VšĮ Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė pasakojo, kad žmonių skaičius gruodžio mėnesį Klaipėdoje ir kituose pajūrio miestuose padidėja. Tiesa, čia atvyksta daugiau lietuvių nei užsieniečių. Labiausiai jaučiamas klaipėdiečių emigrantų, grįžtančių į miestą aplankyti tėvų ir giminaičių, skaičiaus padidėjimas.
„Tikrų turistų pagyvėjimo gruodžio mėnesį nėra. Patys lietuviai keliauja po Lietuvą, kažkas važiuoja žiūrėti eglutės įžiebimo į Vilnių, kažkas į Klaipėdą, kiti užsiima eglučių “gaudymu„ arba pasidaro norimų aplankyti eglučių maršrutą. Gruodį labiau išauga vietinis turizmas“, - pasakojo R. Savickienė.
Tiesa, sulaukiama turistų ir iš kaimyninių šalių.
„Taip pat jaučiamas kiek didesnis kaimynų latvių atvykimas, ypač jei jie turi ilgesnius savaitgalius ar keletą laisvų dienų. Taip pat kažkiek skandinavų atvyksta, bet tikrai ne tiek, kad galėtume sakyti, jog tai yra antra banga turizmo sezono gruodį“, - statistika pasidalijo R. Savickienė.
Pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorės, užsienio turistai gruodžio mėnesį renkasi Vilnių. Tam yra keletas priežasčių: gausesnis skrydžių pasirinkimas, galimybė juos patogiau prisiderinti, ten vykstanti kalėdinė mugė, kiti atvirų erdvių renginiai.
„Dar nesame kalėdinio laikotarpio užsiauginę iki tokio lygmens, kad pas mus užsienio turistai norėtų atvažiuoti Kalėdoms, bet turime tokį siekį“, - teigė R. Savickienė.
Gruodį traukia kalėdinė nuotaika
Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė kalbėjo, jog, norėdami šiuo metų laiku pritraukti užsienio turistus, turime pasiūlyti originalų kalėdinį projektą.
„Turime sukurti kažką panašaus, ką turi Geteborgas ar kiti užsienio miestai. Tai yra dideli ir ryškūs kalėdiniai objektai, pavyzdžiui, lempučių parkai, mugės. Juk vasarą į Laplandiją niekas nevažiuoja, tačiau žiemą ten traukia daugybė žmonių, nes ten yra Kalėdų Senelio namelis. Tokio didelio Kalėdų objekto sukūrimas tikrai galėtų pritraukti daugiau svečių“, - pasakojo R. Savickienė.
Pašnekovė taip pat pateikė Pakruojo dvaro pavyzdį, kur organizuojami šviesų festivaliai pritraukia daugybę smalsuolių.
Šiuo metu svarstoma, ką miestas kalėdiniu ir žiemos periodu galėtų pasiūlyti, jei į Klaipėdą žiemos metu atplauktų kruiziniai laivai.
„Kruizinės linijos yra užklaususios visų trijų Baltijos šalių, ką galėtume pasiūlyti per Kalėdas, nes jie norėtų daryti kalėdinius kruizus. Mūsų uostas yra neužšąlantis, tad kruizinė laivyba galėtų vykti ir žiemos metu“, - ateities galimybėmis pasidalijo R. Savickienė.
Visgi Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė pabrėžė, jog tikėtis staigaus ir didelio kruiziniais laivais atvykstančių turistų skaičiaus nereikėtų.
„Tai būtų vienas ar du laivai - tikrai ne vasaros laikotarpis. Bet apie tai kruizinės linijos jau mąsto, nes laikyti laivus tuščius yra labai nuostolinga. Pasidėlioti trumpus kalėdinius maršrutus tarp Vokietijos, Skandinavijos, Baltijos šalių jie tikrai norėtų“, - kalbėjo R. Savickienė.
Pasak jos, taip pat norima pritraukti ir daugiau atvykstančiųjų iš kaimyninių šalių: Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, net Skandinavijos.
„Tam irgi reikalingi įdomūs projektai, ir svarbiausia, jie negali būti vienkartiniai. Jeigu mes ryt sukursime fantastinį parką, tai nereiškia, kad turistai iškart atvažiuos. Prie kiekvieno dalyko jie turi priprasti ir žinoti, kad Klaipėdoje kalėdiniu laikotarpiu vyksta tas ar tas dalykas. Turime kurti tradicijas“, - aiškino Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė.
Tradicijų reikia patiems
Norėdami kitus sudominti savo miesto siūlomomis pramogomis, turime patys jomis domėtis ir jas išnaudoti, teigė R. Savickienė.
„Tradicijas turime kurti ne tik turistams, bet ir patys sau. Pavyzdžiui, miestas įkuria kalėdinį miestelį aplink eglutę ar mini muges, bet mes nesame tie, kurie einame ir tuo naudojamės. Neperkam dažnai arbatų ar dar kažko iš kalėdinių kioskelių, dažnai tiesiog pažiūrime, pastovime prie eglutės ir viskas“, - kalbėjo R. Savickienė.
Ji teigė, jog, pavyzdžiui, Vokietijoje gyvuoja tradicijos kiekvieną vakarą eiti į kalėdinę mugę, pabūti su artimaisiais ir draugais, pabendrauti.
„Turime dar patys savyje kurti kalėdinio buvimo mieste tradicijas“, - teigė pašnekovė.
Pritrauks žiema
Pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovės, į uostamiestį atklydusi žiema gali pritraukti kituose miestuose gyvenančius žmones.
„Jeigu taip atsitiktų, kad Klaipėda ir toliau būtų balta ir graži, manau, kad savaitgaliais turėsime svečių, patys lietuviai mėgsta čia praleisti savaitgalius prie jūros, pabūti mieste, prie eglutės“, - mintimis dalijosi Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė.
Apgyvendinimo kainos Klaipėdoje gruodžio mėnesį neauga, jos išlieka patrauklios, net Naujųjų metų savaitgaliui galima rasti viešbutyje kambarį už 80-90 eurų.
Pašnekovė atskleidė, jog atvykusieji labiausiai domisi Klaipėdoje vykstančiomis parodomis, koncertais, muziejais.
„Taip pat keliauja po visą regioną. Jeigu atvyksta ilgesniam periodui, tai Palangą ir Neringą tikrai aplanko“, - pasakojo Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė.
Naujieji metai - pajūrio kurortuose
Tai, jog lietuvaičiai linkę kalėdiniu laikotarpiu aplankyti įvairius pajūrio miestus, patvirtino ir Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Laura Taučiūtė.
Pasak jos, daugiausiai žmonių atvyksta savaitgaliais, ypač antroje gruodžio pusėje.
„Iki gruodžio vidurio didžiausias užimtumas būna savaitgaliais, šventiniu laikotarpiu žmonės renkasi kurorte praleisti ir tris ar keturias dienas, net savaitę, priklausomai nuo galimybių ir poreikių“, - teigė L. Taučiūtė.
Pasak jos, pastarųjų metų tendencijos rodo, jog vis daugiau tautiečių didžiąsias metų šventes nori sutikti pajūryje.
„Kiekvienais metais norinčiųjų didžiąsias metų šventes praleisti Palangoje daugėja, žmonės pradeda vis anksčiau šventiniam periodui rezervuoti vietas“, - džiuginančias tendencijas įvardijo L. Taučiūtė.
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė teigė, jog pirmųjų rezervacijų naujametiniam savaitgaliui sulaukiama jau rugsėjo - spalio mėnesiais.
Nors viešbučių užimtumas priklauso nuo viešbučio kategorijos, mat vienur jis yra didesnis, kitur - mažesnis, tačiau vidutiniškai šiuo metu jau yra rezervuota apie 70 proc. kambarių.
„Kainos, kaip ir kiekviename kurorte šventinio periodo metu, yra kiek didesnės, bet taip yra todėl, nes sudaromi paslaugų paketai - prie nakvynės siūlomos SPA paslaugos, šventinės vakarienės, naujametinė programa, tad kaina gali atrodyti didesnė. Stengiamės pritraukti kuo daugiau norinčiųjų atvykti, tad norime, jog pasiūla ir kaina būtų kuo patrauklesnės“, - kalbėjo pašnekovė.
L. Taučiūtė teigė, jog kai kuriose apgyvendinimo įstaigose kaina gali pakilti apie 10 proc., visgi tai nusprendžia pats viešbutis, o vasaros kainų tikrai nepasiekiama.
Pasidomėjus, kas labiausiai traukia žmones Palangoje šventiniu laikotarpiu, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė teigė, jog kiekvienais metais analizuojama, kas labiausiai galėtų traukti kiekvienos demografinės grupės atstovus, tad paslaugų spektras kiekvienais metais didėja.
