Miesto Tarybai jau pristatyta Klaipėdos visuomenės sveikatos stebėsenos 2023 metų ataskaita, kurioje ir įvardinta tai, kurioje srityje uostamiestis pirmauja, atsilieka arba niekuo neišsiskiria.
Raudona zona
Politikų svarstymui pateiktame dokumente teigiama, kad 15 stebėtų visuomenės sveikatos rodiklių atrodo prasčiau nei Lietuvos vidurkis.
Tarp jų įvardijamas mirčių, susijusių su narkotikais, skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų - Klaipėdoje jis užpernai siekė 4,4. Daugiau nei vidutiniškai kitur šalyje uostamiestyje registruojama ir nusikaltimų, susijusių su kvaišalais, - 100 tūkst. gyventojų jų tenka 94,9.
Į blogiausių rodiklių, kurie ataskaitoje įvardijami kaip raudona zona, sąrašą pateko ir tabako gaminiams bei alkoholinių gėrimų prekybai išduodamų licencijų skaičius.
Visa tai byloja, kad Klaipėdos gyventojams narkotikų, rūkalų ir svaigalų prieinamumas bei vartojimas gali būti didesnis nei kitur.
Blogiau už valstybės vidurkį Klaipėdoje taip pat įvertintas į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kvadratiniam metrui - jis yra net 32,3 karto didesnis nei kitoje šalies vietoje.
Uostamiestyje tūkstančiui mokinių tenka daugiau niekur nesimokančių mokyklinio amžiaus vaikų (70,8), darbe sunkiai sužeistų ar žuvusių žmonių (1,6) bei mirčių dėl nukritimų (17,1), tenkančių 10 tūkst. gyventojų.
Gali būti, kad Klaipėdoje narkotikų, rūkalų ir svaigalų prieinamumas bei vartojimas gali būti didesnis nei kitur.
Mieste rečiau nei kitur Lietuvoje 1-2 metukų vaikai skiepijami nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės, difterijos, stabligės, kokliušo ar poliomielito, didesnis mirčių nuo piktybinių navikų santykis, sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze, daugiau guldymo į ligoninę, kurio galima išvengti.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Klaipėdoje 6-14 metų vaikų, dalyvavusių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje, dalis irgi buvo mažesnė nei kitur Lietuvoje.
Klausimas dėl narkotikų
Stebėsenos ataskaitą pristačius miesto Tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komitete, jos narys liberalas Saulius Liekis Savivaldybės atstovės klausė, ar bandant mažinti nuo narkotikų Klaipėdoje mirštančių žmonių skaičių tikslinga apie tai kalbėti miesto mokyklose: anot jo, miršta ne moksleiviai.
„Ar tikrai tai koreliuoja su norimu pasiekti tikslu, nes manau, kad nuo narkotikų miršta tie, kurie yra su patirtimi vartotojai, tai pasekmė kitų dalykų (...) Svarbu, kad gautų tam tikrus preparatus vartojantys ilgą laiką (...) kurie gali išgelbėti žmogaus gyvybę“, - komiteto posėdyje kalbėjo S. Liekis.
Tarp rekomendacijų, kaip kovoti su narkotikų daroma žala, ataskaitoje įvardintas mokinių švietimas siekiant narkotikų vartojimo prevencijos.
Savivaldybės Sveikatos ir šeimos skyriaus vedėja Auksė Baltuonienė teigia, kad tokia priemonė yra veiksminga.
„Taip, vartojantys asmenys jau yra pasekmė, su kuria mums reikia tvarkytis, bet vengiant tos pasekmės reikia prevencinių priemonių“, - atsakė ji į Tarybos nario klausimą posėdyje.
Anot ataskaitos, savivaldybei taip pat rekomenduojama alkoholį ir narkotikus vartojantiems moksleiviams pagalbą užtikrinti poliklinikose atidarant jiems skirtus atskirus kabinetus, kuriuose būtų teikiamos psichologinės konsultacijos, socialinė parama, kuriant gydymo programas bei dienos reabilitacijos centrą paaugliams.
Taip pat siūloma vesti specialias paskaitas tėvams ir informuoti juos apie galimybę vaikus iki 2 metukų skiepyti nuo tam tikrų ligų bei informuoti juos apie galimas pasekmes dėl sprendimo mažylių neskiepyti.
Geriau arba taip pat
Klaipėda niekuo neišsiskiria nuo likusios Lietuvos pagal sužalojimus ir mirtis eismo įvykiuose, šeimos gydytojų skaičių ir apsilankymus pas juos, sergamumą tuberkulioze ir kitus rodiklius, kurių iš viso suskaičiuota 12.
Geriau nei šalies vidurkis uostamiestis įvertintas pagal 100 tūkst. gyventojų tenkančių savižudybių ir bandymų nusižudyti, mirtis nuo alkoholio vartojimo, kraujotakos sistemos ligų, skendimo ar eismo įvykiuose, uostamiestyje mažesnis sergamumas cukriniu diabetu, klaipėdiečiai dažniau dalyvauja vėžio programose, mieste daugiau vaikų gauna nemokamą maitinimą, o gyventojams rečiau skiriamos socialinės pašalpos, čia mažesnis nedarbo lygis - iš viso 23 Klaipėdoje stebėti visuomenės sveikatos rodikliai buvo geresni nei Lietuvos vidurkis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą