Klaipėdos šauliai įamžino Jono Polovinsko-Budrio atminimą
Iš Čikagos (JAV) į Lietuvą parskraidinti Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus, žvalgybininko Jono Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės Reginos Kašubaitės-Budrienės pelenai pernai rugsėjį perlaidoti uostamiesčio Skulptūrų parke.
Šiais metais minimas ne tik 135-asis J. Polovinsko-Budrio gimtadienis, bet ir 60-osios jo mirties metinės.
Mintis Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos 302 šaulių kuopai suteikti J. Polovinsko-Budrio vardą po perlaidojimo ceremonijos kilo jos vadui Sauliui Valiuliui.
Sumanymas sulaukė vieningo pajūrio šaulių palaikymo.
Šiai idėjai JAV gyvenantys J. Polovinsko-Budrio palikuonys pritarė. Ir ne tik. Į iškilmingą ceremoniją su žmona Mary atvyko Klaipėdos sukilimo karinio vado anūkas T. Budrys.
„Nuoširdžiai dėkojame už pasitikėjimą ir mums suteiktą garbę nešioti Jono Polovinsko-Budrio vardą. Te šio didžio vyro nuveikti darbai bus mums įkvėpimas visuose darbuose, džiaugsme ir varge būnant kartu su Tėvyne“, - sakė S. Valiulis.
Kad klaipėdiečiai šauliai pasirinko šį vardą, pasidžiaugė ir Šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis.
Prieš vardo suteikimą svečiai iš JAV, šauliai ir kiti garbingi asmenys apsilankė Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, kuriame susipažino su J. Polovinskui-Budriui skirta ekspozicija, pagerbė Budrių atminimą padėdami gėlių jų perlaidojimo vietoje, prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“ 1923 m. sukilimo dalyviams.
Renginio metu Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas skaitė pranešimą „Jono Budrio indėlis Klaipėdos prijungimui prie Lietuvos“ bei pristatė ką tik išspausdinta knygą „Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: Jono Budrio atsiminimai ir kritinė analizė“.
Renginyje dalyvavęs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus informavo, kad jau yra suderinta Budrių perlaidojimo vietoje iškilsiančio paminklo idėja, bei išreiškė viltį, jog jau netrukus jis bus ir pastatytas.
Rašyti komentarą