Klaipėda gali būti nauja Baltijos marina, kurioje norėsis gyventi, dirbti ir ilsėtis

(17)

Ilgus metus miegojęs uostamiestis bunda iš letargo miego. Tvarkoma infrastruktūra, mažėjančios transporto spūstys, įplaukiančios dešimtys milijonų investicijų - tik dalis pokyčių, kurie iš naujo prikelia Klaipėdą ir jai suteikia taip stokotos gyvybės.

Visgi tai - dalis to, kas skatina šio miesto proveržį, tad natūraliai iškyla klausimas - ar dėl augančių sferų šalies uostamiestis galės netrukus tapti naująja Baltijos jūros marina?

Naujos kartos biurai, patalpos darbui, kūrybai - už mažesnę kainą. Miesto gyvybę simbolizuojančios statybos, aptvertos aikštelės ir nekilnojamo turto agentūrų pasiūlymai kurtis ir dirbti čia - jau siekia šimtus. Lygiai taip pat ir statomų tikrų architektūros pažibų.

Maža to, kainos naujos kartos biuruose, tiek perkant juos ar nuomojant, gali būti mažesnės nei sostinėje ar Kaune, o tai savaime reiškia didesnius atlyginimus, geresnes ir patogesnes darbo vietas ar akcininkams dividendus.

Dirbantiems su skandinavais - laivai ir lėktuvai vos ne į visą Europą. Nepriklausomos Lietuvos ekonomikos pamate - žymus skandinavų pėdsakas: telekomunikacijos, bankai, žemės ūkis ar net statybų sektorius. Su skandinavais mūsų ryšiai auga ir stiprėja kiekvienais metais. Savo ekonomika jau lenkiame kaimynus, o tiek verslininkams, tiek konsultantams išvykos į šias šalis - kasdienybė.

Nuo Klaipėdos iki Palangos oro uosto - vos 30 minučių kelio, o iš ten kelionės atsiveria beveik bet kur. Jei ne lėktuvu - tai laivais, keliančiais tiek naktį, tiek dieną. Tad turintiems verslą, glaudžiai susijusį su skandinavais, nežinau geresnės vietos dirbti nei Klaipėda.

Auga turizmas

Augantis turizmas - tiek vietos, tiek užsienio. Klaipėdą jau dabar aplanko vis daugiau turistų, atplaukiančių kruiziniais bei asmeniniais laivais. Jūrinis turizmas auga visame regione, o tuo mes privalome naudotis.

Besikeičiančią infrastruktūrą ir turistų srautus tik patvirtina vis daugiau jachtų burių ar laivų uostuose, o tai kartu siunčia ir aiškią žinutę čia įsikūrusiems ir planuojamiems įsteigti verslams.

Mažos kepyklėlės, jaukios kavinės ar gerų „steak'ų“ restoranai Klaipėdoje, atvėrę duris, tikrai sulauks svečių, priešingai, nei nutinka kituose šalies miestuose, kuriuose jos užveriamos dėl svečių stokos.

Augančios algos ir naujos darbo vietos. Visi pasaulio uostai - lyg plaučiai žmogaus organizme, todėl juose renkasi kurtis įvairūs verslai - tiek maisto, tiek eksporto, importo, tiek gamybos ar aptarnavimo sektoriuje. Gerėjanti Lietuvos ekonomika augina verslus, skatina kurtis naujus bei mokėti darbuotojams orias algas. Ir kalbu ne apie standartinį darbo užmokestį per mėnesį, o perkopiantį kelis ar net daugiau tūkstančių eurų.

Patrauklus būstas

Pirmo būsto kaina su vaizdu į marias. Klaipėdoje kvadratinio metro kaina - žymiai mažesnė lyginant su Vilniumi ar Kaunu, o ir judėti iš namų ar darbo į kitas miesto dalis itin patogu bei ekonomiška. Pavyzdžiui, Klaipėdoje, priešingai negu kituose šalies didmiesčiuose, viskas nesunkiai pasiekiama ne tik viešuoju transportu ar automobiliu.

Gyvenantys uostamiestyje dviračiu gali naudotis net 3 mėnesiais ilgiau nei kitose Lietuvos apskrityse. Tai lemia ne tik gatvių išplanavimas ar masiškai tvarkoma infrastruktūra, bet ir oras, būdingas Klaipėdai. Krituliai čia prasideda gerokai vėliau, o ir užsibūna trumpiau nei įprasta didžiajai šalies daliai.

Mažiau kamščių. Klaipėdos gatvės - su kitokia infrastruktūra. Tai reiškia, kad, priešingai nei sostinėje, čia vaikus į mokyklas vežiosit ne po 1,5 ar net dvi valandas per parą, o viso labo 30 minučių. Ir tai faktas, nes pagrindinės gatvės sutvarkytos prioriteto tvarka.

Sėkmės istorija

Užsiėmimai būsimoms kartoms. Palanga ir Nida yra gyvas pavyzdys, kaip kurortas gali pasikeisti per kelerius metus, tampant patraukliu tiems, kurie nori kurti jame ir tiki jo perspektyva. Klaipėda šiandien pradeda kartoti jų sėkmės istorijas, tik kur kas didesne imtimi. 

Dailės pamokos, šokių, sporto būreliai ar buriavimas - tik dalis pramogų vaikams, kurių kainos vėlgi - gerokai mažesnės nei kitur. Ir, svarbiausia, per užsiėmimus lektoriai susirinkusiems skiria gerokai daugiau dėmesio, patenkinant ne tik grupinius, bet ir individualius edukacinius poreikius.

Aukšta gyvenimo kokybė ir migracija. Parkai, dviračių takai, pasivaikščiojimai krantine, mišku ar galimybė lydėti į jūrą nusileidžiančią saulę - tik kelios iš dešimčių priežasčių, kodėl čia gyvenimas ramesnis ir kokybiškesnis. Klaipėdoje gali turėti ir dviratį, ir katerį ar jachtą, išplečiant laisvalaikio galimybes, o norint pakeisti aplinką pakanka pasinaudoti vienos iš perkėlų keltais, jog vos per kelias minutes patektumėte į Neringą.

Tai - tik dalis pranašumų, dėl kurių į Klaipėdą persikelia gyventi net kauniečiai ar vilniečiai, ieškodami dar didesnio ryšio su gamta, kultūra ar norėdami įsilieti į lanksčią uostamiesčio darbo rinką, kuri su metais darosi vis patrauklesnė bei atveria naujų galimybių.

Talentų kalvė

Ne tik verslo, bet ir į Klaipėdą atvykusių ar čia užgimusių talentų laukia ateitis su įvairiomis perspektyvomis. Vien dešimtys milijonų eurų investicijų į nekilnojamąjį turtą, steigiamos naujos verslo sritys ir esamų puoselėjimas - jau dabar skatina diskusijas apie tai, kad uostamiestis turi turėti naują kokybišką talentų kalvę dėl čia augančių galimybių. Kolegijos, Klaipėdos universitetas ar Jūreivystės mokykla netrukus bus lydimi naujų vardų, kurie, tikiuosi, užgims visai netrukus dėka tų, kurie tiki uostamiesčiu ir renkasi jame kurti bei tobulėti.

Šaltinis „Delfi“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder