Kas užpildytų Klaipėdos stadioną?

(20)

Klaipėdai svarstant galimybę statyti didžiausią Baltijos šalyse futbolo stadioną, ekspertams kyla klausimų, kaip jis būtų užpildytas - tiek žiūrovų sutraukiančios komandos miestas neturi, o dėl tarptautinių renginių pritraukimo tektų varžytis su kitais šalies didmiesčiais. Bet tada gal į uostamiestį atvyks ir pasaulinės sporto bei pramogų žvaigždės?

Neseniai baigus galimybių studijos atnaujinimą dėl Klaipėdos daugiafunkcio sporto komplekso vizijos rytinėje miesto dalyje, tyrėjai savo išvadose geriausiu pasiūlymu įvardijo UEFA reikalavimus atitinkantį stadioną, kuriame tilptų 20 tūkst. žiūrovų.

Tai būtų didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse tokio tipo statinys - rekonstruotame Kauno Dariaus ir Girėno stadione telpa 15 tūkst., o amžiaus projektu vadinamas Nacionalinis stadionas Vilniuje, jį kažkaip užbaigus, galėtų priimti iki 18 tūkst. žiūrovų.

Tuo metu Taline esančiame didžiausiame Estijos stadione telpa 14,3 tūkst., o Rygos „Skonto“ - 9,5 tūkst. žiūrovų.

Statybų, miesto planavimo ir sporto infrastruktūros plėtros ekspertai Klaipėdos ambiciją sveikina, tačiau kartu siūlo neužmiršti, kaip ją paversti realybe, o tai pasiekus - stadioną išnaudoti, kad jis nestovėtų tuščias ir nebūtų našta miestui.

vizija
„Bauland“ / „Newsec Advisory Baltics“ nuotr. VIZIJA. Stadionas būtų dominuojantis objektas kuriamame sporto miestelyje tarp kelio į Palangą, Klemiškės ir Tilžės gatvių.

Idėjos kaina - 0,35 mlrd. eurų

Gegužės 24-ąją bendrovės „Bauland“ ir „Newsec Advisory Baltics“ pristatė Klaipėdos savivaldybės užsakymu bendrovių atnaujintą galimybių studiją, pagal kurią stadionas su jį supančiu sporto bei paslaugų kompleksu būtų statomas tarp kelio į Palangą, Klemiškės ir Tilžės gatvių esančioje teritorijoje.

Vadinamąjį sporto miestelį galėtų užpildyti futbolo stadionas, lengvosios atletikos stadionas, sporto edukacijos centras, multifunkcinės sporto salės su fizinio parengimo patalpomis, maitinimo ir konferencijų paviljonas, sportininkų viešbutis, biurų ir konferencijų patalpos, parodų centras, ugdymo įstaiga, senjorų užimtumo namai bei daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė.

Remiantis šiandieniais skaičiavimais, viso komplekso vystymas priklausomai nuo pasirinkto varianto truktų nuo 6 iki 12 metų, pagal brangiausią scenarijų kainuotų net daugiau nei 0,35 mlrd. eurų, iš kurių 20 tūkst. žiūrovų galintis priimti stadionas - apie 76 mln. eurų.

vizija

Tyrėjų teigimu, sporto miestelio statybas būtų galima finansuoti ne tik Savivaldybės, bet ir privačių investuotojų lėšomis.

Pristatyme dalyvavęs Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas sakė, kad svarbiausia - idėja.

„Svarbiausia turėti gerą idėją, turėti vietą, turėti planą, o tada jau galime tikėtis ir rezultato“, - sakė už infrastruktūrą atsakingas vicemeras.

Galimybių studijos siūlomas variantas - ne įsipareigojimas miestui, galutiniai sprendimai bus priimti po įvairių konsultacijų.

„Vakarų ekspresas“ uostamiesčiui siūlomą galimybę paprašė įvertinti statybos projektų, architektūros ir sporto infrastruktūros ekspertų.

Domas Dargis, gyvenamųjų, komercinių, visuomeninių bei kitokių pastatų statybų projektų vystymo bendrovių grupės „Eika“ vadovas

Domas DargisSprendžiant apie tokio stadiono reikalingumą, jei kalbame apie tiesioginę finansinę grąžą, reikėtų iš anksto pripažinti, kad toks projektas neatsipirks ir turės būti subsidijuojamas.

Tačiau tokie objektai įprastai statomi galvojant plačiau, atsižvelgiant į pridėtines vertes visuomenei - sporto infrastruktūra skatina sveikatingumą, buria bendruomenes, didina užimtumą, o tai itin svarbu norint kurti saugų, gyvybingą, aktyvų miestą, pritraukiant investicijas.

Atsižvelgiant į tai, nors 75 mln. ir 350 mln. eurų, be abejo, didelės sumos, bet šiuos pinigus būtų galima skolintis mąstant apie miesto proveržį ateityje.

Dešimtmetis - tikrai realus laikotarpis tokiam projektui įgyvendinti, o jei užduotis iškart bus aiškiai suformuluota, o dokumentacija - skaidri, įmanoma tai padaryti ir per penkerius metus. Viena iš priežasčių, kodėl Vilniuje tiek laiko strigo nacionalinio stadiono statybos - ne kartą keitėsi užduotis.

Ką siūlyčiau iš anksto įsivertinti, kad stadionas turėtų būti pritaikytas ne tik futbolui, bet ir lengvajai atletikai, galbūt ir kitoms sporto šakoms. Taip pat jis turi būti tinkamas renginiams, koncertams, nes stadionuose futbolo sezonas yra trumpas.

Gerda Antanaitytė, studijos „Altitudes“ architektė

Gerda AntanaitytėSmagu, kad rengiant studiją buvo pasitelkti profesionalai, kad galvojama apie tokį kompleksą, kiek žinau, miestas deda pastangas, kad ta jo dalis būtų išvystyta. Ambicijos, aišku, visada yra gerai, gerai, kad miestas nori turėti daug ir kokybiškų objektų, bet reikia numatyti, kas ten vyks, už ką tai padaryti, kaip ir per kiek laiko tai įgyvendinti - atsakyti į visus utilitarius klausimus.

Nes galimybių studijos po truputį sensta, jeigu iš karto neinama prie kitų įgyvendinimo žingsnių. Kaip suprantu iš pateiktos medžiagos, akcentu taps futbolo stadionas, o kad tas miestelis būtų gyvybingas, papildomai numatomos įvairūs sporto užsiėmimai.

Klausimas, ar tą didelę teritoriją pavyktų įveiklinti, ar pavyks visą užpildyti ir per kiek laiko? Ar tikrai turi atsirasti tokio mastelio koncentruotas objektas: suprantu, kad taip yra paprasčiau, bet, žiūrint iš gyventojų pozicijos, tai daug patogiau yra sėsti ant dviračio arba pėsčiomis nueiti iki vietinio centro pasportuoti.

Be to, tai programuotų tokias problemas, kaip eismo spūstys piko metu. Kadangi ten viskas koncentruojama į vieną vietą, klausimas - ar pietinės miesto dalies gyventojams bus patogu per visą Klaipėdą važiuoti iki tam tikro būrelio, sporto aikštyno?

Jeigu mes visas funkcijas, kurios aptarnauja miestą, sukelsime į vieną centrą, ar tai neužprogramuos susisiekimo ir logistinių problemų? Labai svarbus sklandus atvykimas iki teritorijos viešuoju transportu, kad nebūtų programuojami tik automobilių srautai, juk miesto strategija yra žmones iš nuosavo transporto maksimaliai persodinti į viešąjį.

Kalbant ne apie profesionalųjį sportą, o vaikų ir mėgėjų laisvalaikį, dar yra tendencijos decentralizuoti sporto centrus, juos įrengti kiek įmanoma arčiau prie žmonių namų, pavyzdžiui, tam tikruose mikrorajonuose, kad sportuoti norinčiam žmogui nereikėtų sėsti į automobilį ir važiuoti į specialų miestelį.

Gal geriau - daugiau, bet tolygiau paskirstytų objektų? Atrodo, kad kiekvienas didmiestis jaučia pareigą pasistatyti didelį stadioną, bet jeigu Lietuvoje vyktų didelės tarptautinės žaidynės, tai įdomu, kaip Klaipėda laimėtų prieš Kauną ar Vilnių, kokie būtų uostamiesčio pranašumai konkurencinėje kovoje? Numatomos miesto investicijos - milžiniškos, reiktų, matyt, pasiruošti atsakymus ir dėl kitų objektų - jeigu mes numatome tokį didelį objektą, ar nenukentės kiti planai?

Mindaugas Špokas, Nacionalinės sporto agentūros direktorius

Mindaugas ŠpokasSavivaldos funkcija yra planuoti ir atsižvelgti į bendruomenės poreikius, viskas, matyt, išplaukia iš vidinių poreikių - klaipėdiečiams, miestiečiams turėti didžiausią sueigų vietą, juk stadionas gali būti naudojamas ir didelėms šventėms ar koncertams. Kaip Kauno stadione, kuriame dainininkas Ed Sheeranas pardavė bilietus jau į du koncertus.

Tikslas yra, kad savivalda pirmiausiai pasvertų tokio objekto poreikį, galimybes ir išlaikymą, tokius namų darbus reikia atlikti, matyt, tai ne spontaniškas noras ar ambicija. Ar ji reali? Aš manau, kad taip. Žinant Kauno rekonstrukcijos istoriją, peršasi išvada, kad rekonstrukcija kartais gali kainuoti brangiau nei naujo pastatymas.

Nesu įsigilinęs į Klaipėdos projektą, bet gal buvo pasikonsultuota su Kaunu tais klausimais? Dėl vietų skaičiaus - reikia gilintis, ar tai futbolo, ar universalus stadionas. Jeigu futbolo - vadinasi, yra ambicija turėti didesnį.

Visur turi būti bendruomenių įtraukimai, skaičiavimai - kas jame bus daroma, kas bus operatorius, kas jį išlaikys, kiek kainuos statybos. Aš vertinčiau taip, kad pirmiausiai savivalda turi būti apsisprendusi dėl poreikio, kiek jis aprėps nacionalinį interesą - juk jis pretenduoja tapti didžiausiu Lietuvoje, o gal net ir visose Baltijos šalyse.

Aš - visada už naujas iniciatyvas, tik turi būti apskaičiuotas užimtumo tinklelis, kuo jis būtų naudingas bendruomenei ir koks nacionalinis aspektas, kokie lūkesčiai. Tarp Klaipėdos ir Vilniaus yra nemažas atstumas, o juk krepšinio nacionalinė rinktinė gana dažnai žaidžia ir uostamiestyje, ir Kaune, ir Vilniuje. Vadinasi, rinka diktuoja.

Taip ir su stadionu: jeigu būtų keli, Futbolo federacija, manau, rinktųsi. Mes pasisakome už tai, kad Lietuva ar atskiros savivaldybės turėtų sporto infrastruktūrą, kuri labai atliepia bendruomenės poreikį.

Jeigu miestas stadioną mato kaip traukos ir renginių centrą, tai viskas labai gerai, o jeigu dar atsirastų ir futbolo klubas, tai būtų labai gerai, norėtųsi universalumo, kad galėtų žaisti kitos sporto šakos.

Darvydas Šernas, buvęs Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas, privačios futbolo akademijos įkūrėjas ir vadovas

Darvydas ŠernasAš palaikau visus projektus, kurie susiję su futbolu ir kažką kuria Lietuvos futbolo labui. Visomis keturiomis - už.

Kuo daugiau objektų bus - tuo geriau. Net nematau prasmės diskutuoti, mes juk nieko neturime, tik vienas stadionas Kaune, daugiau - nieko per 30 metų nesukūrėme ir dar norime futbolą turėti. Gal aš kiek kategoriškas šioje vietoje, bet reikia daryti, ir kuo daugiau.

 

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder