Pagerbė Klaipėdos sukilimo dalyvį

Viename iš savo laiškų 1923 metų Klaipėdos sukilimo vadas Jonas Budrys apie V. Šaulinskį atsiliepė taip: „Tas nesidėjo herojum, buvo kuklus, bet niekuomet nerodė bailumo, ištesėjo iki galo.“

Šių metų gegužę Klaipėdos skulptūrų parke V. Šaulinskio atminimui pastatytas akmeninis monumentas. Jo autorius - skulptorius Gintautas Jonkus.

Iškilios asmenybės įamžinimu rūpinosi klaipėdiečiai Algirdas Grublys ir Kęstutis Mickevičius. Jie pratęsė ir užbaigė tai, prie ko ne vienerius metus dirbo kraštotyrininkas Kazys Budginas (1957-2003).

„Už kilnius darbus, atsidavimą ir begalinį ryžtą V. Šaulinskio vardas yra įrašytas į Lietuvos ir Klaipėdos miesto istoriją“, - pažymėjo Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas.

V. Šaulinskis gimė 1893 m. spalio 29 d. prie Priekulės esančiame Kalviškių kaime. 1909 m. atvyko į Tilžę, įsitraukė į lietuvišką veiklą. Raidžių rinkėjo amato išmoko Martyno Jankaus spaustuvėje Bitėnuose.

I pasaulinio karo metais V. Šaulinskis iš fronto pasiųstas į Kauną drauge su kitais Prūsų lietuviais dirbti prie vokiečių įsteigto dienraščio „Dabartis“. 

Sunkiais okupacijos metais V. Šaulinskis padėjo Kauno ir Vilniaus lietuviams, už ką vokiečių valdžia norėjo jį suimti, tačiau jam pavyko pasislėpti, prisidengus svetima pavarde. Po karo V. Šaulinskis tapo aktyviu Šaulių sąjungos nariu. Prisidėjo prie Priekulės jaunimo draugijos „Viltis“ įsteigimo 1919 m., jos veiklą rėmė finansiškai.

1920 m. gegužės 15 d. Klaipėdoje V. Šaulinskis įsigijo leidybos įmonę „Lituania“ (pastatas S. Daukanto g. 3), kuriai vadovavo iki gyvenimo pabaigos. 1920-1921 m. „Lituania“ buvo vienintelė nuolat veikianti uostamiesčio lietuvių kultūros įstaiga, jos raštinėje vykdavo lietuviškų draugijų renginiai. Čia leido lietuvių grožinę literatūrą.

V. Šaulinskis aktyviai palaikė Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo idėją, buvo 1922 m. gruodį įsteigto Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto (VMLGK) sekretorius, pasirašė 1923 m. sausio 9 d. VMLGK manifestą, o 1923 m. sausio 19 d. Šilutėje įvykusio VMLGK suvažiavimo - Šilutės seimo - deklaraciją. 1922 m. rugsėjį V. Šaulinskis išrinktas į „Santaros“ - Mažosios Lietuvos lietuviško jaunimo draugijų sąjungos - valdybą. 1923 m. kovo 18 d. išrinktas XX Klaipėdos šaulių rinktinės valdybos pirmininku.

Už nuopelnus tėvynei ir tautai V. Šaulinskis apdovanotas Nepriklausomybės medaliu ir DLK Gedimino 4 laipsnio (1928 m.) ir Šaulių žvaigždės (1931 m.) ordinais, o už aktyvų dalyvavimą Klaipėdos sukilime - Gelbėjimo komiteto sidabro medaliu. Klaipėdos Dariaus ir Girėno vardo šaulių būrys V. Šaulinskį išrinko savo garbės nariu.

Įpusėjęs 42-uosius gyvenimo metus (1935 m.), V. Šaulinskis mirė gegužės 10 d. nuo plaučių uždegimo.

V. Šaulinskio pagerbimo renginį organizavo Klaipėdos miesto savivaldybė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-ioji rinktinė.