Arvydas Vaitkus

Pirmieji metai valdžioje: meras vadybininkas - grėsmė demokratijai? Subliuškę kaltinimai

(21)

Balandžio 20-ąją sukako vieneri metai, kai dirbti miestui prisiekė naujos sudėties Savivaldybės taryba bei Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Kaip meras vertina savo ir komandos darbą? Kokias grėsmes mato opozicija?

Per tuos metus jau iki tol didelę vadovavimo patirtį dirbdamas Susisiekimo ministerijoje, privačiame versle ar Uosto direkcijoje sukaupęs A. Vaitkus sulaukė nemažai kaltinimų, kad stabdo anksčiau pradėtus projektus, kad Tarybos posėdžiuose sprendimai priimami automatiškai ir nevyksta diskusijos, kad nepanaudojamos biudžeto lėšos, o miesto valdžia galimai proteguoja stambaus verslo interesus.

Tačiau praktiškai visi šie kaltinimai jau subliuško ir vis daugiau kalbama, kad naujoji miesto valdžia atneša Klaipėdai reikalingas permainas.

Pats A. Vaitkus sutinka, kad neretai tenka priimti politiškai nepopuliarus sprendimus, tačiau pirmiausia jis iškelia miestiečių interesus.

„Tai buvo metai, kai dirbome neskaičiuodami valandų, teko priimti ryžtingus, tačiau dažnai politiškai nepopuliarius sprendimus. Priimant bet kokį sprendimą svarbiausias kriterijus visada buvo ir bus nauda klaipėdiečiams. Visi dirbame tam, kad miestas būtų gyvybingas, mylimas gyventojų, mėgstamas turistų ir investuotojų. Per trumpą laiką įgyvendinti viską, kas reikalinga gyventojams, sudėtinga, tačiau nuosekli Savivaldybės vykdomų darbų ir suplanuotų projektų peržiūra bei atsakingas ateities darbų planavimas jau duoda rezultatų“, - sako meras.

Jis akcentuoja, kad vyksta nuolatiniai pasitarimai su opozicija ir jos lyderiais. Stengiamasi visus klausimus išsiaiškinti iki Tarybos posėdžių, kad nereikėtų pakartotinai diskutuoti jų metu. Tačiau vis tiek atsitinka taip, kad „tie patys klausimai užduodami pakartotinai“.

„Toks yra politinis gyvenimas, prie kurio man asmeniškai sunkiau priprasti. Tačiau dėkingas opozicijai, kad randame tuos bendrus vardiklius,“ - pripažįsta Klaipėdos meras.

Ypač A. Vaikus yra dėkingas savo šeimai, kuri palaiko jį net tada, kai tenka dirbti neskaičiuojant valandų.

Anot mero, 2023 metais buvo užbaigti jau įsibėgėję projektai bei pradėti nauji. Ypač didelis dėmesys skirtas senamiesčiui atgaivinti, planuojami nauji traukos objektai, kokybiškos erdvės prie vandens, tobulinama susisiekimo sistema, pradėti nauji parkavimo plėtros projektai, stiprinamas sveikatos priežiūros sektorius, papildomos lėšos skiriamos švietimui, socialinei apsaugai.

„Pirmaisiais naujos kadencijos valdžios darbo metais miesto biudžeto įvykdymo rezultatai - vieni geriausių Savivaldybės istorijoje. Pernai suplanuotų ir paskirstytų lėšų panaudojimas siekė daugiau nei 95-96 procentus, nors anksčiau buvo džiūgauta dėl 80 procentų pasiekimo“, - sakė A. Vaitkus.

Anot jo, praėjusių metų pabaigoje oponentai nuogąstavo, kad bus nepanaudoti 68 milijonai eurų, tačiau apmaudu, kad „žmonės, kurie taip teigė, privalėtų suprasti, kad tai buvo pinigai, kurie tuo metu buvo suplanuoti. Nereikėtų maišyti nepanaudotų pinigų su apyvartinėmis lėšomis“.

„Praėjusiais metais buvo rekordinė biudžeto pajamų suma - siekė daugiau nei 292 milijonus eurų“, - pažymėjo A. Vaitkus.

Tačiau jį liūdina centrinės valdžios pozicija, kuri nemato Klaipėdos, kaip ji gyvena iš tikrųjų. Ir pinigai dažnai nėra pagrindinis rodiklis.

Pavyzdys yra „Stop“ ženklas Tilžės gatvėje, ties geležinkelio pervaža, kai klausimas nesprendžiamas jau metus. Tačiau meras sako siekiantis konstruktyvių santykių su centrine valdžia.

Kalbėdamas apie ateities darbus, A. Vaitkus teigė, jog turi planų susitikti su „Achemos“ grupės vadovybe ir kalbėtis apie Žiemos uosto ateitį.

Taip pat šie metai turėtų tapti proveržio laikotarpiu dėl „Klaipėdos energijos“ teritorijos Danės gatvėje konversijos. Šioje teritorijoje matoma galimybė pastatyti ir naują Savivaldybės administracijos pastatą. Tai leistų net sutaupyti lėšų, nes dabar valdomi pastatai išnaudojami neracionaliai.

Pasak jo, šiemet pagaliau turi būti reorganizuota Savivaldybės administracijos struktūra grąžinant departamentus. A. Vaitkaus įsitikinimu, praėjusios kadencijos metu sukurta horizontali valdymo struktūra tokio pobūdžio organizacijoje yra neefektyvi.

Taupyti lėšas turėtų padėti ir Savivaldybės administracijos struktūros reforma, kuri planuojama jau šiais metais.

Minint svarbiausius per kadenciją nuveiktus darbus jų išskiriama labai daug. Paminėsime tik kelis.

Parengta senamiesčio pastatų fasadų atnaujinimo programa: šiemet jau bus tvarkomi mažiausiai 24 pastatai.

Sumažintos spūstys gatvėse: perreguliuoti šviesoforų ciklai, atlikta analizė ir grąžintos žaliosios rodyklės, planuojamas išmanių sistemų diegimas.

Mokytojams skirtos lėšos kanceliarinėms priemonėms įsigyti. Kiekvienam - po 70 eurų mokslo metams.

Įsteigta daugiau nei 100 naujų mokytojų padėjėjų etatų, užtikrinta, kad padėjėjas būtų skiriamas iškart nustačius poreikį.

Įkurtas Sveikatos centras: prisijungė 35 medicinos įstaigos.

220 tūkst. eurų skirta medikų pritraukimui dirbti į Klaipėdos miestą.

Išplėsta pagalba į namus, kai paslaugas teikia nebiudžetinis sektorius. Paslaugas 2023 m. suteikėme 28 procentais daugiau gavėjų, lyginant su 2022 m. 2023 m. beveik dvigubai padidintas finansavimas - papildomai skirta 357,5 tūkst. eurų daugiau nei pernai.

„Visada padėkoju verslui. Verslas yra ta sfera, kuri steigia darbo vietas, moka atlyginimus ir iš to gauname pajamas. <...> Tikiu tuo, ką darau, ir nuoširdžiai stengiuosi, kad mūsų miestas būtų gyvybingas, mylimas gyventojų, mėgstamas turistų ir investuotojų. Kartu su komanda nuveikėme daug, dar daugiau planų laukia ateityje“, - sakė Klaipėdos meras A. Vaitkus.

Klaipėdos tarybos opozicijos lyderis Ugnius Radvila

Klaipėdos tarybos opozicijos lyderis Ugnius Radvila

Klausimai iš anksto

Mažumos valandos formate atsakant į klausimus nelieka spontaniškumo elemento, nes klausimus reikia pateikti prieš dvi dienas. Meras sakė, kad klausimų norėtų iš anksto, kad į juos būtų galima kokybiškai atsakyti - tai logiška, bet reglamente nėra nustatytas laikas atsakymui, todėl kūrybingas politikas į vieną klausimą gali atsakinėti visą mažumai skirtą laiką - valandą, o kiti klausimai liktų neatsakyti. Kol kas tokia gudrybė nebuvo panaudota, atsakyta į visus klausimus etiškai.

