Lietuvos jūrų muziejuje tarptautiniai ekspertai aptaria Baltijos jūros žinduolių būklę

Šios komisijos narys Lietuvos jūrų muziejaus vyr. vet. gydytojas-direktoriaus pavaduotojas dr. Žilvinas Kleiva sako, kad susitikimo darbotvarkėje – dėmesys Baltijos jūros žinduoliams: aptariamas ruonių ir Baltijos jūros kiaulių populiacijų kitimas bei mirčių monitoringas.

Ne vienerius metus Baltijos ruonius tirianti Vilniaus universiteto mokslininkė dr. Vaida Survilienė sako, kad itin kenčia dėl klimato kaitos žieduotieji ruoniai, nes jie jauniklius veda tik ant ledo.

– Iš visų trijų rūšių (pilkieji, paprastieji ir žieduotieji) Baltijos ruonių prie besikeičiančių sąlygų prisitaiko geriausiai pilkieji ruoniai, – sako mokslininkė. –  Žieduotieji ruoniai labai priklausomi nuo ledo, nes jie veda jauniklius tik ant ledo. Juos itin veikia ir urbanizuotų teritorijų plėtra.

Paprastiesiems ruoniams kenkia auganti žvejyba, industrializacija ir aišku – žuvies išteklių mažėjimas, kuris skaudus yra visoms ruonių rūšims. Tai yra kritinis veiksnys. Itin svarbi ir išaugusi laivyba, urbanizacija ir klimato kaita. 

Laivyba labiau kenkia ne ruoniams, o Baltijos jūros kiaulėms. Išaugusi laivininkystė, povandeninis triukšmas trikdo jų komunikaciją, gebėjimą išgyventi, orientuotis aplinkoje, pasigauti maisto. 

Ruoniai yra pakankamai prisitaikantys gyvūnai, jie gali misti įvairia žuvimi. Tačiau besikeičiant klimatui ir išliekant didelei laivininkystei, keičiasi žuvų rūšinė įvairovė ir nebūtinai jūriniai žinduoliai gali taip greit prisitaikyti. 

Žuvies mažėja, ji keičiasi, jos riebalų masyvas gali keisti, todėl ruonis gali nesukaupti tiek resursų dauginimuisi ir išgyvenimui, kiek jam reiktų.

Mokslininkė teigia, kad ruonių populiacija yra pakankamai atsigavusi palyginus su tuo, kas buvo prieš 20-40 metų. 

Bet ar ji yra pakankamai sveika, atspari įvairioms ligoms, kurios irgi keičiasi, keičiantis klimatui, galima bus pasakyti tik po 10 metų, kai matysime jos gyvybingumą. 

Stebimos pakankamai teigiamos tendencijos bent jau pilkiesiems ruoniams, nes jie yra pakankamai prisitaikantys, geba išgyventi net ir gėlame vandenyje. 

Mokslininkai dar negali pasakyti, kokią įtaką turės vėjo jėgainės – teigiamą ar neigiamą –ruonių populiacijai.

– Dėl to reguliariai rengiami HELCOM ekspertų grupės posėdžiai, siekiant nuolat atnaujinti žinias, keistis jomis ir stebėti, kaip sekasi jūriniams žinduoliams Baltijos jūroje: kokia jų būklė, kokia sveikata, koks jų paplitimas, kaip jis keičiasi ir koks gausumas, – sako dr. Vaida Survilienė.

1974 metais Helsinkyje buvo pasirašyta tarptautinė Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvencija, reglamentuojanti Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos, apimančios vandenį ir jūros dugną, įskaitant jų gyvuosius išteklius ir kitas jūros gyvybės formas, apsaugą. 

Kartu buvo įsteigta Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (HELCOM, būstinė Helsinkyje), kuri stebi Konvencijos įgyvendinimą, teikia rekomendacijas dėl jūros aplinkos apsaugos. Konvencijai priklauso Lietuva, Danija, Suomija, Švedija, Vokietija, Lenkija, Estija, Latvija. 

Nuo 1992 metų Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvencija taikoma visam Baltijos jūros baseinui.

HELCOM darbas grindžiamas 2007 metais patvirtintu Baltijos jūros veiksmų planu, kuriame numatytos strateginės priemonės ir veiksmai jūros geros aplinkos būklės atkūrimui. 

Plano prioritetai yra eutrofikacija (kai dėl vandenyje per didelio kiekio maistinių medžiagų pradeda aktyviai augti dumbliai), pavojingos medžiagos, biologinė įvairovė ir gamtos apsauga, jūrinė veikla.