Mugės Klaipėdoje: laukiama sprogimo

Iki šiol daugiausia aistrų Klaipėdoje keldavo tik Jūros šventės mugės dalyviai. Pirmiausia dėl to, kad ne visiems užtekdavo vietų pačiose geriausiose, patraukliausiose, o kartu ir pelningiausiose prekybinės mugės vietose.

Laikinai VšĮ „Klaipėdos šventės“, kuri organizuoja Jūros šventę, vadovės pareigas vykdanti Živilė Putnienė sako, kad artimiausiu metu turėtų būti sudėliotas Jūros šventės mugės dalyvių planas.

Anot jos, šiemet iššūkį kelia Danės gatvės atkarpa ties Atgimimo aikšte.

„Galime prarasti apie 200-250 patraukliausių prekybos vietų, jei dėl išminavimo darbų Atgimimo aikštėje mugė šioje atkarpoje negalėtų vykti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Ž. Putnienė.

Anot jos, yra svarstomos ir alternatyvios vietos, tačiau jas rasti yra sudėtinga. Pirmiausia dėl to, kad, užtveriant kitas gatves, būtų sudėtinga organizuoti viešojo transporto eismą. Taip pat netradicinės mugės vietos nėra patrauklios tarp šventės dalyvių, todėl ir mugės prekeiviai nenori rizikuoti.

Kaip pavyzdys gali būti prieš kelerius metus pradėtas eksperimentas dalį mugės dalyvių perkelti į Klaipėdos piliavietę vedančią Priešpilio gatvę. Šioje gatvėje prekybininkai skundėsi mažu lankytojų srautu.

Pasak Ž. Putnienės, teritorija šalia piliavietės tradiciškai yra patraukli atrakcionams, pramogoms, todėl ten geriau įkurti ne mugės prekybininkus, o maitinimo taškus.

Kaip galutinai bus sudėliotas Jūros šventės mugės dalyvių planas, turėtų paaiškėti artimiausiomis dienomis.

Iki Jūros šventės pradžios liko jau mažiau nei du mėnesiai. Šiemet ji vyks liepos 25-27 dienomis.

Dėl minėtų neaiškumų su Danės gatve dar nėra aiški tiksli data, kada prasidės Jūros šventės mugės dalyvių registracija. Tai turėtų paaiškėti artimiausiu metu.

Pernai mugės dalyvių registracija vyko birželio 4-10 dienomis.

Pasak Ž. Putnienės, 2024 metais Jūros šventės mugėje iš viso dalyvavo 757 prekybininkai. Tikimasi, kad ir šiemet prekybininkų antplūdis nebus mažesnis.

Jūros šventė yra ne tik pats pelningiausias mugės prekybininkų renginys Klaipėdoje, bet, daugelio mugės dalyvių nuomone, patenka į šalies geidžiamiausių mugių trejetuką.

© NEPASITENKINIMAS. Verslininkai jau tokia kasta, kad tiek prieš, tiek po kiekvienos mugės atsiranda kažkuo nepatenkintų: tai oras buvo blogas, tai prekyba prasta, tai mokesčiai per dideli. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Rinkliavų aistros

Ž. Putnienės teigimu, Jūros šventės rinkliavų dydžiai šiemet nesikeis ir bus tokie pat kaip ir praėjusiais metais. Pigiausia vieta (6 kv. m) mažo patrauklumo vietoje trims dienoms kainuos 132 eurus, brangiausia (9 kv. m) patraukliausioje vietoje - 450 eurų.

Tradiciškai visi iš mugės dalyvių surinkti pinigai panaudojami kitų metų Jūros šventės organizavimui.

Tačiau Jūros šventė yra išskirtinė Klaipėdoje. Jos metu vykstančios mugės dalyviams yra taikomi išskirtiniai rinkliavų dydžiai.

Likusių renginių (jei tai nėra Klaipėdos gimtadienis arba istorinių datų paminėjimas) metu savivaldybės taikoma rinkliava mugės dalyviams yra 7,2 euro už dieną, arba 22 eurai už trijų dienų savaitgalį.

Šventės „Silkė“ organizatorius Kęstutis Keršis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad šis mokestis Klaipėdoje yra bene pats mažiausias Lietuvoje ir švenčių organizatoriams labai padeda apsispręsti, kokiame mieste organizuoti renginius.

Kituose miestuose ši rinkliava yra net kelis kartus didesnė.

„O Druskininkuose mugės dalyviams reikia susimokėti net 400 eurų“, - skaičiuoja K. Keršis.

Akivaizdu, kad renginio organizatoriai Klaipėdoje savo organizuojamų komercinių renginių metu už prekybines vietas iš mugės dalyvių gali prašyti didesnės sumos ir daugiau uždirbti arba daugiau lėšų skirti renginio programai ir kitoms išlaidoms.

Reikia keisti tvarką

Tačiau naujoji Klaipėdos valdžia, įgyvendindama siekį mieste rengti kuo daugiau renginių, išplėtė ir savivaldybės įstaigų skaičių, kurios jas organizuoja. Todėl natūralu, kad kyla ir tokių švenčių finansavimo klausimas, nes jos formaliai nėra komercinės.

Viena iš tokių įstaigų - Kultūros centras Žvejų rūmai. Ši savivaldybės įstaiga jau antrus metus organizuoja renginį „Keliame bures į vasarą“.

Šios šventės metu taip pat organizuojama mugė, kurios kainodara jau spėjo supykdyti mugės dalyvius.

„Praėjusiais metais dalyvavome šventėje ir už prekybos vietą mokėjome 50 eurų. Šiemet buvome nukreipti į tarpininką - „Mugių centrą“, kurio siūlomos kainos išaugo beveik tris kartus - iki 181 euro - už tai, kad subraižė vietas“, - atviru laišku į žiniasklaidą ir miesto valdžios institucijas kreipėsi anoniminis mugės prekeivis.

Anot anonimo, kyla klausimas - kodėl miesto šventės metu prekybos vietų nuoma yra atiduodama tarpininkams, kurie ženkliai 3 kartus pakelia kainas. Ar šis procesas yra skaidrus?

„Mugių centro“ vadovė Rita Budginienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad taip vertinti gali tik nieko nežinantys žmonės.

Anot jos, „Mugių centras“ laimėjo Žvejų rūmų skelbtą viešą pirkimą ir už „nedidelį mokestį“ teikia paslaugą. Koks tas mokestis - nėra įvardinama.

Pasak R. Budginienės, visi surinkti 150 eurų (atmetus PVM) iš mugės dalyvių atitenka Žvejų rūmams. Tiesa, dar mugės dalyviai už trijų dienų savaitgalį atskirai turi susimokėti jau minėtą 22 eurų rinkliavą savivaldybei.

„Tokia tvarka, kai kiekvienas dalyvis rinkliavą moka atskirai, yra tik Klaipėdoje, kituose miestuose rinkliavą gali sumokėti šventės organizatorius, pateikdamas bendrą mugės dalyvių sąrašą“, - sako R. Budginienė.

Keisis tvarka

Žvejų rūmų direktorė Kristina Jakštė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad jos vadovaujama įstaiga nėra mugių organizatorė ir pagrindinis tikslas yra šventės kultūrinė ir meninė programa.

Anot jos, praėjusiais metais renginio „Keliame bures į vasarą“ mugės dalyviai praktiškai nemokėjo mugės dalyvio mokesčio. Buvo tiesiog prašoma paremti renginį, todėl vieni nepagailėjo 50 eurų, kiti mugės prekybininkai sukrapštė tik 20 eurų.

Todėl šiemet buvo priimtas sprendimas pasisamdyti profesionalus, kurie turi patirtį organizuojant muges.

Pasak K. Jakštės, priekaištai ir skundai iš mugės dalyvių nenuteikia pozityviai. Aišku, prie viso bendro neigiamo vertinimo šiemet prisidėjo ir tai, kad oras tikrai nepalepino ir šventėje nebuvo labai gausu svečių, todėl ir mugės dalyvius pajamos nuvylė.

Tačiau Žvejų rūmų direktorė sako, kad jau yra rengiamas Tarybos projektas, kuris aiškiau reglamentuos rinkliavas, daugiau galimybių bus švenčių organizatoriams.

Tai patvirtina ir Klaipėdos savivaldybės Licencijų ir leidimų skyrius vedėjas Deividas Petrolevičius. Anot jo, turėtų būti atsisakyta tvarkos, kai dėl leidimo prekybai į savivaldybę atskirai kreipiasi kiekvienas mugės dalyvis.

Tai bendrai galėtų padaryti šventės organizatorius. Tiesa, savivaldybės institucijos pasiliktų sau teisę kontroliuoti, ar visi mugės dalyviai turi atitinkamus leidimus vykdyti prekybą ar paslaugų veiklą.

Ar sykiu keisis ir savivaldybės rinkliavos už prekybą dydžiai, informacijos gauti nepavyko.

Pirmenybė klaipėdiečiams

Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Juozas Tubinas sako, kad organizuojant muges Klaipėdoje daugiau dėmesio galėtų būti skirta vietos verslui, amatininkams.

Anot jo, tuo klausimu vyksta konstruktyvūs pokalbiai su „Klaipėdos šventėmis“.

„Šiemet sutarėme, kad Jūros šventės mugės prekeivių palapinės neturėtų būti statomos taip, kad užblokuotų nuolat mieste veikiančių kavinių lauko terasas“, - sako J. Tubinas.

Anot jo, iki šiol tokia praktika buvo paplitusi ir kavinės šventės metu patirdavo tiesioginių finansinių nuostolių.

Taip pat J. Tubino vadovaujamos asociacijos nariai kelia klausimą, kad vietos verslui būtų teikiama pirmenybė įsigyjant vietas mugėje.

Rengti miesto šventes Tauragėje ir Kelmėje konkursus laimėjęs K. Keršis sako, kad tuose miestuose vietiniai verslininkai turi vieną papildomą dieną, kad pirmieji galėtų užsiregistruoti šventės mugėje, o tik vėliau jau gali visi likusieji.

„Manau, kad yra teisinga taip paskatinti įmones, kurios sukuria darbo vietas ir mokesčius moka į vietinį savivaldybės biudžetą“, - sako K. Keršis.

Anot jo, mugėse dalyviai ne tik parduoda savo prekes, bet ir mezga sėkmingus verslo kontaktus su įvairių parduotuvių savininkais, kuriems vėliau tiekia savo gaminius. Todėl verslui tai yra labai svarbu.

Klaipėdoje iki šiol pirmenybė įsigyti vietas mugėje buvo teikiama tautodailininkams ir turintiems kulinarinio paveldo sertifikatus.

Beje, Klaipėdoje padaugėjus renginių (gegužę vyko kiekvieną savaitgalį) ir sykiu mugių, prekybininkai pastebi, kad tai lazda su dviem galais. Tokia gausa mugių išskaido pirkėjus ir dalyvių pajamos krenta. 

Pradeda veikti tokie faktoriai, kai komerciškai sėkmingesni renginiai yra tie, kurie sutampa su algų dienomis. Todėl panašu, kad mugių dalyviai vis atsargiau rinksis šventes, kuriose verta dalyvauti.