Bendradarbiavimo susitarimą su Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijomis ruošiasi pasirašyti Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestų bei Kretingos, Klaipėdos, Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybės. Jų tarybos pirmiausiai turi pritarti projektams - uostamiestyje šis dokumentas taip pat jau paruoštas politikų svarstymui.
Po penktadalį milijono kasmet
Klaipėdos regiono pasiekiamumo ir žinomumo didinimo 2024-2026 metų programa numato, kad septynios krašto savivaldybės prie skrydžių iš Palangos skatinimo kasmet prisidėtų po 200 tūkst. eurų, įnašas į bendrą indėlį nustatomas proporcingai: didžiausia dalis (61,6 tūkst. eurų) tenka Klaipėdai, mažiausia (11,6 tūkst. eurų) - Neringai.
Tuo metu susitarimas su ministerijomis turėtų padėti pritraukti papildomas valstybės lėšas šiam tikslui, pritraukti daugiau užsakomųjų skrydžių krypčių, dalintis sprendimų rizikomis, kai reikia - keisti teisės aktus.
„Susitarimo tikslas - siekti pritraukti svarbių maršrutų sąraše nurodytas kryptis, pagal kompetenciją bendradarbiauti skatinant atvykstamąjį turizmą, Klaipėdos regiono konkurencingumą ir patrauklumą, tarptautinį susisiekimą bei sudaryti sąlygas verslo ir turizmo plėtrai“, - nurodoma Klaipėdos tarybos sprendimo projekte.
Savivaldybių piniginiai įnašai naudojami įvairiems tikslams.
Šalies oro uostus valdančios bendrovės „Lietuvos oro uostai“ (LTOU) susitarime numatyta pareiga sukurti trimetį Palangos oro uosto vystymo ir plėtros planą, kuriame būtų ir papildomos skrydžių bendrovių pritraukimo priemonės, rinkliavų nuolaidų sistemos.
Bendrovės vadovas Simonas Bartkus ruošiamą susitarimą vadina prasmingu žingsniu.
„Labai svarbu, kad naujų skrydžių pritraukimas arba esamų išlaikymas matomas kaip bendras regiono interesas, o ne tik atskirų organizacijų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė S. Bartkus.
Kur reikia skrydžių iš Palangos?
Savivaldybės kol kas neįvardija tikslių skrydžių krypčių, kurias būtų galima skatinti norint pagerinti sąlygas verslui ir turizmui.
LTOU vadovas S. Bartkus teigia, jog šios kryptys aptartos, bet galutiniai sprendimai bus priimti vėliau.
„Kalbant apie galimybę į prioritetinių krypčių sąrašą įtraukti papildomas kryptis, kurios svarbios Klaipėdos regionui - jau esame kalbėję su savivaldybėmis, o galutinius sprendimus priimsime bendrai, kai bus pasirašyta bendra sutartis tarp savivaldybių ir minėtų ministerijų“, - sako S. Bartkus.
Pernai ekonomikos ir inovacijų bei susisiekimo ministrų įsakymu patvirtintame verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių skrydžių maršrutų, kuriems gali būti taikomos skatinimo priemonės, sąraše numatyta, jog iš Palangos oro uosto gali būti skatinamos tik trys kryptys: į Kopenhagą, Amsterdamą ir Hamburgą.
Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Rimantas Juška sako, kad anksčiau vyko verslo atstovų apklausos dėl jiems svarbių krypčių, o kol kas lieka džiaugtis dėl šį pavasarį startavusio bendrovės „AirBaltic“ tiesioginio skrydžio į Amsterdamą bei ilgamečio kompanijos SAS reguliaraus maršruto į Kopenhagą.
„Mes matome, kad atsidarius skrydžiui į Amsterdamą, nors ir vieną-du kartus per savaitę, bet tai labai reikšminga kryptis, kuri padeda pasiekti Briuselį, Roterdamo, Antverpeno uostus. Mes, uostininkai, labai pozityviai į tai žiūrime. Tikrai džiaugiamės ir tarpiniu sustojimu Kopenhagoje, kuriuo galima pasinaudoti keliaujant“, - teigė R. Juška.
Jo asmenine nuomone, Hamburgas yra nostalgijos klausimas, nes su Vokietija ryšių turinčiam verslui dabar svarbesni yra Berlynas ir Miunchenas.
„Hamburgas buvo labai populiarus 1993-1995 metais tarp visų, kuriems buvo svarbi Vokietijos rinka, bet šiandien, ko gero, reikėtų orientuotis į Miuncheną ar Berlyną, nes tai yra taškai, kuriuose koncentruojasi verslo interesai. Hamburgas daugiau svarbu tik uostui, tai gali būti nostalgijos klausimas, bet čia tik mano asmeninė nuomonė“, - kalbėjo R. Juška.
Pabrėžia patogumą keliautojams
Kelionių agentūros „Grūda“ Klaipėdos filialo vadovė Natalija Pilibaviečienė sako, kad į Palangą reikėtų bandyti pritraukti užsakomųjų skrydžių į populiariausius tarp lietuvių kurortus.
Į Palangą reikėtų bandyti pritraukti užsakomųjų skrydžių į populiariausius tarp lietuvių kurortus.
„Skrydžiai bent porą kartų per savaitę į Turkiją, buvę prieš 15-18 metų, ir dabar būtų labai patogūs klientams iš visos Žemaitijos pusės. Gal į Juodkalniją, Bulgariją būtų galima daryti - manau, kad didiesiems organizatoriams reikėtų bandyti“, - svarstė N. Pilibavičienė.
Jos manymu, daugiau krypčių iš Palangos taip pat subalansuotų keliautojų srautus, kurie šiuo metu yra labai dideli Vilniaus oro uoste.
„Keliautojų srautas yra tikrai labai nemažas, o Vilniaus oro uostas dabar yra pergrūstas, keliautojams siunčiame priminimus, kad jame būtų bent 2,5 valandos ar tris valandas iki skrydžio - anksčiau niekada to nebūdavo, nes iš Vilniaus kyla be proto daug užsakomųjų skrydžių atostogų kryptimis“, - kalbėjo kelionių organizatoriaus atstovė.
N. Pilibavičienė siūlo atkreipti dėmesį ir į patogumą žmogui, kuriam iš Klaipėdos į Vilnių nuvykti reikia kone pusdienio: „Nuvažiavimas - dar nieko, žmogus prieš kelionę yra euforijoje, atostogos asocijuojasi su įsėdimu į automobilį, bet grįžus atgal ir pradėjus galvoti apie kelias valandas važiavimo namo, tai pakerta kojas.“
Lietuvos oro uostų vadovas S. Bartkus sako, kad ir Palangoje keleivių skaičius jau muša rekordus.
„Palangos oro uoste keleivių srautai jau pasiekė rekordines apimtis ir toliau auga“, - teigė jis.
LTOU duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį iš Palangos oro uosto įvykdyta beveik 2 tūkst. skrydžių, keliavo per 164 tūkst. keleivių.
Reguliarūs maršrutai Palangą šiuo metu jungia su Kopenhaga, Amsterdamu, Londonu, Oslu, Ryga ir Dublinu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą