Šokis ant stulpo - stereotipus laužanti veikla

Moteris atvira - kartais dar sutinka žmonių, kuriems šokis ant stulpo asocijuojasi tik su striptizu. Tačiau džiaugiasi, kad per dvylika veiklos metų šie stereotipai blėsta ir šokti ant stulpo renkasi ne tik moterys, bet ir vyrai. „Ir visiškai nesvarbu, koks jų amžius ar kūno sudėjimas“, - teigia pašnekovė, ir kartu pripažįsta, kad viena savybė visgi reikalinga. Bet apie viską nuo pradžių.

Alina, jus galima vadinti „pole dance“ pradininke Klaipėdoje? Papasakokite, kaip jūs pati pasukote šiuo išskirtiniu keliu?

Prieš dvylika metų, kai pačiai buvo trisdešimt, kaip ir daugeliui, matyt, nutinka, vyko įvairios savęs paieškos. Internete pamačiau „pole dance“ vaizdo įrašą, kuris mane suintrigavo. Pradėjau domėtis, tokios treniruotės tuo metu vyko tik Vilniuje. Su socialinių tinklų pagalba Klaipėdoje radau merginą, kuri buvo grįžusi iš Vilniaus ir ketino pradėti šią veiklą uostamiestyje. 

Studijos dar nebuvo įkūrusi, tyrinėjo poreikį, ar būtų norinčiųjų sportuoti ir šokti ant stulpo. Buvau viena iš susidomėjusiųjų ir, ko gero, atkakliausiai ją skatinančių kuo greičiau startuoti. Tuo metu lygiagrečiai pradėjau treniruotis namuose, vykdavau į „pole dance“ seminarus Vilniuje.

Turėjote namuose stulpą?

Paprašiau tėčio, kad įmontuotų į lubų sijas statišką nerūdijančio plieno vamzdį (juokiasi) ir pradėjau treniruotis. Pradžiai tiek pakako.

Alina, įdomu, o kodėl jus taip sužavėjo būtent šis sportas-šokis?

Labiausiai mane traukė „pole dance“ keliami iššūkiai: ar man pavyks ir kiek galiu pasiekti šioje srityje, peržengti savo galimybių ribas... Kaip ir daugelis, buvau išbandžiusi ir krepšinį, ir jogą, ir aerobikos treniruotes, bet nė vienos fizinės veiklos nebuvau įvaldžiusi ilgai. Tiesa, mano kūnas dėkingas sportui, lengvai pasiduoda jėgos ir lankstumo elementams.

Ar ilgai reikėjo laukti, kol Klaipėdoje bus atverta studija?

Vis klausinėdavau tos merginos: kada?.. Kartu suradome patalpas. Tuo metu Klaipėdoje „pole dance“ buvo visiška naujovė ir nebuvo trenerių, kurie galėtų treniruoti, tad ji pasiūlė man tuo užsiimti. Sutikau su sąlyga, jei treniruosiu žmones, kurie pradeda visiškai nuo nulio, nuo bazinių elementų technikos mokymo. Studijai atsidarius startavau kaip trenerė, bet taip jau atsitiko, kad po pusmečio steigėja pasitraukė ir viską perleido man.

O kuo dirbote iki tol?

Mano profesija - psichologija, esu baigusi verslo psichologijos magistrantūrą, visą laiką dirbau pagal specialybę. Konsultuodavau fizinius klientus, dirbau su verslo organizacijomis, esu turėjusi sporto psichologijos projektų su sporto komandomis.

Kai į mano gyvenimą atėjo „pole dance“, kurį laiką derinau šias dvi veiklas - dienomis dirbdavau Žmogiškųjų išteklių vadove / verslo psichologe, vakarais vesdavau treniruotes. Ilgainiui supratau, kad sunku viską suderinti fiziškai, tad prieš penkerius metus priėmiau sprendimą, kuris „čia ir dabar“ atrodė emociškai priimtiniausias - likau vadovauti „Pole Dance Klaipėda“ studijai ir treniruoti.

Alina, manau dar ir dabar ne vienam išgirdus frazę „šokis ant stulpo“ pirmiausia mintyse iškyla striptizas. Ar susidūrėte su tokiais stereotipais?

Lietuvos mastu mes nebuvome šios srities novatoriai, pirminius tokių nuostatų ledus jau buvo pralaužusios Vilniaus ir Kauno studijos. Nors, lyginant su pasauliu ar kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje „pole dance“ vystėsi vėliausiai. Latvijoje ir Estijoje šios srities mokyklos labai stiprios, vyksta rimti čempionatai. Skeptikus visada skatiname ateiti pamėginti ir įsitikinti, kad ši veikla estetiška ir išskirtinai fiziškai stipri. Šiandien retai pasitaiko komentarų ar juokelių, bet suprantu, kad tai dėl nežinojimo.

Tad nežinantiems - kaip paaiškinti, kuo „pole dance“ skiriasi nuo striptizo?

Abi veiklos skiriasi savo motyvais. „Pole dance“ neturi tikslo ką nors sugundyti. Mūsų tikslai orientuoti į save, ne į kitą žmogų. „Pole sport“ treniruočių metu mes mokomės taisyklingos technikos atliekant jėgos ir lankstumo reikalaujančius triukus bei sukinius. „Exotic pole dance“ treniruotės atskleidžia grakštumą ir elegantiškumą, kada atliekami plastiški šokio judesiai avint specialius aukštakulnius. 

Tik norisi ir vėl pabrėžti, kad čia, skirtingai nei striptizo metu, kuriant choreografijas siekiama sudaryti estetiškai patrauklaus šokio įspūdį - čia didelės galimybės moters kūno plastikos įvaldymui. Ir visko mokomasi dėl savęs (ne dėl kito), dėl pasitikėjimo savo kūnu auginimo.

Ar ši veikla gali atstoti treniruočių salę?

Tikrai taip. Mėgstu sakyti, kad stulpas yra vienas geras treniruoklis, ant kurio dirbdamas su savo kūno svoriu gali treniruoti viso kūno raumenis, ypač nuosekliai stiprinti giliuosius. Sporto salėje žmonės dažniau siekia ryškinti kūno reljefą, labiau kreipdami dėmesį į išorinius raumenis. Sportuojant ant stulpo nuolat dirbama su savo kūno svoriu, taip didėja viso kūno atletiškumas, tad faktas, kad kūno reljefas irgi formuojasi, bet labiau kaip viso to pasekmė, ne siekiamybė. Studiją lankančių narių didesnis dėmesys ne į išorę, labiau į kūno funkcionalumą.

Įdomu, kas lanko šias treniruotes?

Žinoma, daugiausia moterys. Skiriasi jų išsilavinimas, amžius, svoris ir fizinės galimybės. Bet turime ir vieną vyruką. Beje, pasaulyje vyrai šioje sferoje tikrai nėra retenybė. Lietuvoje dar vadovaujamasi klaidingais stereotipais ir vyrai yra mažiau drąsesni išbandyti kitokią veiklą.

Nusakyti fizinį lankytojų portretą būtų labai sudėtinga, nes treniruotes lanko įvairaus amžiaus ir kūno sudėjimo žmonės. Priimdami naujus narius tikrai nesitikime tam tikros išankstinio kūno parengties, nėra jokių atrankos kriterijų apie tai, ar žmogus iki tol yra kažką lankęs. Vyriausia studijos narė yra 56-erių. Esu sulaukusi ir dar brandesnio amžiaus moterų skambučių, ir tai visiškai normalu. Svarbiausia - sveikatos galimybės.

Bet jei kalbėtume apie psichologinį mūsų studijos lankytojų portretą, manau, kad visus sieja tos pačios asmeninės savybės: valia ir vidinė disciplina reguliariai sportuoti, gebėjimas mėgautis procesu, polinkis iššūkiams.

O kokių baimių dažniausiai turi žmonės?

Vieni dažniausių pasisakymų, kuriuos girdime: „mano silpnos rankos…“, „esu visiškai medinė...“. Lyginant su vyrais, visų moterų viršutinė kūno dalis yra silpnesnė. Tad atitinkamai „pole dance“ būtent ją stiprina, kai nuo fiziškai lengvesnių judesių pereiname prie sudėtingesnių elementų. 

Niekada negalvojau, kad turiu lyderio savybių, maniau, kad esu visiška vykdytoja. Studijos veikla pamažu atskleidė, o gal išugdė lyderio bruožų.

Anksčiau man pačiai būdavo iššūkis padaryti keletą atsispaudimų, dabar juos darau be didesnio vargo. Atitinkamai lankstumui didinti skirtos specialios treniruotės palaipsniui paruošia kūną lankstumo reikalaujantiems triukams ant stulpo.

Įsivaizduoju, kad reikia nemažai paplušėti, kol pavyksta bent jau išsilaikyti ant stulpo nenučiuožus žemyn.

Šie užsiėmimai nepatinka tiems, kurie nori labai greito rezultato. Paprastai apie 20 procentų pabandžiusiųjų nusprendžia nelankyti. Pasilieka tie, kurie turi užsispyrimo laukti rezultato ir moka kelti sau tinkamus lūkesčius suvokdami, kad kiekvieno progresas yra labai individualus: kas vienam gali pavykti greičiau, kitam gali prireikti daugiau laiko.

Žinoma, daug kas priklauso ir nuo individualių kūno savybių, bet tikrai nesu mačiusi nė vieno, kuris nepajėgtų įlipti į stulpą.

Standartiškai pradedantieji pirmuosius triukus ir sukinius „švariai“ atlieka po trijų keturių mėnesių. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo individualių kūno savybių, bet tikrai nesu mačiusi nė vieno, kuris nepajėgtų įlipti į stulpą (šypsosi).

Bet kantrybės reikia.

Be abejo. Man labai praverčia turimos psichologinės žinios, nes kai žmogui nebeužtenka vidinės motyvacijos, ieškome būdų suteikti išorinį paskatinimą.

Ar dalyvaujate varžybose?

Lietuvoje dvi studijos yra įsteigusios Lietuvos oro ir „pole“ sporto federaciją, mes irgi dalyvaujame jų organizuojamose varžybose. Pati priklausau Pasaulinei fitneso federacijai, kuruoju „pole“ fitneso kategoriją. Pasauliniu lygiu vyksta įvairūs čempionatai, kuriuose vyksta ir „pole sport“, ir „exotic pole dance“ ant stulpo varžybos. Dažnai vykstame į Latviją, Lenkiją. Galimybių pasirodyti tikrai turime.

Kokias stebite tendencijas, ar susidomėjimas šia veikla auga?

Ko gero, didžiausias susidomėjimas buvo pačioje veiklos pradžioje. Daug kas norėjo išbandyti savo jėgas. Pajuokauju, kad nemaža dalis Klaipėdos moterų jau yra išbandžiusios šį sportą. Taip pat itin didelis susidomėjimas buvo tais metais, kai „pole dance“ šokėja iš Kauno laimėjo „Lietuvos talentų“ konkursą. Tikėtina, kad tai prisidėjo prie stereotipų laužymo ir įtikino, kad šokis ant stulpo sujungia sportą ir meną, jėgą ir eleganciją.

O turite tokių, kurie studijos treniruotes lanko visus dvylika metų?

Jie visi jau yra tapę treneriais (juokiasi). Kurie ėjo su mumis nuo pradžių, jau yra užaugę, tapę „pole dance“ profesionalais, lyderiais ir patys moko kitus.

Alina, ar savo namuose dar turite stulpą?

Turiu, bet asmeniškai pasportuoti laiko lieka ne tiek ir daug. Dažniausiai jį naudoju pasiruošimui treniruotėms, kurias vedu ryte ir vakare. Beje, jau trejus metus studija yra įsikūrusi patalpose su itin aukštomis lubomis, šiandien stulpus turime net 4,20 metro aukščio. Turime stulpą ir pramogai, kurį galime naudoti ir gamtoje - įgręžti į žemę ar į vandens telkinio dugną...

Vyriausia studijos narė yra 56-erių. Esu sulaukusi ir dar brandesnio amžiaus moterų skambučių, ir tai visiškai normalu. Svarbiausia - sveikatos galimybės.

Namuose esantis stulpas labai vilioja mano aštuonmetį sūnų. Jam būna labai smagu ant jo palaipioti, pasisukinėti, išbandyti savo jėgas.

Ar artimieji palaiko šią jūsų aistrą?

Džiaugiuosi, kad visada jaučiau supratimą ir paskatinimą tam, kas mane įkvepia ir teikia energijos. Dabar būna pamąstau, kad nuo mažens turėjau šokti. Gyvenime atsitiko, kad tą dieną, kai mama vedė į gimnastiką, užsiėmimas nevyko ir aš pasukau į fortepijono klasę, šiandien tai man suteikia ypatingą muzikos išjautimą kuriant šokių choreografijas, akcentuojant ir jungiant elementus tarpusavyje.

Beje, ar vyksta jūsų studijos vieši pasirodymai?

Dažniausiai darome vidinius studijos renginius. Neturime galimybės visi pasikviesti į pasirodymus savo antrąsias puses, draugus ar gimines. Nors studija apima 200 kv. erdvę, jau vien mūsų narių susirenka per penkiasdešimt... Neslėpsiu, puoselėju idėją kada nors surengti viešą „pole dance“ renginį Klaipėdoje, kad daugiau mūsų mylimo miesto žmonių galėtų pamatyti mūsų pasirodymus. Labai tikiuosi, jog artimiausiu metu pavyks šią idėją įgyvendinti.

Įdomu, ar matote save ir po dešimt ar dvidešimt metų sportuojančią ant stulpo?

Apie ateitį stipriai nesvarstau. Kai prieš penkerius metus pasirinkau likti išskirtinėje veikloje, kuri man teikia neįkainojamos patirties, galvojimą apie tolimą ateitį paleidau. Darau viską, kaip galiu geriausiai. Esu iš tų žmonių, kuriuos į priekį veda atsakomybės jausmas - stengiuosi pabaigti tai, ką pradėjau. Įvykus nesėkmei įvertinu, ką galėjau padaryti geriau. 

Niekada negalvojau, kad turiu lyderio savybių, maniau, kad esu visiška vykdytoja. Studijos veikla pamažu atskleidė, o gal išugdė lyderio bruožų, nes šiandien, noriu ar nenoriu, turiu priimti sprendimus ir kitąkart tarti lemiamą žodį.

Ir, žinoma, vis nuolat mokausi pati. Nauji iššūkiai pačiai sau ir kiekvienai „pole dance“ užsiimančiai asmenybei kuria asmeninės intrigos pojūtį, kai norisi peržengti savo pačios sau nusistatytas ribas...