Uostamiestyje šiuo metu geidžiamiausi lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos mokytojai, teigia Savivaldybės atstovė. Ji padėties nedramatizuoja ir pastebi, jog situacija per metus pasikeitė į gerąją pusę.
Tuo metu mokyklų vadovai mano, jog yra priešingai.
Rado dar ne visus
Hermano Zudermano gimnazijos direktorė ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) Klaipėdos skyriaus pirmininkė Jolita Andrijauskienė sako, kad padėtis mieste - ne geresnė nei kitur Lietuvoje, o mokytojų trūkumas galvos skausmu kai kur išlieka iki pat Mokslo ir žinių dienos.
„Kad mokytojų trūkumas iš tiesų yra didžiulis, tai faktas. Tikrai ne geresnė situacija nei visoje Lietuvoje. Kai kurie vadovai net ir likus trims dienoms iki mokslo metų pradžios vieni kitų klausinėja: gal žinai, iš kur „gauti“ istoriką 16-ai valandų, informatiką ir taip toliau - tos problemos dalyje mokyklų dar neišspręstos. Situacijos skirtingose mokyklose nelygios, reikėtų žiūrėti į kiekvieną atskirai, vadovai verčiasi per galvą, ieško visokių išeičių“, - rugpjūčio 28-ąją „Vakarų ekspresui“ sakė J. Andrijauskienė.
Likus kelioms dienoms iki naujų mokslo metų pradžios Klaipėdos „Aukuro“ gimnazija ieško matematikos mokytojo, teigia šios švietimo įstaigos direktorė Ramunė Urbienė.
„Ieškome matematikų, tas procesas dar tebesitęsia, dalį iššūkio sprendžiame savomis jėgomis, esu labai dėkinga mokytojams, kurie supranta situaciją ir dirbs dideliu krūviu, bet dar labai viltingai žiūrime į tas kelias likusias dienas, esame numatę dar keletą pokalbių“, - vakar sakė gimnazijos vadovė „Vakarų ekspresui“.
Anot Liudviko Stulpino progimnazijos vadovės Dianos Čedavičienės, iki rugsėjo lieka pasamdyti tik logopedą.
„Mūsų mokykloje reikia tik pusės etato logopedo, reikėjo ir specialiojo pedagogo, bet jį suradome, visus kitus turime“, - teigė vadovė.
J. Andrijauskienės vadovaujama gimnazija rugsėjo 1-ąją pasitinka su visais reikiamais mokytojais, tačiau direktorė mano, kad jai tiesiog pasisekė.
„Aš su mokytojų trūkumu nesusidūriau - tai, kas atrodė baisu birželį, išsisprendė per vasarą: niekas neišėjo, poreikis buvo trijų mokytojų ir aš juos gana nesunkiai radau, į kai kurias pozicijas net turėjau konkursą, reikėjo rinktis.
Nežinau, kodėl taip susiklostė, aš tai laikau sėkme“, - kalbėjo Hermano Zudermano gimnazijos vadovė.
Vasarą - medžioklė
Trūkstant mokytojų jų poreikis dažnai kyla dėl to, kad šie specialistai keičia darbovietes.
LMVA prezidentas Dainius Žvirdauskas sako, kad vasarą prasidėjusią mokytojų paiešką galima vadinti medžiokle.
„Pasibaigus birželiui prasidėjo ne tai kad paieška mokytojų - yra prasidėjusi medžioklė, taip metaforiškai pasakyčiau“, - rugpjūčio pabaigoje LRT radijui sakė D. Žvirdauskas.
Tauralaukio progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Šarūnė Jankutė „Vakarų ekspreso“ tinklalaidei „Laikas Klaipėdai“ sakė, kad nuo metų pradžios iki vasaros sulaukė bent šešių pasiūlymų keisti darbą.
„Tų viliojimų tai buvo, žinokite - kokius šešis pasiūlymus gavau šiais metais“, - sakė jauna mokytoja, kuri iki praėjusių mokslo metų pabaigos dirbo „Vyturio“ progimnazijoje.
J. Andrijauskienė sako, kad mokyklų galimybes privilioti trūkstamus mokytojus apsunkina riboti biudžetai - atlyginimais motyvuoti sunku, todėl reikia laviruoti ir ieškoti kitų priemonių, kurios pritrauktų specialistą.
„Kas mokytojui gali rūpėti? Darbo sąlygos, kabinetą galima pasiūlyti, bet išskirtinumo žadėti negalima, nes tai būtų socialiai neteisinga prieš ilgiau dirbančius kolegas. Kažkas renkasi darbovietę pagal nuomonę apie mokyklas, pagal vietą - gal arčiau namų. Padeda Klaipėdos savivaldybės žingsnis apmokėti kelionės išlaidas mokytojams iš rajono. Būtent dėl to mūsų biologijos mokytoja iš Gargždų važinėja, nors tikrai žinau, kad jai ir ten siūlo darbą“, - kalbėjo J. Andrijauskienė.
L. Stulpino progimnazijos vadovė D. Čedaviečienė sako, jog privilioti mokytojus galima žadant ir didesnį krūvį, reiškiantį didesnį atlyginimą už darbą, tačiau tai galima garantuoti ne visų dalykų pedagogams.
„Galime konkuruoti „galimybe“ duoti didesnį krūvį, reiškiantį didesnį atlyginimą - tai gali motyvuoti ateiti dirbti. Jeigu iš mūsų progimnazijos išeitų, pavyzdžiui, matematikos mokytoja, turinti tokį krūvį, tai į jos vietą naują mokytoją privilioti būtų lengviau.
Bet yra tokių dalykų, kaip, pavyzdžiui, vokiečių, rusų kalbos, kurių krūvis mažesnis, tai tokių mokytojų rasti būtų sunkiau", - pasakojo D. Čedavičienė.
LMVA Klaipėdos skyriaus vadovė J. Andrijauskienė sako, kad galimi įvairūs unikalūs sprendimai: „Situacijų negalima į vieną šabloninį sakinį sudėti, yra tikrai daug įvairių priežasčių, matyt, apklausą reikėtų rengti norint išsiaiškinti.“
Klaipėdos savivaldybė primena, kad, be kelionės išlaidų kompensavimo, taikomos ir kitos mokytojų skatinimo priemonės - pedagogų perkvalifikavimo ir ikimokyklinio ugdymo studijų Klaipėdos universitete finansavimas, daugiau motyvacinių priemonių pasitelkiant valstybės lėšas.
D. Žvirdausko teigimu, padėtis blogėja nepaisant didinamo finansavimo ir gerinamų priemonių tiek nacionaliniu, tiek savivaldos lygiu.
„Situacija, palyginti su praėjusiais metais, nesikeičia, ji palaipsniui blogėja, nors priemonės tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygiu daromos, didinamas finansavimas, gerinamos sąlygos. Dabar padėtis darosi vis blogesnė ir blogesnė“, - kalbėjo LMVA prezidentas.
Manoma, kad padėtis dėl mokytojų trūkumo blogėja nepaisant didinamo finansavimo ir gerinamų priemonių tiek nacionaliniu, tiek savivaldos lygiu.
Anot jo, problemas bandoma spręsti nuotoliniu mokymu ar specialistams dirbant keliose mokyklose į jas atvykstant sutartu laiku.
Gelbėja jaunimas, bet jo trūksta
Specialiųjų poreikių vaikams skirtos „Medeinės“ pagrindinės mokyklos Klaipėdoje direktorės pavaduotoja ugdymui Vaida Žižiūnienė sako, kad mokytojų trūkumo prieš naujus mokslo metus nėra, trūkstamas pajėgas užpildė jauni specialistai.
„Mes nejaučiame didelio stygiaus, pasipildėme kolektyvą, atėjo naujų darbuotojų. Ką šiemet priėmėme - tai jauni specialistai“, - sakė „Vakarų ekspresui“ V. Žižiūnienė.
J. Andrijauskienė sako, kad mokytojų trūkumo problemą iš dalies padėtų išspręsti dirbti pasiryžę pedagogikos studentai, tačiau tai ne visada leidžia šalies įstatymai.
„Bandoma studentus pasitelkti į pagalbą, bet vadovai labai rizikuoja, todėl kad pas mus nėra sutvarkyta įstatyminė bazė, kuri studentui leidžia dirbti tik baigus antrą kursą. O ką daryti vadovui, kai žmogus lyg ir nori dirbti, bet yra antrame kurse, kai trečiakursiai ir ketvirtakursiai neina“, - sakė švietimo įstaigų vadovus vienijančios organizacijos atstovė.
D. Žvirdauskas teigia, kad studentus mokyklos samdo pažeisdamos įstatymus: „Yra tokių atvejų, reikia neslėpti, yra teisės aktai pažeidžiami, priimami buvę mokiniai, kurie dar neturi teisės dirbti mokytojais, jie priimami dirbti, galbūt studijuoja, dar nebaigę aukštojo mokslo, tiesiog - kad būtų kažkoks žmogus, kuris stovi prieš vaikus, geba, išmano tą dalyką.“
J. Andrijauskienė sako, kad mokyklų vadovai yra priversti rizikuoti, nes valstybė su jais atsakomybe nesidalija: „Mes esame tokie žmonės, kurie bet kokia kaina privalo užtikrinti ugdymo procesą, atsakomybe valstybė su mumis nesidalija, našta gula ant mūsų pečių.“
Pasak J. Andrijauskienės, net „jauniausia“ disciplina laikomos informatikos mokytojų amžiaus vidurkis didėja, jie palieka mokyklas dėl geresnių atlyginimų kitose darbovietėse, todėl ir šių specialistų ateityje gali trūkti dar labiau.
