Klaipėdai siūloma tapti industrinio turizmo sostine

Istorinių, seniai duris užvėrusių ir veikiančių įmonių lankymas, galimybė apžiūrėti objektus ir procesus, kurie įprastai pašaliniams neprieinami - patraukli: juk draudžiamas vaisius žmoniją viliojo nuo pat jos istorijos pradžios.

Klaipėdoje industrinis turizmas nėra nepažįstamas, tačiau ir potencialas visiškai neišnaudotas.

Silpnybė virto stiprybe?

JAV rinkos tyrimų organizacija „Future Market Insights“ šiemet balandį skelbė, jog 2025-aisiais industrinio turizmo rinkos vertė siekia beveik 16 mlrd. eurų, o po dešimtmečio ji galėtų būti jau 33,4 mlrd. eurų. 

Palyginti - prieš penkerius metus ši turizmo rūšis generavo apie 12,6 mlrd. eurų.

Ir, nors skaičiavimo metodikos bei rezultatai gali skirtis, kiti šaltiniai taip pat rodo aiškų tokių paslaugų poreikio augimą.

Jo vystymo galimybės pastaruoju metu nagrinėtos ir uostamiestyje - ši tema nuodugniai tirta mokslo darbe „Industrinio turizmo vystymo tendencijos ir galimybės: Klaipėdos miesto atvejis“.

Jo autorius Audrius Navickas kelia idėją, kad mieste sovietmečiu įsitvirtinusi pramonė buvo vertinama kaip nepalanki aplinkybė turizmui, tačiau dabar ji gali tapti pranašumu.

„Šiuo metu praeityje turizmui atrodžiusi nepalanki situacija tampa savotišku “pliusu", - teigiama darbo įvade.

Šiemet užbaigtame mokslo darbe nurodoma, jog Klaipėdoje yra beveik 500 stambių ir vidutinių pramonės įmonių ar gamyklų, be tų - dar daugiau nei 400 istorinių industrinių objektų bei su jais susijusių statinių.

Mokslo darbe pateikti įvairių ekspertų įžvalgomis paremti siūlymai skatinti tokį turizmą mieste jį ne tik reklamuojant kaip turtingą industrinių objektų, bet ir raginti vietos įmones aktyviau priimti turistus.

„Klaipėdą paskelbti industrinio turizmo sostine“, - nurodo vienas iš pasiūlymų.

Tačiau pasiekti šį tikslą gali būti nelengva.

Smalsu, kas už tvoros

Klaipėdos turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Romena Savickienė sako, kad industrinis turizmas žmones vilioja dėl galimybės iš arti pamatyti uždarus objektus, į kuriuos eilinę dieną patekti dėl įvairiausių ribojimų neįmanoma.

Tai įrodo ir Klaipėdos uoste, ir kai kuriose jo įmonėse kasmet organizuojamos ekskursijos su lydinčiais gidais, svečiams aiškinančiais pagrindinius veiklos principus ir kai kuriuos niuansus.

Šios ekskursijos visada sulaukia didžiulio susidomėjimo - svečių skaičius ribojamas, būtina registracija, o vietos greitai užpildomos.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir bendrovės „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus mano, kad žmonėms įdomu, kas vyksta uždaroje teritorijoje.

„Žmonėms smalsu, kaip gyvena kaimynai. Tvoros ir sienos uoste yra todėl, kad tokios taisyklės, tokie reikalavimai, nes tai muitų teritorijos, o mes patys neturime nei tvorų, nei sienų“, - teigia jis praėjusią vasarą išplatintame pranešime.

Ne pirmus metus svečius į teritoriją įsileidžiančio Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika sako, kad tokie vizitai miestiečiams suteikia galimybę susipažinti su uosto veikla, iš arčiau pamatyti krovinius, laivus, krovos įrangą ir procesą. Tai, jo manymu, keičia ir žmonių požiūrį į uostą.

„Po to susiformuoja galbūt teisingesnis ir platesnis žmonių požiūris į mūsų veiklą, jie nustoja matyti vien tik neigiamus dalykus. Norime paneigti sukurtus mitus apie uosto veiklą“, - teigė V. Šileika pranešime apie ekskursijas.

Vasarą „Atviro uosto dienas“ organizuoja ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, praėjusį birželį pasiūliusi į strateginį Lietuvos objektą pažvelgti iš akvatorijos: svečiai buvo plukdomi keltu. Čia norinčiųjų irgi nepritrūksta.

Klaipėdos TIC vadovė R. Savickienė sako, kad uosto teritorijoje gali būti ne tik savo veikla, bet ir istorija įdomių pastatų.

„Aš manau, kad Klaipėdos uoste yra tokių senų pastatų, bet uoste irgi yra labai daug ribojimų pašaliniams“, - teigė ji „Vakarų ekspresui“.

Diskusijos - su viena įmone

Mokslo darbe minima galimybė skatinti Klaipėdos įmones dažniau organizuoti ekskursijas ir įsileisti turistus, tačiau R. Savickienė teigia, jog tokią veiklą organizuoti sudėtinga dėl daugelio aplinkybių.

"Jos yra uždaros įmonės, į jas galima eiti tik darbo metu, galioja įvairūs saugumo reikalavimai, tai uždaros teritorijos, todėl pritaikyti jas turistų lankymui yra gana sudėtinga.

Ekskursijas vaikams anksčiau organizuodavo „Roshen“ saldainių fabrikas, bet jas nutraukė, „Klaipėdos duona“, bent jau anksčiau, tikrai norėdavo tokių veiklų, bet ten lankytojams sudėtinga patekti dėl griežtų higienos reikalavimų ir dėl didelio užimtumo", - pasakojo Turizmo informacijos centro vadovė.

