Vakaro nuotaiką užkūrė „Senolių“ kolektyvas. Tradiciniais instrumentais muzikuojančio kolektyvo melodijos priviliojo senamiestyje vaikštinėjančius klaipėdiečius bei miesto svečius užsukti į kiemelį.
Kiemelis tapo užpildytas. Iš pradžių susirinkę stoviniuodami pakampėse tik stebėjo liaudiškais rūbais išsipusčiusius šokėjus, tačiau jau tada jų veiduose buvo matyti plačios šypsenos. Skambanti muzika pradėjo veikti ir kūną: vieni trepsėjo pagal taktą, o kiti rankomis plojo ar galvą lingavo.
„Labai gera pasižiūrėti ir nuotaika gera. Aš kažkaip netikėtai per internetą atradau ir staigiai atbėgau, net neplanavau. Visą dieną slėgė, o čia ateini ir atsipalaiduoji“, - sakė šokėjus stebėjusi Onutė.
Buriavosi ne tik lietuviai, bet ir į Klaipėdą atvykę užsieniečiai, kurie įdėmiai stebeilijo išsipuošusius lietuvius ir su nuostaba klausėsi liaudiškų melodijų.
„Smagu pamatyti Lietuvišką kultūrą. Labai traukia liaudiškas istorijos “, – įspūdžiais dalijosi iš Čikagos atvykęs užsienietis.
Kiemelyje siautė, šoko, dainavo, muzikavo liaudies kolektyvai „Alka “, „Kuršių ainiai“, „Alkiukai“ bei „Kuršiukai“. Tačiau jie ne tik patys šoko, bet ragino tai daryti užklydusius smagaus reginio pasižiūrėti žmones.
Nebuvo būtina mokėti šokti, nes šokėjai pirmiausiai parodydavo judesius ir tuoj pat išmokindavo visus aplinkinius. Taip šokio sūkury įsisuko per kelis šimtus žmonių.
„Gerai truputį prasijudinti, mes daug laiko praleidžiam darbe prie kompiuterio“, - pasakojo klaipėdietis Algirdas.
Žmonės galėjo ne tik šokti, bet ir dalyvauti čempionate „Šok, mergele, šokį, šoksi, kol nukrisi“. Šokėjai demonstravo savo sugebėjimus ir gerą nuotaiką, o juos stebėjo akyla komisija. Daugiausiai energijos turėjusi pora buvo apdovanota.
Buvo šokamas ir iš Mažosios Lietuvos kilęs „Trijų Velnių valsas“. Tai valso ritmu ir tempu šokamas šokis, turintis ir įprastų figūrų, ir kiek specifinių, kituose žinomuose valso ritmo šokiuose nepasitaikiusių, judesių.
Šis šokis gali būti laikomas kaip tam tikras regioninis išskirtinumas, atsiradęs dėl ilgalaikės kaiminystės su vokiečių kultūra.
Visos šventės metu susirinkusieji galėjo gardžiuotis lietuviškais obuoliais ir šokti iki kol jėgos leidžia. Nors renginys buvo numatytas dviem valandom, tačiau žmonės ir toliau liko linksmintis, nepaisydami vis labiau rūstėjančio dangaus.
Devintus metus skaičiuojanti etninės kultūros akcija „Visa Lietuva šoka“, kasmet rudenį suburia tūkstančius tradicinio šokio mėgėjų.
Liaudies šokių mokantis ir juos šokti drauge kviečiantis renginys suteikia daug smagių emocijų, judėjimo džiaugsmo, kartu duoda progą pabendrauti, pažinti tautos tradicijas bei kultūrą.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro duomenimis, kasmet vyksta per 100 šokių švenčių, į jas kultūros ir švietimo specialistai bei tradicinio šokio entuziastai suburia apie 20 tūkst. dalyvių ir stebėtojų. Tradicinių šokių akcija paremta unikaliomis mūsų muzikinio, dainuojamojo ir šokamojo folkloro tradicijomis, atsiskleidžiančiomis ir Lietuvos dainų šventėje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą