Kol tariasi su kaimynais – balkonai griūva po tinkleliu

Klaipėdos miesto savivaldybė informuoja, kad remiantis LR civiliniu kodeksu, butų ir patalpų savininkai privalo bendro naudojimo objektus tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir tvarkyti.

Kaip sparčiai uostamiestyje juda griūvančių balkonų remontai, ir kiek mieste iš viso yra kritinės būklės balkonų savivaldybė atsakyti negali, nes tokia statistika nėra vedama.

„Balkonai yra tik vienas iš fasado elementų kartu su langais, durimis, lodžijomis, o savivalda pagal priskirtą funkciją - statinių naudojimo priežiūra - atlikdama statinių patikrinimus, vertina visų bendro naudojimo objektų būklę. Pagal patikrinimo rezultatus, statinių naudotojams surašome reikalavimus ir nustatome terminus būklės pagerinimui bei kontroliuojame jų vykdymą“, - teigia savivaldybė.

Griūvančius balkonus gelbėja namo renovacija. Jei priimamas sprendimas pastatą pilnai renovuoti, paprastai kartu tvarkomi ir balkonai.

„Kalbant apie saugomų objektų tvarkymą - istoriniai senamiesčio pastatai beveik neturi balkonų, kiek daugiau pastatų su balkonais yra Turgaus gatvėje. Savivaldybė turi dvi pastatų tvarkymo rėmimo programas - Saugomų kultūros paveldo tvarkybos darbų ir Klaipėdos miesto pastatų fasadų tvarkymo“ – apie pagalbą gyventojams informuoja savivaldybė.

Į Kultūros vertybių registrą įtrauktų ir saugomais paskelbtų senamiesčio pastatų savininkai gali pretenduoti į 90 000 eurų siekiančią paramą tvarkybos darbams vykdyti, o visų kitų senamiesčio pastatų savininkai, ketinantys tvarkyti fasadus - į 30 000 eurų paramą.

Paraiškas savivaldybei gali teikti pastato valdytojas, administratorius, bendrija, fizinis arba juridinis asmuo, jei jis yra vienintelis objekto savininkas.

Padedant savivaldybei, praėjusiais metais buvo sutvarkytas Tiltų g. 1 pastatas, kurio byrantis erkeris kėlė grėsmę pėsčiųjų saugumui.