yra buvę atvejų, kai vyresnio amžiaus žmonės, išgirdę prezidento balsą, nori stotis. Balsas, veidas, mimika - viskas atrodo taip tikroviškai, kad efektas yra stiprus“, - pasakoja A. Burba.

Būtent ši emocinė patirtis, pasak jo, ir yra tai, ko šiandien ieško renginių dalyviai - ne dar vieno žaidimo, o „wow“ momento.

Pigiau pasiekiamas efektas

Dar vienas svarbus aspektas - finansinis. Tradicinė vaizdo ar fotosesija su profesionalia komanda, operatoriais, fotografais, montuotojais ir technika kainuoja labai brangiai. Dirbtinis intelektas leidžia panašų efektą pasiekti gerokai mažesnėmis sąnaudomis.

„Su DI pagalba fotosesijos “vyksta„ pačiose geriausiose vietose, su idealiu oru, su suknelėmis, kurių realybėje neišsinuomosi. Žmogus pats žino, kad tai sukurta DI, bet jei jam reikia prisiminimo - jis jį gauna“, - aiškina pašnekovas.

Pasak jo, tai ypač aktualu šiandien, kai daugelis žmonių ieško, kaip sutaupyti, bet sykiu nenori atsisakyti kokybiško renginio ir stiprios patirties.

A. Burba kategoriškas - dirbtinis intelektas nėra trumpalaikė mada. Tai jau dabartis, o ateityje jo vaidmuo organizuojant renginius tik stiprės.

Vis dėlto A. Burba pabrėžia - technologijos neišstumia gyvo žmogaus. Didžiausią vertę sukuria būtent gyvo vedėjo ir pažangių sprendimų derinys.

„Vien tik robotai neveiks. Žmonėms reikia gyvo ryšio, emocijos, humoro. Technologijos turi stiprinti žmogų, o ne jį pakeisti“, - įsitikinęs renginių vedėjas.

Tvarumas - ne mada, o norma

Visi pašnekovai sutaria: tvarumas jau ne pirmi metai tapo savaime suprantamu standartu Kalėdų renginiuose.

„Nebenaudojame balionų, atsisakome vienkartinių dekoracijų. Užsakome tai, ką galima panaudoti dar kartą“, - sako „Pramogų burių“ vadovas Nerijus Ivanauskas.

Tvarumo idėja persikelia ir į dovanas - įmonės darbuotojams dovanoja ne daiktus, o laiką.

„Knygos, SPA, teatrai, kelionės, koncertai. Nebeliko diplomų rėmeliuose ar ženkliukų su logotipais - tai laikoma naftalinu“, - antrina R. Žiogas.

Pasak N. Ivanausko darbuotojų įsitraukimas šiemet ypač didelis - kai kuriuose renginiuose dalyvauja iki 95 proc. kolektyvo. Tai tikrai skiriasi nuo ankstesnių metų.

„Žmonės nori būti kartu. Ne dėl alkoholio ar žvaigždžių - dėl bendrystės“, - sako N. Ivanauskas.

Jis pastebi, kad vakarėliuose žymiai mažiau vartojama alkoholio, o kartais jo visai net atsisakoma.

„Šventės - tai ta vieta, kai įmonės padėkoja savo darbuotojams, steigia nominacijas. Neretai įmonės šventėms renkasi koncertus, renginius, o po to dar vyksta pratęsimas arenose ar teatro patalpose“, - pastebi N. Ivanauskas.

Anot jo, tvarumo idėjos pasireiškia, ne vien renkantis dekoracijas ar indus.

„Pastaruoju metu visiškai atsisakoma balionų. Ir ne dėl to, kad šiandien girdime apie kontrabandinius balionus ir hibridines atakas, o dėl to, kad jie teršia aplinką“, - sako N. Ivanauskas.