2023 metų kovo pabaigoje politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ deleguotas A. Vaitkus mero rinkimuose nugalėjo konservatorių Audrių Petrošių, o miesto Taryboje valdančiąją daugumą komitetas sudarė su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, socialdemokratais ir partija „Laisvė ir teisingumas“.
Meras teigia, kad kažkam neįtinka koalicijos partneriai, bet juos išrinko Klaipėdos žmonės ir niekam nevalia kritikuoti daugumos nuomonės. Klaipėdiečių sprendimu suformuota naujoji valdžia nebraška, kai reikia, gerai sutariama ir su opozicija, o suplanuoti darbai vyksta kur kas greičiau, nei vyko anksčiau.
Apie praėjusius dvejus metus ir ateitį - išsamus „Vakarų ekspreso“ interviu su A. Vaitkumi.
Kai kalbėjomės iš karto po rinkimų, sakėte, kad jūsų ir komandos programa orientuota dešimtmečiui. Tačiau būna, kad pradėjus dirbti planai ir lūkesčiai pasikeičia. Kaip yra jūsų atveju - ar nepasikeitė pozicija per porą metų?
Koalicinė programa yra gana sparčiai vykdoma, neatmetu, kad mūsų ambicija per ketverius metus bus įgyvendinta.
Matau sunkumų tik dėl mokyklų renovacijos ir remonto planų, tačiau taip įvyko dėl to, kad kaip palikimą gavome prastai parengtus darbų projektus.
Kaip pavyzdys galėtų būti Hermano Zudermano gimnazijos projektas, reikėtų pamatyti - ką gavome ir kokie projektai yra po korekcijų. Neabejoju, kad renovacijos planą stengsimės vykdyti kuo sparčiau, nors iškelta ambicija buvo didesnė, tačiau negalėjome nuspėti to, kokia padėtis bus su praeityje parengtais planavimo dokumentais.
Kalba, kad mūsų programa yra galbūt tinkama dešimtmečiui, ir buvo siejama su mokyklų renovacija ir naujomis idėjomis, kaip ir ką reikia padaryti puošiant ir puoselėjant mūsų mylimą miestą.
Bet visi kiti planai yra siekiami, pasiekiami ir net viršijami.
Girdžiu interpretacijas iš opozicijos apie „pažadą“ 10 tūkstančių parkavimo vietų automobiliams. Kai taip interpretuoja konkreti partija, kuri praeityje „miegojo“ prie miesto vairo, nuostabos nekelia. Ir dabar manau, kad visada turi būti ambicijos ir aukštai pakelta kartelė, kad ne tik pasiektume, bet ir viršytume įsipareigojimus.
To visada laukė klaipėdiečiai. Ir tai jau parodo konkretūs rezultatai. Vien pernai parkavimo vietų įrengta tiek, kiek per visą ketverių metų kadenciją nepadarė buvusi valdžia. Taigi, šioje srityje dirbame mažiausiai keturis kartus greičiau nei ji.
Apskritai minčių turiu tiek, kad jų užtektų ne vienam, o mažiausiai keliems dešimtmečiams, jos formuojasi pajutus dvasią, kaip veikia savivaldos sistema. Tikrai nesureikšminu savo asmens ir pareigų, bet suprantu globalumą ir kiek reikia dirbti, norint tinkamai pasiruošti tokiai pozicijai: vadovauti vienam iš svarbiausių šalies miestų.
Ilgalaikiai planai, gimę po ilgai trukusių apmąstymų ir pasitarimo su savo sričių ekspertais - strateginė kryptis dirbti taip, kaip tai darė ir savo miestus vystė Hamburgas, Amsterdamas ar Roterdamas.
Aš noriu kalbėti apie principus, kurie jau įgyvendinti uostamiesčiuose, pradedant tvarkytis nuo upės žiočių ir einant tiek, kiek siekia Klaipėdos teritorija iki tilto kelyje į Palangą. Būtent ši juosta per kelis dešimtmečius turėtų būti skirta žmonėms gyventi, o ne gamybinėms zonoms.
Tai visiškai naujas požiūris.
Džiaugiamės, kad šiandien sparčiai vystomas „Memelio miesto“ projektas ir jeigu kas nors galvoja, kad jis galėjo prasidėti be savivaldos, stipriai klysta, nes be miesto komunikacijų prijungimo, įvažiavimui ir išvažiavimui būtinos infrastruktūros, be promenados iki Šiaurinio rago sutvarkymo šis projektas būtų sunkiai įmanomas.