L. Taučiūtė teigė, jog sulaukiama ir aplinkinių šalių turistų, visgi jų skaičiai yra gerokai mažesni nei priešpandeminiu laikotarpiu.
Pasak Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktoriaus pavaduotojos Angelinos Ivanovos, kol kas sunku būtų prognozuoti, koks bus šių metų gruodis, tačiau stebint kelerių metų tendecijas galima matyti, jog vis daugiau žmonių renkasi atvykti į Neringą švęsti didžiųjų švenčių.
„Statistikos departamento duomenimis, Neringoje apyvendinimo įstaigose 2022 m. gruodžio mėnesį, palyginti su 2021 m., turistų skaičius išaugo 58 proc., iš kurių 20 proc. sudaro užsienio turistai. Daugiausia į Neringą atvykusių turistų yra iš Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Nyderlandų“, - statistika pasidalijo A. Ivanova.
Ji teigė, jog jau sulaukiama rezervacijų šiam gruodžio mėnesiui, tačiau kol kas užimtumas - apie 15–20 proc.
„Šventiniu laikotarpiu kai kuriose apgyvendinimo įstaigose užimtumas siekia apie 40 proc. Kalėdų laikotarpiu, o Naujųjų nakčiai - 80 proc. Kainos nesiskiria nuo praėjusių metų, tačiau šventiniu laikotarpiu jos šiek tiek didesnės nei kitomis gruodžio dienomis. Pavyzdžiui, šiuo metu apartamentus galima išsinuomoti už 60 eurų, Naujųjų metų naktį už 100–150 eurų“, - pasakojo pašnekovė.
Traukia šiltieji kraštai
Kaip teigė kelionių agentūros UAB „Moon tours“ direktorius Andrius Petkevičius, gruodis dideliu kelionių skaičiumi neišsiskiria. Kiti mėnesiai, pavyzdžiui, spalis, poilsiaujančiųjų užsienio kraštuose turi žymiai daugiau.
„Turbūt pagrindinės priežastys yra tos, jog žmonės prieššventiniu laikotarpiu yra susikaupę, nenori važiuoti, nori pabūti su artimaisiais“, - svarstė A. Petkevičius.
Tiesa, kelionių vajaus pagyvėjimas jaučiamas moksleivių žiemos atostogų metu, pasitaiko, kad tuo metu visi kelionių bilietai būna išperkami.
„Moksleivių atostogų metu keliauja dažniausiai tik šeimomis, iki atostogų gana reti atvejai, kad vyktų atostogauti su vaikais, nebent vaikai yra ikimokyklinio amžiaus, maži dar“, - kalbėjo A. Petkevičius.
Pasak kelionių agentūros direktoriaus, tarp populiariausių gruodžio mėnesio kelionių krypčių išlieka Egiptas. Tai yra bene populiariausia kryptis.
„Dėl šiuo metu vykstančio karo tarp Izraelio ir Palestinos nebeliko vienos krypties į Egiptą - Šarm el Šeicho. Tačiau Hurgados kryptis vis dar populiari, nes ji toliau nuo neramumų. Taip pat populiarios egzotinės šalys, pavyzdžiui, Zanzibaras“, - geidžiamiausias kryptis vardijo A. Petkevičius.
Poilsinėms kelionėms gyventojai dažniausiai skiria apie 800 eurų vienam žmogui, o atostogauti vyksta savaitei.
„Kokią kelionę, tai yra “viskas įskaičiuota„ ar ne, žmonės renkasi priklausomai nuo krypties. Pavyzdžiui, į Tenerifę vyksta ne su “viskas įskaičiuota„ paketu, tačiau Hurgadoje, Turkijoje, Zanzibare žmonės nori mėgautis atostogomis, nori neturėti jokių rūpesčių“, - pasakojo A. Petkevičius.
Pasak jo, norintiesiems kelionę įsigyti šį gruodį tai padaryti tikrai įmanoma.
„Yra daugybė organizatorių, krypčių, daug užsakomųjų skrydžių rengiama“, - teigė kelionių agentūros direktorius.
Pasak pašnekovo, kelionės - populiari dovana artimiesiems.
„Kelionių kuponas kaip dovana yra gana populiarus. Žmonės perka čekius nuo 100 iki 1000 eurų, kas kiek gali. Tai nebūtinai padengia visus kelionės kaštus, tačiau prisidedama, kad kelionė būtų pigesnė“, - aiškino A Petkevičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą