Klaipėdos universiteto ligoninė: ar Sveikatos ministerija pati save skųs prokuratūrai?

„Nuo 2023 m. pradžios finansinius nuostolius ligoninei generuoja KUL filialo Klaipėdos ligoninės (buvusios Klaipėdos universitetinės ligoninės) vadovo Vinso Janušonio 2022 m. pabaigoje priimti sprendimai ženkliai didinti darbuotojų darbo užmokestį (didinant darbo užmokesčio koeficientus, skiriant priedus bei priemokas).

Šie tęstiniai finansiniai įsipareigojimai turėjo įtakos sudėtingai bei iki šiol besitęsiančiai situacijai KUL, kurią Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas, kaip dalininkai, nuo 2023 m. pradžios sprendė ir sprendžia tiek su laikinai įstaigai vadovavusiu Jonu Sąlyga, tiek su dabartiniu įstaigos vadovu Audriumi Šimaičiu“, - ministerijos poziciją dėsto Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis.

Tačiau meras Arvydas Vaitkus, nors tuomet dar miestui ir nevadovavo, griežtai atmeta kaltinimus Klaipėdos valdžiai.

„Klaipėdos universitetinė ligoninė ir de jure, ir de facto Sveikatos apsaugos ministerijai buvo pavaldi jau nuo 2022 metų gegužės 31 d.“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Vaitkus.

Anot jo, būtent tą dieną buvo pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas, pagal kurį Savivaldybė perleido visas teises į Klaipėdos universitetinę ligoninę.

„Pramiegojo“?

A. Vaitkus nekomentuoja, ar Sveikatos apsaugos ministerija sąmoningai ignoruoja šį faktą, ar tiesiog „pramiegojo“. Tačiau tvirtina, kad Savivaldybė negali būti atsakinga už veiksmus (tarp jų ir minėtą atlyginimų padidinimą), kurie buvo atlinkti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje po 2022 metų gegužės 31 d.

„Nebebūdami steigėjai, negalėjome net atšaukti valdymo organų, tarp jų - ir stebėtojų tarybos“, - Klaipėdos merui antrina Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

Jis teigia nesuprantantis, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija 2022 metais daugiau nei pusmetį nesirūpino, kad būtų suformuoti nauji Klaipėdos universitetinės ligoninės valdymo organai ir taip užtikrinta jai pavaldžios įstaigos kontrolė.

Anot A. Vaitkaus, Savivaldybė jau renka visus dokumentus ir informaciją, kad būtų sudėlioti visi atsakymai, ir apie tai bus papildomai pranešta.

Tačiau „Vakarų ekspreso“ šaltinis tikina, kad ministerija puikiai suvokia situaciją ir savo padarytas klaidas ir tai akivaizdžiai parodo veiksmai, kurie vyksta ministerijoje.

„Šiuo metu ministerijoje aktyviai ruošiamasi įkurti padalinį, kuris būtų atsakingas už steigėjo funkcijų vykdymą. Taip tiesiogiai pripažįstama, kad šioje srityje yra spraga“, - pastebi šaltinis.

Anot jo, iškalbingas faktas yra ir tai, kad šių metų pradžioje iš pareigų pasitraukė Sveikatos apsaugos viceministrė dr. Danguolė Jankauskienė. Būtent ji tiesiogiai kuravo ligoninių reorganizacijos procesą ir KUL steigimą.

O tai, kad ministerija strėles nukreipia į buvusius vadovus ir Savivaldybę, tik patvirtina seniai žinomą taktiką, kad geriausia gynyba yra puolimas.

„Jei ministerija tikrai kreipsis į prokuratūrą, tai pastaroji neabejotinai turėtų ištirti ir pačios ministerijos veiksmus“, - įsitikinęs viešintis nenorintis redakcijos šaltinis.

Kaltina Vyriausybę

O štai Europos Parlamento narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis įsitikinęs, kad dėl stringančios KUL reformos yra kalčiausia Vyriausybė.

„Jeigu Vyriausybė, ne ministerija, nutarė, kad reikia sujungti tris ligonines, žinant, kad jos yra skirtingo pavaldumo, turėjo pirmiausia susėsti su Savivaldybės, Klaipėdos universiteto vadovybe. Ir turėjo būti padaryta poveikio vertinimo analizė ir padėta ant stalo. Visiškai akivaizdu, kad jungimasis reikalauja papildomų investicijų ir tai negali būti daroma iš ligoninių vidinių išteklių“, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Andriukaitis.

Anot jo, jau prieš reformą buvo žinoma, kad darbuotojams bus įteikti atleidimo lapeliai, kad dalis žmonių išeis. Todėl dar tada turėjo būti numatytas fondas, kad jiems išmokėtų kompensacijas.

„Jungimasis ligoninėms yra force majeure situacija. Jos nebuvo numačiusios lėšų naujam dariniui sukurti. Norėdama jungti, Vyriausybė iš anksto turėjo paskelbti planą ir numatyti jungimosi finansinės paramos paketą“, - sako europarlamentaras.

Anot jo, tai, kad reforma vykdoma prieš tai neatlikus analizės ir nenumačius finansavimo, prieštarauja ne tik logikai, bet ir įstatymams.

Todėl ne apie skolas dabar turi eiti kalba, o apie tai, kad, darant tokį žingsnį, kuris tikrai valstybės mastu yra strateginis, prieš tai turėjo būti paskelbtas finansinis paketas, kuris būtų panaudotas jungimui.

„Kalbėjau su ligoninės vadovu (A. Šimaičiu. - Autor. past.). Sako, kad skolos siekia 18 milijonų eurų. Vadovas kalbasi su Vyriausybe, kuri tikina, kad situaciją žino, bet pinigų nebus. Tai jei pinigų nebus, tai kam jungėte? Čia nusikalstami veiksmai, padaryti iš valdžios pusės“, - įsitikinęs V. Andriukaitis.