„Net informatikos, kuri yra gana nauja disciplina palyginti su fizika ar matematika, mokytojų vidurkis artėja prie 50 metų ir visi imasi už galvų - kas bus toliau, nes puikiai žinoma, jog informatikai išeina dirbti kitur, kur randa žymiai geriau apmokamas darbo vietas“, - kalbėjo J. Andrijauskienė.
Prieš trejus metus paskelbtos „Aukuro“ gimnazijos vadovės R. Urbienės atlikto tyrimo išvados rodo, kad jau tada vidutinis mokytojų amžius Lietuvoje siekė 50 metų. Tokio ir vyresnio amžiaus mokytojai sudarė 54 proc. visų mokytojų, o juos pakeisti galinčio jaunimo nepakanka.
R. Urbienė sako, kad padėtis per kelerius metus iš esmės nepasikeitė.
„Ko gero, radikalaus pasikeitimo nėra (...) Jau tada į mokyklas ateinančių jaunų mokytojų nuošimtis buvo labai nedidelis ir atliekant tyrimą rasti respondentų iki 30 metų buvo labai sudėtinga, matėsi, kad iš tikrųjų jaunų mokytojų turime nedaug, nėra natūralios kaitos švietimo sistemoje“, - kalbėjo tyrimo autorė.
Š. Jankutė, kuri dirbti mokytoja pradėjo būdama ketvirto kurso studente, sako, kad mokytojų trūkumas jaunimui yra galimybė, ir ragino nebijoti šio darbo.
„Jeigu jaunimas galvoja, eiti ar neiti - eikite, nes dabar pats geriausias laikas tapti mokytoju, darbo vieta garantuota“, - kalbėjo Š. Jankutė.
Padėtis gerėja?
Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Vida Bubliauskienė sako, kad dėl darbo keitimo ar išėjimo į pensiją mokytojų trūkumas jaučiamas kiekvieną vasarą, bet problemos iki rugsėjo išsprendžiamos.
„Vasarą mokyklos intensyviai sprendžia šiuos klausimus ir įprastai iki naujų mokslo metų mokyklos suformuoja ugdymo procesui reikiamą pedagoginį personalą“, - teigia vedėja Savivaldybės „Vakarų ekspresui“ atsiųstame komentare.
Rugpjūčio 21-osios duomenimis, uostamiestyje mokytojų ieško 20 ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir 25 bendrojo ugdymo mokyklos. Pastarosiose trūko 12 pedagogų dalykininkų - didžiausias poreikis buvo matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų.
Taip pat ieškota 18 ikimokyklinio ugdymo mokytojų. Situacija šiandien gali būti pakitusi.
Savivaldybė skelbia, kad situacija yra geresnė nei pernai: „Lyginant su 2023 metais, pastebėta, kad šiemet su pedagogų trūkumo problema susiduriama mažiau, pedagogų poreikis darbui visu etatu daugeliu atvejų yra tenkinamas, o šiuo metu dažniau pedagogų ieškoma nepilnam darbo krūviui.“
Ministerija trūkumą pripažino
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neneigia, kad mokytojų trūkumas Lietuvoje yra problema, tiesa, viešojoje erdvėje įvardijamą prieš mokslo metus ieškomų mokytojų skaičių aiškina šiek tiek kitaip.
"650 mokytojų yra ieškoma, tai nebūtinai jų tiek trūksta, nes ir po ketvirtį, ir po pusę etato, tai sudėjus pilną darbo krūvio normą, tai tas skaičius šiek tiek mažesnis gaunasi.
Yra ir situacijų, kai mokytojas keičia darbovietę - iš vienos mokyklos išėjo, į kitą dar neatėjo, o abi darbovietės ieško to mokytojo, todėl negalima to skaičiaus naudoti, kad tiek trūksta", - LRT radijui rugpjūčio 21-ąją aiškino švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
Kaip vieną iš problemos sprendimo būdų ministerija įvardijo jaunimo skatinimą rinktis pedagogikos studijas mokant iki 600 eurų stipendijas, gretutinių studijų galimybėmis, lengvesniu persikvalifikavimu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą