Latvijai reikia mūsų turistų, o mes dairomės į lenkus

Neseniai keliems klaipėdiečiams teko viešėti kaimyninės Latvijos Jelgavos ir Liepojos miestuose, iš kurių į gimtąjį uostamiestį jie grįžo maloniai nustebinti.

Smulkmena, bet maloni

„Užsukome Liepojoje į vieną restoraną. Nustebino ne tik gerokai mažesnės patiekalų kainos nei Lietuvoje, bet ir tai, kad, išgirdę kalbant lietuviškai, padavėjai mums atnešė meniu lietuvių kalba ir net mokėjo kelis lietuviškus žodžius. 

Kažkaip neteko girdėti, kad mes tą patį galėtume pasiūlyti turistams iš Latvijos. Nesu mačiusi, kad mūsų maitinimo įstaigose būtų meniu latvių kalba. 

Gal tai ir smulkmena, bet ji - maloni ir daug ką pasakanti“, - įspūdžiais grįžusi iš Liepojos dalijosi klaipėdietė Vilija.

Meniu lietuvių kalba galima gauti ne tik Liepojoje. Tokia pačia staigmena lietuvius pasitiko ir viena kavinė Jelgavoje.

Pasirodo, lietuviškas meniu kaimyninėje šalyje - jokia naujiena. Vykstantys į Latviją lietuviai taip yra pagerbiami ir Rygos viešojo maitinimo įstaigose.

Nors Liepojos miestas yra visai arti Palangos kurorto, šiame mieste tokiu būdu parodyti pagarbą svečiams iš kaimynų šalies neskubama. 

Meniu lietuvių kalba kaimyninėje Latvijoje - jokia naujiena. Turistai iš Lietuvos jau pastebėjo ir įvertino tokį kaimynų svetingumą, tačiau Lietuvoje verslas neskuba versti patiekalų pavadinimų į latvių kalbą, nes esą nėra paklausos.

„Vakarų ekspresas“ apklausė kelis populiarius Palangos barus ir restoranus ir nė viename iš jų nesurado meniu latviškai.

Kaip dienraščiui sakė restorano „Vandenis“ administratorė, klientų iš Latvijos per visą sezoną sulaukiama ne tiek ir daug, tad nėra jokio poreikio versti meniu į latvių kalbą. Svečiams pakanka lietuvių ir anglų kalbų.

Mes jiems - lyg šveicarai

Panašu, kad turistų srautas iš Latvijos nėra toks didelis, kad mūsų restoranai, viešbučiai ir kavinės ieškotų būdų, kaip jiems palikti gerą įspūdį.

O štai kodėl lietuvių turistai rūpi Latvijos verslui - atsakymą žino UAB „Amber food“, kuriai priklauso apie 60 maitinimo įstaigų tinklas Lietuvoje, vadovas Gediminas Balnis.

„Priežastys kelios - viena iš jų geografinė. Iš Rygos niekas nevažiuoja pavalgyti į Panevėžį ar Šiaulius. Vilnietis gi nevažiuoja į Uteną pasivaikščioti. 

Tai čia tas pats - latviai labiau lankosi pajūryje ir tuose miestuose, kurie labiau ribojasi su Latvija. Na, o kita priežastis - mes labiau keliaujame, domimės naujovėmis. 

Natūralu, kad mūsų turistų Latviją aplanko daugiau nei latvių užsuka pas mus. Galų gale mūsų yra daugiau nei jų“, - kalbėjo verslininkas.

Jis sako, kad Vilniuje kai kurie restoranai jau verčia meniu į lenkų kalbą, nes mato, kad auga turistų iš Lenkijos srautas.

„Ir dar - mes kaimynams latviams esame lyg šveicarai, lankomės jų miestuose, paliekame gausius arbatpinigius restoranuose. Pernai tarpušvenčiu buvau Rygoje. 

Tai aplinkui skambėjo rusų kalba, antroje vietoje - lietuvių ir trečioje - latvių. Turistų iš Lietuvos ten tikrai daug. Tai dėl šios priežasties mums ir atneša meniu lietuvių kalba, nes mato paklausą. 

Manau, mes, lietuviai, gyvename sočiau nei mūsų kaimynai. Ir mūsų ekonomika stipresnė, aukštesnis pragyvenimo lygis. Jie nori mums įtikti“, - nuomone dalijosi G. Balnis.

Jis taip pat pastebėjo, kad, pavyzdžiui, Klaipėdos krašto verslininkams labiau už latvių kalbą yra aktuali vokiečių kalba, nes turistai iš Vokietijos šiame krašte lankosi vos ne ištisus metus. 

Pats G. Balnis svarsto nuo kitų metų Teatro aikštėje įsikūrusio „Katpėdėlės“ restorano meniu papildyti ir vokiečių kalba.

Idėją pristatys verslui

Į klausimą, kaip Lietuvos verslas - viešbučiai ir maisto sektorius - vilioja turistus iš Latvijos, konkretaus atsakymo neturėjo ir viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

„Kiek teko lankytis Latvijoje, tai tikrai galiu patvirtinti, kad tie meniu lietuvių kalba restoranuose mus maloniai nustebino, kaip ir mandagus, paslaugus, toks kaimyniškas aptarnavimas restoranuose ar viešbučiuose. 

Pastebiu tendenciją, kad mes gelbėjame vieni kitus - apsikeičiame su Latvija turistų srautais. Negaliu atsakyti į klausimą, ar mūsų maitinimo įstaigose yra meniu ir latvių kalba. 

Tiesą pasakius, niekada tuo nesidomėjau. Juk visai įdomus pasiūlymas - manau, šį klausimą galėsime aptarti artimiausiame valdybos posėdyje“, - „Vakarų ekspresui“ kalbėjo E. Šiškauskienė.

Lietuvoje pasigenda egzotikos

Šiemet nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad net 83 proc. Latvijos gyventojų bent kartą yra keliavę į Lietuvą, o daugiau kaip pusė latvių apie kelionę į mūsų šalį svarstė per pastaruosius penkerius metus arba ją planuoja. 

Nors dauguma Lietuvą vertina kaip saugią, patogią ir artimą šalį, ji dažnai suvokiama kaip pernelyg panaši į Estiją ir todėl mūsų šalyje pasigendama egzotikos, išskirtinumo.

Tyrimo duomenimis, apie 65 proc. Latvijos gyventojų norėtų vėl apsilankyti Lietuvoje, o 60 proc. ją rekomenduotų kitiems.

„Latvijos keliautojų požiūris yra nuosekliai palankus, daugelis jų Lietuvą mato kaip artimą ir patogią kryptį, tinkamą savaitgalio išvykoms ar trumpoms atostogoms. 

Tačiau estų rinka, nors ir turi didelį potencialą, Lietuvą pažįsta dar paviršutiniškai. Mums reikia dirbti su šiaurine Baltijos šalimi, pabrėžiant ne tik geografinį artumą, bet ir unikalias, vertas dalinimosi patirtis, kurios estams, ypač jaunimui, palieka ryškų įspūdį - nuo nuotykių iki išskirtinės gamtos ir kurortų tvarkos“, - sako VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova.

Patenka į socialinių tinklų tinklus

Tyrimo duomenys rodo, kad latviai Lietuvą pakankamai gerai pažįsta, beveik 50 proc. latvių teigia apie mūsų šalį žinantys gana daug. 

Latvijos keliautojams Lietuva asocijuojasi su pažįstamomis vietomis, tradicine virtuve ir vasaros poilsiu pajūryje, o estams - dažniausiai su Vilniumi, Palanga ar Kuršių nerija, tačiau daugelis vis dar sunkiai galėtų įvardyti, ką daugiau čia pamatyti ar patirti.

„Latviai Lietuvą sieja su emociniais prisiminimais - nuo vaikystės kelionių iki vasaros išvykų prie jūros, todėl mūsų šalies įvaizdis jiems šiltas ir artimas. 

Tuo tarpu estai dažniau remiasi pavienėmis žiniomis ar atsitiktiniais įspūdžiais. Jie žino, kad Lietuva yra patogi, europietiška kryptis, tačiau teigia savo šalyje matantys mažai Lietuvos reklamos, o informacija sunkiai pasiekiama“, - atkreipia dėmesį „Keliauk Lietuvoje“ vyriausioji analitikė Jogilė Miežienė.

Lengvas ir patogus susisiekimas

Tyrimas išryškino aiškius Lietuvos konkurencinius privalumus abiejose rinkose. Latviams ypač svarbi gera pasiekiamumo galimybė automobiliu ar autobusu ir tinkamumas trumpoms savaitgalio kelionėms.

Tarp priežasčių, kodėl nekeliautų į Lietuvą, dažnai minimas „egzotiškumo“ trūkumas.

„Tas “egzotiškumo„ trūkumas iš tiesų nereiškia, kad Lietuvoje nėra ko pamatyti. Tai veikiau komunikacijos iššūkis - mes nepakankamai ryškiai pateikiame savo unikalumą. 

Turime pabrėžti tai, ko nėra kitur Baltijos šalyse - nuo UNESCO saugomų kultūros vertybių, tokių kaip Kernavė ar Kuršių nerija, iki išskirtinių gastronomijos tradicijų ir aktyvaus turizmo galimybių. Kiekvienas šių elementų gali tapti tuo “wow„ faktoriumi, kuris pakeičia suvokimą“, - tvirtina VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė O. Gončarova.