Yra didžiulis noras ir ambicija sutvarkyti Kruizinių laivų terminalo zoną, elinge matyčiau didžiulę meno erdvę. Norėtųsi ilgalaikėje perspektyvoje pilnai atstatyti piliavietę, nes vien pilies bokšto atstatymas iš esmės pakeitė miesto veidą: jis tapo nauju senamiesčio simboliu, puikiai matomu iš uosto akvatorijos į uostą atvykstantiems laivams ir jų keleiviams. Pilies bokštą reikia įveiklinti, tik tada jis turės tikrai magnetinę jėgą pritraukti žmones iš Lietuvos bei užsienio.
Tokie ir yra ilgalaikiai planai ir naujos vizijos.
Įvardinkite vieną darbą ar planą, kurį laikote svarbiausiu pasiekimu per pusę kadencijos, kuriuo galite didžiuotis.
Esminė nuostata - ateiti ir miestą tvarkyti kitaip - gimė dar dirbant uoste.
Šiandien tik pasitvirtino tai, ką aš dažnai sakydavau - didžiausia ekologine bėda miestiečiams yra be konkretaus atkirčio ilgą laiką smarves skleidžiančios įmonės bei nevalomos gatvės. Pastaruosius dvejus metus iš jų surenkama tūkstančiai tonų sąšlavų ir dėl to miestas tampa daug švaresnis. Tai pastebi klaipėdiečiai ir į miestą atvykstantys svečiai.
Tuo džiaugiuosi ir aš bei tikiuosi, kad tai ne paskutinis darbas gerinant ekologinį klimatą mieste.
Negalima nepastebėti proveržiu parkavimo vietų plėtroje. Gal permainų įsibėgėjimas ir nebuvo toks greitas, kaip įsivaizdavome, bet šiandien tas darbas labai sparčiai juda į priekį. Iki metų vidurio vien Kauno gatvės rajone bus baigti darbai ir bendrai įrengta apie tūkstantį naujų parkavimo vietų. Per metus įrengiame dvigubai daugiau dviračių ir pėsčiųjų takų.
Norėjome per ketverius metus panaikinti eiles laukiančių socialinės pagalbos, o tai pavyko pasiekti dvigubai greičiau - jau praeitų metų pabaigoje. Nors buvome pravardžiuojami oligarchais, mes įrodėme, kad socialinė rūpyba mums yra svarbiausia.
O dėl ko nors kyla apmaudas?
Apmaudas kol kas yra vienintelis - tai Atgimimo aikštė. Matyt, niekas negalėjo numatyti, kad ten bus tiek sprogmenų. Dėl to ši aikštė šiandien yra pagal pavojingumo skalę pripažinta pavojingiausia geografine vietove Lietuvoje. Toks yra kariuomenės ir Nacionalinio krizių valdymo centro vertinimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai nutiko ne kažkur laukuose, o miesto vidury.
Tikėjomės gana sparčiai eiti į priekį, bet užtrukome ilgai. Viena iš priežasčių - netobuli teisės aktai. Patys surinkome informaciją ir pateikėme šalies valdžiai pasiūlymus, kaip juos tobulinti.
Manote, kad tai gali būti padaryta?
Aš tuo giliai tikiu. Tai, ką siūlome, puikiai veikia Vokietijoje ir Lenkijoje, kur tokiose situacijose pagrindiniu smuiku veikia kariuomenė, pasitelkdama pagal poreikį policiją ir priešgaisrinės srities specialistus. Kartais - ir privačias kompanijas, kurių dalyvavimas yra reglamentuotas teisiniais aktais. Lietuvoje to nėra.
Atgimimo aikštės rekonstrukcija kelia tam tikras aistras, dalis bendruomenės ragina išsaugoti aikštėje aptiktas senosios Klaipėdos liekanas. Matote galimybių tai padaryti kartu užbaigiant ir dabartinius projekto sprendimus?
Čia yra labai daug niuansų. Taip, yra tam tikra dalis žmonių, kurie turi kitą nuomonę, priešingai nei kiti klaipėdiečiai, kurių dauguma balsavo už tokį projektą, koks yra vykdomas dabar. Ir balsavo ne kartą net nuo 2011 metų. Klaipėdiečiai, palaikantys projektą, akivaizdu, negalėjo apsikęsti, kad viena iš svarbiausių ir reprezentacinių miesto aikščių jau kelis dešimtmečius atrodo apgailėtinai.