Bet kitose savivaldybėse yra tokių atvejų buvę, todėl šią aplinkybę galima laikyti skyle reglamente, kurį per kadenciją galima pataisyti norint užtikrinti sklandesnį darbą. Matyt, opozicija turės įsivertinti, kokie dalykai yra tobulintini reglamente.

Nesakau, kad tos spragos piktybinės, jos kilusios iš paviršutiniškumo ir patirties nebuvimo, nes naujas savivaldos įstatymas įsigaliojo tik praeitų metų balandį.

Trumpi Tarybos posėdžiai

Vienas iš opozicijos tikslų buvo efektyvus ir konstruktyvus darbas. Trikdžiai, manipuliavimai, laiko vilkinimas - ne tas žanras, kurį mes pasirinktume. Tai deklaravome kadencijos pradžioje.

Mano galva, šios kadencijos miesto Taryboje pažangos, konstruktyvumo ir efektyvumo atžvilgiu turime tikrai stiprų žingsnį į priekį, lyginant su praeitimi. Tai ne tik mano nuomonė, manau, taip galėtų pasakyti ir kiti.

Nepatenkinti gali būti nebent tie, kurie ieško skandalų, populizmo ir karštakošiškumo. Posėdžio minutės turi savo vertę, tai yra baigtinis proceso momentas. Diskusijoms laiką galima skirti iki posėdžio, o jeigu per mėnesį neturėjai nuomonės dėl siūlomo sprendimo, tai kažin ar prieš balsavimą ateis nušvitimas ir rimta svarstomo klausimo argumentacija.

Posėdžių kokybė tikrai yra aukštesnė. Pasigendu tik administracijos kokybiškiau paruoštų sprendimų projektų - ne tų, kurie parengti dėl teisės atitikties, bet kalbu apie sprendimus, kurie keičia miesto gyvenimą. Jau komitetams jie turi būti pateikiami gerai paruošti, negalima siūlomų sprendimų iš esmės koreguoti naktį prieš posėdį.

Reakcija į opozicijos siūlymus

Vienas kitas smulkus projekto pakeitimas iš opozicijos buvo palaikyti ir priimti, bet nemanau, kad dėl esminių dalykų buvome išgirsti. Mums nepavyko įtikinti priimti sprendimus reikšmingais klausimais, kurie keistų miestą, prisidėtų prie jo vystymo ir progreso. Dėl to kyla nerimas, ar apskritai tų sprendimų bus.

Jūrininkų poliklinika

Čia nuomonės visiškai skirtingos. Mano manymu, nereikėjo šio užmojo atmesti ir pasirinkti trečios poliklinikos remontą. Tai yra aiškus pavyzdys, iliustruojantis daugumos ir opozicijos požiūrį į miesto progresą.

Apie sutarimą su dauguma

Aš esu pozityvus žmogus ir viliuosi, kad anksčiau ar vėliau nugalės išmintis ir progresyvus matymas, ir jeigu ne visa apimtimi, tai bent iš dalis susikalbėjimas ir bendras matymas bus. To per metus pasiekti nepavyko, bet vilties yra. Jeigu jos nebūtų, galbūt reikėtų atsitraukti ir susitelkti kitiems tikslams.

Apie taupymo argumentus

Visą laiką miestas turi viršplaninių pajamų, ir šių metų pirmą ketvirtį yra perviršis. Mano matymas toks - ko nepadarysime šiandien sumaniai ir teisingai, po kelerių metų už tai sumokėsime daugiau. Dabar įdėti pinigai atsiperka su kaupu - tokia jau ekonomika.

Klaipėdą reikia kurti kaip kokybišką miestą, o su kokybiško miesto samprata ateis visa ko aukštesnė vertė: žmonių pritraukimas, darbo vietos ir visa kita. Senų objektų remontais, išskyrus paveldą, to nepasieksi.

Kol kas padėti ant stalo ką nors, kas liudytų apie progresą, po pirmųjų metų neturime. Dėl to pirmuosius metus vertinu su nerimu.

Pokalbiai su meru

Taryboje atsirado naujas formatas - savaitę prieš posėdį susitikti su meru ir vicemerais, apžvelgti klausimus bei pareikšti nuomones ar abejones. Tai dar viena galimybė ir valdantiesiems, ir opozicijai. Šis formatas tikrai veikia.

Mano, kaip opozicijos lyderio, užduotis yra ne kurti ažiotažą ar rezonansą, bet instrumentus, kuriais būtų galia pasakyti savo nuomonę, pastabas, įtikinti valdančiuosius.

Opozicijos vienybė

Absoliutinti negaliu - kiekvienas Tarybos narys, kad ir kur jis dirbtų, turi teisę į savo asmeninį sprendimą, įsitikinimus, supratimą bei vertybes. Todėl mintys tam tikrais klausimais gali skirtis ir nebūtinai turi sutapti.

Bet manau, kad opozicija vieninga. Vyksta bendravimas tarpusavyje, informacijos pasikeitimas, o skirtingas balsavimas tikrai nėra vienybės stokos išraiška.

Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros profesorius Jaroslavas Dvorakas

Jaroslavas Dvorakas

Matome, kad miesto valdymas pasikeitė totaliai, pirmiausiai dėl to, kad pasikeitė Vietos savivaldos įstatymas, vykdomąja valdžia tapo meras. Natūralu, kad jie turi naujų galių ir sutelkia jas savo rankose, ankstesniam vadovui tai padaryti buvo žymiai sudėtingiau.

Taryboje turime daugumą, kuri palaiko merą, tai reiškia, kad su sprendimais galime judėti žymiai greičiau.

Taryboje yra daug naujokų, kurie yra be jokios politinės patirties, kol kas nematome aktyvesnio jų vaidmens, sprendimus, tikėtina, priima mažesnė grupė žmonių, sakykime - aplink merą susiformavęs štabas, sprendžiantis be ypatingų diskusijų.

Todėl ir opozicija ne visada gali daug prieštarauti.

Pastebėjau, kad nedidelė dalis naujokų net ir komitetų posėdžiuose užduoda klausimus tarnautojams - gal dėl nepatyrimo sunku įsigilinti į kai kuriuos dalykus, gal klausimai nepatinka, tad natūraliai pasirenkamas tylėjimas, tokia pozicija.

Bet įtariu, kad gali būti ir duoti nurodymai iš viršaus laikytis tam tikros pozicijos, palaikyti tam tikrus sprendimus arba neprieštarauti, jeigu neturi ką pasakyti.

Vertinant pirmuosius naujos valdžios metus viskas priklauso nuo požiūrio - pavyzdžiui, vieniems žmonėms nepatiko prie šios valdžios įvykęs kultūros politikos performavimas, bet, kita vertus, gali būti, kad tie nepatenkinti žmonės nelabai domėjosi, ką komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ akcentavo, o jis niekada nežadėjo didesnio žmonių įtraukimo į savo veiklą.

Iš esmės visi, kurie palaikė ir norėjo pokyčių, norėjo mero vadybininko, o pasikeitęs Savivaldos įstatymas sudaro puikias galimybes tokiam miesto vadovui - vadybininkui, administratoriui, ūkvedžiui, ekonomui. Juk anksčiau Klaipėdoje buvo nepasitenkinimas, kad tokio miesto vadovo nėra.

Taigi, jeigu vertinsime iš vadybos pusės, atstovaujamosios demokratijos gal ir liko mažiau, bet valdo vadybininkai, kurių tikslas - priimti greitus, racionaliais skaičiavimais paremtus sprendimus. Tokiems vadybininkams nėra labai aktualios diskusijos, kurios buvo labai pageidaujamos anksčiau.

Tai nėra gerai ar blogai, tiesiog žmonės, kurie rinko valdžią, norėjo tokio pobūdžio vadovo, o meras niekada nedeklaravo daug ilgų diskusijų su kitomis suinteresuotomis šalimis.

Žinoma, diskusijų šalininkai sakys, kad tai grėsmė demokratijai, bet norint greitesnių sprendimų - ko tikisi ir žmonės - jiems kadencijos gali ir neužtekti. Diskusijos yra gerai, bet jos dažnai užtrunka ilgai, o šiandien mes matome, kad miesto valdymo prieiga yra pasikeitusi. Gerai tai ar blogai, pamatysime po kadencijos, o gal ir anksčiau.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder