KUL pradėjo įgyvendinti darbuotojų darbo sąlygų gerinimo projektą

Projektą „Sisteminio profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio kūrimas, užtikrinant profesinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą“ įgyvendina Higienos institutas. KUL tapo didžiausiu šio projekto partneriu Lietuvoje.

Per pirmą projekto įgyvendinimo mėnesį jau įvyko pirmieji mokymai darbuotojams ir padalinių vadovams. Vien šiemet projekto veikloms įgyvendinti skiriama 108,5 tūkst. eurų.

Projektas - pačiu laiku

„Mes labai džiaugiamės, kad pradėjome projektą, kurį vykdome kartu su Higienos institutu. Tai projektas, kurio tikslas - psichoemocinės ir socialinės aplinkos ligoninėje gerinimas“, - sako KUL generalinis direktorius dr. Audrius Šimaitis.

Anot jo, kitas projekto tikslas - keisti pačią organizacinę kultūrą. KUL gyvena ypatingu organizacijos laikotarpiu. Jau keleri metai vyksta pokyčiai, kurie tęsis toliau.

„Natūralu, kad dėl vykstančių pokyčių yra padidėjęs nerimas, neužtikrintumas, darbuotojams kyla daug kausimų. Toks projektas, į kurį įsitraukėme, parodo, kad mes kaip administracija, tikrai dedame daug pastangų ir skiriame daug dėmesio kolektyvui. Norime, kad jis kuo lengviau adaptuotųsi prie pokyčių, prie naujų idėjų, ir kad mes galėtume kuo darniau dirbti drauge“, - projekto idėją atskleidžia A. Šimaitis.

© Audrius Šimaitis

Jis neabejoja, kad rūpestis darbuotojais galiausiai duos daug naudos ligoninės pacientams, nes gerai besijaučiantys ir dėl savo ateities užtikrinti darbuotojai visą savo dėmesį galės skirti ligoniams.

„Nerimas, nežinomybė užsitęsė šiek tiek ilgiau, nei buvo galima tikėtis. Pokyčiai ligoninėje prasidėjo dar 2023 metų pradžioje. Pirmieji metai buvo daugiau laukimo. 

Atėjus naujam vadovui ir jo naujai komandai, prasidėjo labai intensyvūs procesai, viskas vyko labai greitai“, - antrina KUL direktorė valdymui ir ekonomikai dr. Jūratė Grubliauskienė.

Anot jos, natūralu, kad darbuotojams kildavo įvairių klausimų: kokia bus naujoji struktūra, kaip kiekvienas ras joje savo vietą, kokie etatai išliks, kas keisis, koks bus atlygis už darbą.

„Aišku, nauja struktūra sukėlė daug klausimų. Naujos klinikos. Žmonės iš skirtingų ligoninių pradėjo dirbti kartu. Reikia atrasti bendrus darbo metodus, algoritmus. Keitėsi tvarkų aprašai“, - vardija darbuotojams kilusius iššūkius J. Grubliauskienė.

Ji puikiai supranta, kad darbuotojų nerimas ir kylantys klausimai yra natūrali reakciją į situaciją ir tai normalu, kad žmonės nerimauja.

„Pertvarkos metu pakeitėme daugybę procesų: dokumentų valdyme, viešuosiuose pirkimuose, planavime, finansų tarnyboje. Viską stengėmės paaiškinti. Buvo labai daug individualių pokalbių, visada yra sudaryta galimybė žmonėms ateiti tiesiogiai klausti“, - pastebi J. Grubliauskienė.

Anot jos, pradėti procesai turi tęstis. Todėl naujas projektas su Higienos institutu – pačiu laiku.

„Tai vyksta labai laiku. Tarsi taip ir turėjo būti “, - džiaugiasi J. Grubliauskienė.

Anot jos, įgyvendinant projektą talkins apie 10 specialistų: sveikatos psichologai, medicinos kineziterapeutai, profesinės veiklos vertinimo specialistai. Vienas pagrindinių projekto tikslų bus rūpintis darbuotojų psichine ir emocinė sveikata.

„Galiu pasidžiaugti, kad darbuotojai, gydytojai, slaugytojai sulaukia daug dėmesio iš ligoninės vadovybės, o projekto metu jo sulauks ir iš kitų specialistų. 

Jie stebės, kaip darbuotojai dirba, vertins pagal saugumo kriterijus, teiks rekomendacijas, kaip gerinti sąlygas, kad darbas būtų saugesnis, kad darbo vietos būtų geresnės“, - teigia KUL Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vyr. specialistas Dovydas Kuizinas.

Geroji praktika

„Mes būsime didžiausi tokio tipo projekto vykdytojai Lietuvoje. Turime tapti pavyzdžiu, parodyti, kaip toliau analogiški projektai gali būti įgyvendinti“, - sako J. Grubliauskienė.

Ji teigia suprantanti, jog KUL reformos metu nerimo kolektyve susikaupė nemažai ir jis vienu mostelėjimu neišsisklaidys.

„Žmonės tiesiog turi išmokti būti kartu, dirbti kartu ir susikurti savo tradicijas, savo kultūrą, savo bendrą tvarką. Dėl to šis projektas ir yra“, - sako J. Grubliauskienė.

A. Šimaitis akcentuoja, kad pastaruoju metu pozityviai ligoninės kolektyvą veikia ir gerėjantys įstaigos finansiniai rezultatai.

„Jau rugsėjį ir spalį dirbome pelningai. Tai suteikia įstaigai finansinio stabilumo, tačiau pats svarbiausias dalykas – tai sustiprina mūsų visos organizacijos tikėjimą ateitimi“, - teigia A. Šimaitis.

Anot jo, visa komanda nuveikė milžinišką darbą, kuris davė gerą rezultatą.

„Mes jau matome pirmuosius pertvarkos rezultatus. Kalbant apie įgyvendinamą projektą reikia akcentuoti, dėl ko dar jis yra svarbus. Mes įvedėme kelias naujoves, kurių Lietuvos ligoninėse iki šiol nebuvo. Tai yra nauja struktūra, iš esmės keičiasi santykiai, darbuotojų pavaldumas, veikla, keičiasi pats darbo pobūdis“, - pastebi A. Šimaitis.

Anot KUL vadovo, antra naujovė – vadybininkų-administratorių pozicijos. Jų aktualumą jau pripažįsta ir svarsto naujoji Vyriausybė.

„Šitas projektas, manau, tikrai įgalins žmones geriau suvokti savo vietą organizacijoje, taip pat bus galimybė pagilinti savo žinias, kaip bendrauti, kaip komunikuoti, kaip adaptuotis tarpusavyje. Tai labai prisidės prie mūsų strateginės krypties vystymo“, – akcentuoja A. Šimaitis.

Investicija į darbo vietas 

„Šio projekto pagalba galėsime prisidėti ir gerinant darbuotojams darbo sąlygas, tinkamai įrengiant darbo vietas“- teigia KUL direktorius infrastruktūrai ir plėtrai Saulius Budinas. Jis pastebi, kad ilgą laiką ligoninėje nebuvo skiriama deramo dėmesio darbuotojų darbo aplinkai.

Todėl vykdant projektą atsiras galimybė atnaujinti ar įsigyti trūkstamo inventoriaus.

„Situacija ženkliai keičiasi ir kitais metais mes daug dėmesio skirsim darbuotojų darbo aplinkai. Turime darbuotojams sudaryti sąlygas, kad jie oriai jaustųsi, turėtų tinkamus baldus, tinkamas kėdes, tinkamą kitą infrastruktūrą, apšvietimą. Tai yra labai svarbūs dalykai, būtent tam daug dėmesio skirsime kitais metais“, - sako S. Budinas.

Jis primena, kad KUL skatina ir pačių savo darbuotojų sveiką gyvenimo būdą. Buvo įrengtos dvi dviračių saugojimo vietos, kuriose telpa iki 60 dviračių.

A. Šimaitis teigia, kad labai svarbu, kad jau yra fiziškai baigtas ligoninių sujungimo procesas. Nebeliko jas skiriančių tvorų, taip pat buvo atidaryti visi požeminiai praėjimai tarp atskirų statinių. Tai ypač aktualu žiemą, kai darbuotojai ir pacientai gali patogiai judėti.

Tiek darbuotojai, tiek pacientai labai palankiai įvertino ir naujus korpusų pavadinimus: „Banga“, „Aušra“, „Jūra“, „Kopa“, „Gelmė“.

Artimiausiu metu KUL numatytas didelis tyrimas. Jo metu bus įvertintas kolektyvo mikroklimatas, kaip darbuotojai jaučiasi dirbdami savo darbą. Vėliau bus teikiamos rekomendacijos, kaip reikėtų gerinti situaciją.