Pasak jos, šiuo metu vyksta diskusijos tik su savivaldybės kontroliuojama „Klaipėdos energija“ - ekskursijos galėtų vykti jos patalpose, kuriose veikla šiuo metu nutraukta.

„Su “Klaipėdos energija„ vyksta diskusijos - kad atsirastų kažkokios ekskursijos, tokių veiklų, kurios būtų įdomios tiek miestiečiams, tiek turistams. Šiandien mieste tokia galimybė yra realiausia“, - sako R. Savickienė.

Prie industrinio turizmo galima priskirti ir kasmet skirtingose Lietuvos vietose vykstančius atviros architektūros festivalius „Pastatai kalba“. Šiemet jis organizuotas Klaipėdoje ir sulaukė didžiulio susidomėjimo.

„Klaipėdos energijos“ šiluminės elektrinės kompleksas prie Danės buvo vienas iš festivalio objektų.

Su renginio organizatoriais bendradarbiavęs uostamiesčio architektas Aurimas Baužys sako, jog kompleksas lankytojams įdomus dėl išsaugotų savybių.

„Šis objektas išsaugojęs savo funkciją, mechanizmus, menantis įvairius istorinius laikotarpius. Tai kompleksinis objektas, o visi kiti - pavieniai, be to, nukentėję dėl įvairių peripetijų, per karą, sovietmečiu“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Baužys.

Nors festivalio metu svečiams duris atvėrė ne viena miesto įmonė, R. Savickienė abejoja, ar verslas sutiktų tai daryti nuolat: „Per “Pastatai kalba„ mielai priėmė, bet kažin ar norėtų, kad kiekvieną dieną po jų teritoriją marširuotų turistai, kurie galbūt trukdytų ir darbo procesams, reikštų nemažą papildomą atsakomybę, resursus.“

Greitai atsibosta?

Klaipėdos TIC vadovė taip pat mano, kad industrinis turizmas mieste - labiau proginė nei nuolatinė galimybė.

"Išskirtiniais atvejais tikrai galima kažką organizuoti - per Turizmo dieną esame ėję ir per laivų statyklas, ir daug kur kitur, bet kad tai būtų nuolatinės ekskursijos ar kitos veiklos - tai ne. Industrinius pastatus atverti nuolatiniam lankymui yra tikrai sudėtinga.

Kai juos atveriame labai retai, tai susidomėjimas yra labai didelis, bet jeigu tie objektai veiktų nuolat, kažin kiek jie būtų lankomi, ar tikrai pavyktų užtikrinti pastovų srautą", - kalbėjo R. Savickienė.

Susidomėjimo išnykimo pavyzdžiu ji įvardijo prieš penkerius metus organizuotas ekskursijas „Vienos Klaipėdos gatvės istorija“: „Prasisuko kokių 3-4 ekskursijų ratas per kiekvieną gatvę ir sustojo.“

Industrinio paveldo - mažai

Architektas A. Baužys sako, kad industrinis paveldas įdomus ir vertingas yra vien dėl to, kad išlaiko savo bendrą struktūrą, formą, įrangą, tačiau, be „Klaipėdos energijos“ elektrinės, tokių objektų daugiau nėra.

„Prie tokių galima priskirti buvusį “Union" trąšų sandėlį ant Danės kranto, celiuliozės fabriko pastatų likučius Nemuno gatvėje.

Kiti dalykai, kurie galėjo turėti kažkokią vertę, tapti naujais ir įdomiais kvartalais po architektūrinės konversijos - Liepų gatvės prekybinė teritorija, kurioje dabar stovi „Maxima“, buvusio malūno teritorija, kurioje dabar statomas daugiabučių namų kvartalas.

Buvo galimybės, bet neišlaukė savo laikmečio", - kalbėjo A. Baužys.

Jo vertinimu, industriniam turizmui taip pat gali būti išnaudojama senoji Pauliaus Lindenau laivų statykla su elingu, taip pat - ir bankrutavusi geoterminės energijos tiekėja „Geoterma“.

„Joje galima turėti kažką panašaus į „žydrąją lagūną“, nors ir mažesnio mastelio. Tai galėtų papildyti turizmą, susijusį su industrija, tai visiškai neišnaudota, nors ir egzistuojanti galimybė“, - svarstė A. Baužys.

„Žydroji lagūna“ - šalia vienos Islandijos geoterminės elektrinės atsiradęs žydros spalvos vandens telkinys, traukiantis turistus dėl galimybės išsimaudyti mineralų kupiname baseine.

Architekto manymu, Klaipėdoje nereikėtų bijoti senų objektų ir naujos statybos šalia jų - vietos užteks viskam.

"Kiekvienas sluoksnis turi būti atspindėtas mieste, kiek įmanoma išsaugotas, tai, kiek mes mokame nauja integruoti į sena, rodo mūsų profesionalumą ir brandą, gebėjimo prisiderinti prie vietos architektūrinio ir urbanistinio kodo.

Miestas yra kupinas įvairiausių galimybių pačioje geriausioje geografinėje vietoje, tiesiog kartais reikia tuo patikėti ir imtis kažkokių veiksmų išryškinti ir pagerinti tas galimybes", - kalbėjo A. Baužys.

FOTO APRASAS OBJEKTAI. Klaipėdoje žmones domina uostas ir kitos pramoninės struktūros, kurie gali pasitarnauti industrinio turizmo skatinimui.

FOTO AUTORIUS Asociatyvi Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

FOTO APRASAS

FOTO AUTORIUS Valdo PRYŠMANTO nuotr.