Diskusijos vyksta ir šiuo metu, ir tarp tų žmonių, kurie palaikė ir palaiko projektą.
Tokį projektą, koks yra vykdomas, radau jau pilnai parengtą. Bandžiau klausti apie galimus projekto keitimus ne tik miesto specialistų, bet buvo kviečiami specialistai iš Vilniaus, kurie turi didžiulę praktiką, grįstą konkrečiais darbais. Jų klausiau, ar yra galimybė ką nors keisti. Atsakymas buvo trumpas - jei patvirtintame projekte ką nors keistumėte, tektų projektą daryti iš naujo. tai užtruktų ne mažiau nei penkerius metus arba dar ilgiau.
Pabrėšiu, jog šis projektas, prieš pradedant vykdyti, turėjo visus įmanomus institucinius leidimus.
Dėl kultūros paveldo klausimų - tai išskirtinai šiai teritorijai yra, ko gero, daugiausiai aprašomosios istorinės medžiagos ir prie viso to iki leidimų išdavimo dar buvo daroma archeologinė žvalgyba aikštės teritorijoje.
Viena laimė, kad žvalgybos metu ir rangovo darbų eigoje niekas nepataikė į sprogmenis ir jų spogdiklius. Kariniai specialistai teigia, kad esame gimę po laiminga žvaigžde.
Kol kas yra rasti dvidešimt septyni sprogmenys, kurie yra išvežti ir neutralizuoti. Kiek jų dar yra, niekas negali atsakyti tol, kol nebus iki galo išžvalgyta teritorija. Posėdžiaujant Vyriausybėje buvo priimtas protokolinis sprendimas, kad žmonių sveikatos ir gyvybės saugumas yra svarbiausia.
Savo ruožu galiu patikinti, kad radus svarbias istorines vertybes, kartu su specialistais ieškosime būdų jas išsaugoti.
Vienas iš jūsų argumentų yra apklausos ir jų rezultatai. Bet ir jūsų teikimui dėl Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvių pavadinimų keitimo Taryba nepritarė, nors klaipėdiečių apklausos rezultatai rodė norą keisti tuos pavadinimus. Ar dėl tokių situacijų nekyla priešprieša Taryboje, kaip vertinate jos poziciją, kuri prieštarauja apklausai?
Tie, kurie mano, kad dėl to braška koalicija, tai yra neteisūs, nes aš nenoriu žaisti demokratijos, mes norime, kad demokratiniai procesai vyktų iš tikrųjų, o ne dirbtinai.
Jeigu yra tam tikros valstybės institucijos nurodymas, tai dar nereiškia, kaip rodo net du miesto Tarybos sprendimai, kad miesto politikai negali turėti kitokios nuomonės. Kadangi buvo reikalingas miesto Tarybos sprendimas, aš jį privalėjau teikti.
Tokia mano pareiga. Taigi, atsakant į jūsų klausimą, kaip matote, priešingai nei kažkas vis bando interpretuoti ir priešinti Tarybos narius, koalicija balsuojant abiem atvejais parodė savo vienybę ir tvirtumą.
Per dvejus metus buvo klausimų, kuriems tikrai reikia diskusijų, bet tai nereiškia, kad tokių klausimų medžiagas reikia mesti į šiukšlių dėžę. Tai būtų didžiausia klaida, kokią gali daryti valdžia. Eilės klausimų, kad ir kokie jie būtų nepalankūs, sprendimas būtinas, kad ir koks nepatogus būtų klausimas. Būtent dėl to, kad valdžios nesprendžia dalies klausimų, piliečiai lieka nuskriausti ir nesaugūs.
Taryba yra demokratinis kelias spręsti klausimus, net jeigu jie yra labai aštrūs.
Po rinkimų buvo tam tikrų diskusijų ir dėl koalicijos pasirinkimo. Kaip dabar vertinate, ar užtenka laiko vertinimui - ar teisingai pasirinkote?
Reikia pradėti nuo to, kad tai, kokia bus koalicija, visų pirma renkasi Klaipėdos miesto žmonės. Jie yra pagrindiniai sprendėjai, jie vertina. Ir aš siūlau kitaip mąstantiems matyti žmonių nuomonę, jos neignoruoti, iš jos nesityčioti, nesišaipyti iš pasirinktų žmonių, kurie šiandien dirba Taryboje.
Besityčiojančių politikų dėka, manau, šiandien šalyje klesti patyčių politika mokyklose, atskiruose visuomenės sluoksniuose. Mano vertinimu, dažniausiai tyčiojasi asmenys, kurie patys nieko konkretaus nenuveikę gyvenime ir tik taip temokantys atkreipti dėmesį į save.
Kadangi šiandieninės koalicijos formavimo principai buvo tarp kairės ir dešinės, arba nuo centro į kairę ir dešinę, mes jau iš anksto turėjome nuomonę: patinka mums partneriai ar nepatinka, mes turėjome miesto politiniame gyvenime politinių jėgų daugumą nuo centro į kairę, jai ir pasiūlėme būti kartu koalicijoje.
Šiandien tokią koaliciją ir turime, ji yra tvari - turime ir karštų ginčų, bet mes darome darbus, kuriuos pažadėjome Klaipėdos žmonėms, ir darome tai labai nuoširdžiai ir sparčiai.
Esate viešame renginyje minėjęs, kad savivaldybės administracijoje turi būti taikomi verslo valdymo metodai. Jeigu taip, ar toks sprendimas pasiteisino? Jeigu nepritaikyti - klausimo nėra.
Galiu pasakyti, nuo ko pradėjome pokyčius savivaldybės administracijoje - išeidami iš horizontalios valdymo sistemos į piramidinę. Niekas pasaulyje, civilizuotoje ir išsivysčiusioje valstybėje nenaudoja tokio dydžio sistemose horizontalaus valdymo principo, visur veikia piramidė. Tai - normalu, kad darėme pokyčius visų pirma keisdami struktūrą.
Niekas pasaulyje, civilizuotoje ir išsivysčiusioje valstybėje nenaudoja tokio dydžio sistemose horizontalaus valdymo principo, visur veikia piramidė.
Šiuo metu yra labiau nei akivaizdu, kad pokyčiai pasiteisino. Projektai vykdomi ne pavieniui, o pasitelkiant kuo didesnį būrį vienos ar kitos srities specialistų.
2019-ųjų sukaupti statistiniai duomenys rodo, kad dveji pastarieji metai vykdant planus yra patys geriausi.
Pernai rugsėjį patvirtinta nauja atlygio už darbą struktūra. Manau, kad su ja mes pirmieji Lietuvoje priartėjome prie rinkos sąlygas atliepiančių atlyginimų formato.
Pasakysiu, kaip pasikeitė atranka - nuo to, kad į konkursus neateidavo nė vienas žmogus, iki to, kad dabar į konkursą ateina ir 60 pretendentų, o rekordinis skaičius buvo 107 kandidatai į vieną vietą.
Jeigu reikėtų apibūdinti santykį su opozicija, tai koks jis: daugiau konstruktyvumo ar emocijos? Galima daryti išvadas po dvejų metų?
Tiek, kiek turiu žinių, per 35 mūsų savivaldos veiklos metus pirmą kartą Tarybos veikloje aš turiu fiksuotą datą ir laiką susitikimui su opozicija.
Atskirais atvejais būna, kai tu paaiškini priežastis, atsakai į visus klausimus dėl vieno ar kito sprendimo, o atėjus į Tarybą vėl girdi tą patį klausimą. Gal kam nors tai lieka vienintele proga pasirodyti.
Su opozicijos lyderiu Ugniumi Radvila mes turime tam tikrą klausimų ratą, kur nelabai sutariame, mūsų požiūriai skiriasi, bet galiu pasakyti, kad didžiąja dalimi nuomonės sutampa ir tai mane labai džiugina. Kaip balsuojama - palikim istorijai.
Viename renginyje teigėte, kad norėtumėte dabartinėje pozicijoje likti ilgesniam laikui. Koks pagrindinis tokio noro motyvas?
Galiu pasakyti, kad daug naujų darbų ir projektų padaryti per kadenciją yra neįmanoma. Man būtų didžiulis praradimas, jeigu progresyvūs projektai, kuriuos esame pradėję ir jų labai laukė miestiečiai, tiesiog sužlugtų.
Klausimas - ar aš pretenduosiu į kitos kadencijos rinkimus, ar ne, šiandien nėra atsakytas.
O klausimas - ar aš pretenduosiu į kitos kadencijos rinkimus, ar ne, šiandien nėra atsakytas. Tai priklauso nuo daug aplinkybių. Labai daug kas priklauso nuo to, kaip bus tvarkomasi valstybės mastu, kaip reaguos šeima ir artimieji bei kitų priežasčių, kurias kol kas anksti analizuoti.
Dėkoju už pokalbį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą