Klaipėdiečiai savo kiemų šeimininkais tampa nenoriai

Kartu su laisve šeimininkauti klaipėdiečiams tektų prievolė susimokėti už kiemų priežiūrą, remontą, įvairias kitas paslaugas - gali būti, kad tokia pareiga atgraso nuo noro kontroliuoti teritoriją aplink namą, nors kai kurie pavyzdžiai rodo, jog didžiausią entuziazmą gali numalšinti milžiniška biurokratija ar į kompromisą nelinkę kaimynai.

Savivaldybės duomenimis, iš šiuo metu Klaipėdoje esančių beveik 2 tūkst. daugiabučių tik keliasdešimties jų gyventojai yra atsakingi ne tik už savo namus, bet ir juos supančią teritoriją.

Pasiryžo nedaug

Klaipėdos valdžios užsakymu prieš daugiau nei dešimtmetį miesto teritorijos detaliai planuoti pradėtos kvartalais. Tuometinė Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė sakė, kad vienas iš tokio planavimo tikslų buvo sudaryti gyventojams sąlygas nuomotis sklypus ir tvarkytis juose taip, kaip jiems atrodo geriausia.

„Mes atkreipėme dėmesį, kad be tų planų rankos gyventojams buvo surištos, nebuvo nieko galima daryti. Pradėjome tą procesą, kvartalais buvo planuojama. Tai buvo mūsų iniciatyva“, - „Vakarų ekspresui“ sakė J. Simonavičiūtė.

Ji detaliuosius planus vadina pagrindu gyventojų iniciatyvoms: „Tai pirminiai dokumentai, kurie jau padaryti. Pagrindas yra, o toliau - techniniai projektai, žemės prisiskyrimo klausimai.“

Savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad detalusis namų teritorijų planavimas dar tęsiasi, o šiuo metu visoje Klaipėdoje tik apie 200 daugiabučių dar neturi detaliai suplanuotų ar kitaip pastatui priskirtų sklypų.

„Pietiniai rajonai praktiškai visi detaliai suplanuoti iki Baltijos prospekto, o nuo jo iki Sausio 15-osios gatvės - viskas. Yra tik keletas rajonų, kur neturi sklypų arba priskirtų detaliaisiais planais, arba žemės valdos projektais, ko gero, dar apie pora šimtų namų suskaičiuotumėme per visą miestą“, - sakė ji.

R. Gružienės teigimu, aplink daugiabučius detaliaisiais planais priskirtus sklypus kontroliuoti norintys miestiečiai gali juos nuomotis arba dalį žemės išsipirkti.

„Suinteresuoti asmenys - gyventojai arba bendrojo naudojimo administratoriai - turi galimybę rašyti prašymą ir sudaryti žemės nuomos sutartį arba išsipirkti dalį žemės sklypo. Tam jie turi turėti kadastrinius matavimus ir prašyti Savivaldybės“, - sakė skyriaus vedėja.

„Tas procesas vyksta, tikrai yra ne vienas, dešimtys tikriausiai namų, bendrijų ar pavienių asmenų. Bet tai labai maža dalis visų namų, iki 5 procentų gal“, - pridūrė R. Gružienė.

Skyriaus turimais duomenimis, uostamiestyje yra iš viso beveik 2 tūkst. daugiabučių namų.

Už išsinuomotas teritorijas nemoka

Buvusi Savivaldybės administracijos direktorė J. Simonavičiūtė mano, kad klaipėdiečius nuo iniciatyvos perimti savo namų teritorijas stabdo ne atsakomybės baimė, o papildomos išlaidos, kurios lauktų nutarus tapti kiemų šeimininkais.

"Turbūt sąlygos žmonėms perimti kiemus nėra labai palankios, nes perėmus prisiimama ir atsakomybė, reikia daryti investicijas. O dabar ir butų kainos didėja, ir palūkanos didėja, tai natūralu, kad žmogui arčiau širdies yra butas, o ne kiemas.

Žmonės tam dar nėra atidarę savo piniginių ir noro nerodo, pirmiau rūpi savi namai, paskui - aplinka. Nors to daryti nedraudžia nei teisės aktai, nei pasirengimas mieste - sąlygos yra", - teigė J. Simonavičiūtė.

Ji pridūrė, kad gyventojams gresia ir didesni mokesčiai už žemę nei dabar: „Turėsi ir mokestį mokėti - nuomos ar naudojimo. Dabar kol kas yra tik už namo plotą mokamas simbolinis mokestis.“

R. Gružienė sako, kad žemę išsinuomojusiems gyventojams mokėti už ją nereikia.

„Klaipėdos taryba yra priėmusi sprendimą, kad gyvenamos paskirties sklypų nuomininkai nemoka žemės nuomos mokesčio, yra atleisti nuo jo. Tie, kurie nėra sudarę žemės nuomos sutarties, jeigu sklypas nesuplanuotas, tai moka už žemę po pastatu, o jeigu suplanuotas - mokamas nuo viso žemės sklypo“, - aiškino Žemėtvarkos skyriaus vedėja.

O štai maždaug prieš dešimtmetį tvarkos savo kieme - aplink Sausio 15-osios gatvės 6 namą - panoręs Jonas Baltutis „Vakarų ekspresui“ sakė šios minties dėl gausybės reikalavimų atsisakęs ir išsikraustęs gyventi kitur.

„Bandėme dėl automobilių aikštelės, nes dviem penkiaaukščiams buvo gal devynios stovėjimo vietos. Bet taip to ir nepasiekėme, nusispjoviau ir išvažiavau į kitą rajoną gyventi, devinti metai jau gyvenu ten, kur ir nuosavos žemės, ir vietos automobiliui yra. O ten taip ir liko“, - praėjusią savaitę kalbėjo J. Baltutis.

Kad biurokratiniai sunkumai buvo bene pagrindinė kliūtis, „Vakarų ekspresui“ anksčiau liudijo ir vieno daugiabučio teritorijos priskyrimą namui Tilžės gatvėje inicijavęs klaipėdietis. Anot jo, tam reikėjo kantrybės, užsispyrimo, žinoti įstatymus.

„Aš kaip studentas sėdėjau ir studijavau juos. Ir Savivaldybėje, ir Nacionalinėje žemės tarnyboje mane dažnai stabdė - sakė: tau nepavyks, net nebandyk. Tie, kas tai matė, siūlė valdininkams į snukį. Bet reikia elgtis kitaip: jei jie man vieną popierių - aš jiems dešimt atgal. Keista, jie ten sėdi ir turėtų įstatymus geriausiai išmanyti, bet pasirodė, kad dar turi ilgai jų mokytis ir netingėti užpakalį pajudinti“, - anuomet pasakojo vyras.

Be to, ne mažesniu iššūkiu gali tapti bendras kaimynų sprendimas: „Reikia susitarti su kaimynais - mums pavyko, name gyvena gal keturi žmonės, kuriems į bendrą gerovę buvo nusispjaut, bet dabar ją turi nedavę nė cento.“

R. Gružienės manymu, automobilių stovėjimo vietų problema yra pagrindinis klaipėdiečių motyvas, skatinantis imtis atsakomybės už savo namų teritorijas, pasirinkimą lemia ir švaros siekis savo kieme.

„Ko gero, pagrindinė priežastis - susitvarkyti namo gyventojų poreikius tenkinančias parkavimo vietas, užtvarus pasistatyti. Kita - turėti savo ribas, valymo klausimus dalinai spręsti, nes kai žinomos tikslios teritorijų ribos, nekyla ginčų dėl priežiūros aplink namą“, - kalbėjo R. Gružienė.

Absoliučios laisvės nėra

Išsinuomojus daugiabučiui priklausančią žemę dar nereiškia, kad joje galima elgtis be jokių apribojimų.

Visų pirma, žemėtvarkos taisyklės numato tam tikrus reikalavimus išlaikyti proporcijas tarp žemės naudojimo paskirčių - kokią dalį skirti žaliajam plotui, poilsiui ar automobiliams statyti.

R. Gružienė teigia, kad kol kas specialių patikrinimų nėra, bet proporcijos būtų pamatuotos vertinant kitą iš žmonių gautą informaciją.

„Yra tam tikri normatyvai. Aišku, ten, kur jau naudojami sklypai, tų proporcijų laikymosi kontrolės bent jau kol kas nėra, bet jeigu gyventojai ateina prašyti statybos leidimo ar kokį projektą derina, tai Savivaldybė būtinai pasižiūrės. Turi būti ir žaliųjų, ir poilsio, ir bendriesiems reikalams skirtų plotų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė R. Gružienė.

J. Simonavičiūtės teigimu, jeigu priskirto sklypo detalusis planas gyventojų netenkina, jį galima keisti, tačiau lauktų papildomos procedūros, be to, galutinis variantas vis tiek turėtų atitikti bendruosius principus.

„Aš įsivaizduoju, kad teritoriją, apibrėžtą detaliuoju planu, galima imtis ir tvarkytis, kaip nori, bet pagal tą planą. O jeigu jis netenkina, reikia planą keisti, tai čia vėl papildomos procedūros. Bet bendrieji principai visiems detaliesiems planams buvo vienodi: galutinis variantas turi būti suderintas su bendruomene, žmonėmis, kurie ten gyvena“, - sakė ji.

Politikė mano, jog kol kas negalima lyginti, kuris variantas būtų geresnis - ar tas, kad visų namų aplinką tvarkytų gyventojai, ar miesto valdžia.

„Manau, kad negalima paspartinti dalykų, kai nėra brandos - tai galioja bet kurioje srityje. Šiaip privatininkas turėtų būti už viską atsakingas, bet tai yra labai brangu. O jeigu eitume tuo keliu, reikia žmonėms taip ir pasakyti, tačiau šis variantas gyventojus išgąsdintų. Be to, vis tiek valdžia yra dėl to, kad subalansuotų visų veiksmus. Todėl, mano manymu, nei vienas, nei kitas variantas nėra iki galo geras“, - dėstė J. Simonavičiūtė.

„Civilizuota tvarka“

Dalis daugiabučių gyventojų, kurie privalo rūpintis ne tik savo namais, bet ir aplinkui esančia žeme, yra įsikūrę naujos statybos pastatuose.

J. Simonavičiūtė tokią tvarką vadina „civilizuota“.

„Dabartiniai vystytojai kartu su butais gyventojams atiduoda ir priskirtą teritorijos dalį kaip priklausinį. Tai yra civilizuotas variantas“, - sakė ji.

Naują daugiabučių kvartalą rytinėje Klaipėdos dalyje vystančio projekto „Danės krantas“ partneris Paulius Junčys teigia, kad ir šioje vietoje gyventojams su namais teks ir pareiga rūpintis aplinka.

Taip elgtis, anot jo, statytojus įpareigoja įstatymai.

„Statytojai teritorijos tvarkymą priskiria butų savininkams ne dėl to, kad subjektyviai taip nusprendžia, o dėl to, kad tokie yra Lietuvos įstatymai. Kiekvieno buto savininkas pagal Civilinį kodeksą turi pareigą proporcingai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros, išlaikymo, remonto, atstatymo“, - „Vakarų ekspresui“ sakė P. Junčys.

Bendrojo naudojimo objektai - tai bendro naudojimo žemės sklypas, namo pamatai, stogas, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos, laiptinės, holai, koridoriai ir kt.

Civilinis kodeksas numato tris tokio turto administravimo formas: įsteigus patalpų savininkų bendriją, sudarius patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį arba sutartį su administratoriumi.

Pastarasis variantas, anot P. Junčio, pasirenkamas dažniausiai dėl administratorių turimų galimybių ir patirties.

„Statytojai dažniausiai renkasi sudaryti sutartis su bendrojo naudojimo objektų administratoriais, nes šios bendrovės yra savo srities profesionalai ir geba prižiūrėti tiek teritoriją - nupjauti žolę, sugrėbti lapus, pakeisti lauko šviestuvų lepmutes - tiek kitus bendrojo naudojimo objektus“, - sakė P. Junčys.

Jis priminė, kad administratoriaus bet kada galima atsisakyti: „Jeigu gyventojų ateityje netenkintų administratoriaus teikiamos paslaugos kokybė ar kaina, butų savininkai gali tokį administratorių pakeisti kitu arba rinktis steigti patalpų savininkų bendriją, arba sudaryti butų savininkų jungtinės veiklos sutartį, kurioje susitartų, kaip bus vykdomas bendrojo naudojimo objektų administravimas.“

Perkant butą naujos statybos name teisininkai pataria atkreipti dėmesį į sutartį, kurioje ir būtų įvardinta, ar su naujais namais teks ir šalia daugiabučio esančio sklypo dalis su visa atsakomybe už jį.