Santaupos pensijai: jau skaičiuoja pinigus, kurių neturi

Dar net ne visi supranta, kiek yra sukaupę, nors tai padaryti yra gana lengva. O ir tie, kuriems pasitikrinti nesunku, nebūtinai atgaus identišką sumą, kokia ji buvo apsisprendimo trauktis dieną.

Sukaupta 10 milijardų

Lietuvoje sistema, leidžianti kaupti dalį pensijos privačiuose fonduose, pradėjo veikti 2004 metais ir nuo to laiko jau ne kartą reformuota įvedant reikšmingus pokyčius. Pastarąjį kartą - šiemet birželį, kai Seimas priėmė Pensijų kaupimo įstatymo pataisas.

Jos suteikia galimybę 2026-2027 metais pasitraukti iš kaupimo antrojoje pensijų pakopoje atsiimant visas arba dalį sukauptų lėšų. Kiek jų yra, galima bet kada pasitikrinti.

„Sodros“ asmeninėje paskyroje galima kada panorėjus pasitikrinti, kokia suma yra pervesta fondų valdytojui: kokia jų dalis - asmeninės (3 proc. nuo atlyginimo), o kokia - valstybės, kuri dalyvaujančius skatina prisidėdama suma, prilygstančia 1,5 proc. vidutinio šalies atlyginimo.

Pensijų fondo valdytojas taip pat suteikia galimybę bet kada sužinoti, kas atsitiko su jam patikėtais pinigais: kaip sukaupta suma keitėsi. Naujausia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos apžvalga skelbia, kad II pakopos pensijų fonduose Lietuvos gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą, kuri skaičiuojama su investicijų grąža. Uždarbis svyruoja - privačius fondus reguliuojančio Lietuvos banko duomenimis, 2024 metais antros pakopos turto vertė augo vidutiniškai 17 procentų.

Privačiai pensiją kaupiančiųjų šalyje pirmąjį 2025-ųjų pusmetį buvo 1,425 mln., jų lėšas valdė 6 bendrovės.

Iki pusės jų gali iš privačios pensijų kaupimo sistemos pasitraukti.

Atgaus ne viską

Naujienų portalo VE.lt apklausos, kurioje nuo lapkričio 26-osios iki gruodžio 4-osios dalyvavo daugiau nei 500 respondentų, duomenimis, maždaug kas dešimtas jos dalyvis nežino, kiek yra sukaupęs antros pakopos pensijų fonde ir neįsivaizduoja, kaip tai pasitikrinti - būtent taip atsakė 12 proc. apklaustųjų.

30 proc. apklausos dalyvių teigė nuolat tikrinantys savo sukauptą sumą, 19 proc. žino apytiksliai, likusiesiems šis klausimas neaktualus, nes jie pensijos papildomai II pakopoje nekaupia.

Tačiau net ir „Sodros“ ar pensijų fondo rodoma suma nereiškia, kad būtent tiek pinigų papildys kišenę tuo atveju, jeigu žmogus nuspręs iš sistemos trauktis ir atsiimti santaupas būsimai pensijai.

„Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė sako, kad reikėtų vertinti tik asmenines įmokas ir uždirbtą grąžą - gautina suma yra individuali kiekvienam, bet galima tikėtis maždaug 60 proc. pensijų fondo rodomos sumos.

„Iš sukauptos sumos reikia atimti “Sodros„ ir valstybės įmokas, likusią sumą - nuo atlyginimo pensijai skirtus pinigus ir jų generuotą investicinę grąžą. Kiekvienam žmogui ta suma bus skirtinga, bet žiūrint į apibendrintus rodiklius (...) apie 60 procentų žmonės galės atsiimti. Bet čia vidutiniškai“, - LRT radijui sakė D. Gerulytė.

Taigi, jeigu šiuo metu sukaupta suma siekia, pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų, galima tikėtis atsiimti apie 6 tūkst. eurų.

Kokia tiksli suma bus išmokėta, paaiškės jos išmokėjimo dieną, mat besitraukiantiems pensijų fondai pinigus mokės ketvirčiui baigiantis. Tad jeigu prašymas trauktis bus pateiktas ketvirčio pradžioje, jo išmokama suma gali neatitikti prašymo pateikimo metu buvusios sumos - visi, kurie nuolat tikrina II pakopos vertę, žino, jog skaičiai kinta kasdien.

Kartais svyravimai būna itin nemaži: pavyzdžiui, 2025-ųjų pradžioje dėl JAV ekonomikos permainų pensijų fondų grąža keitėsi kelis kartus per dieną - buvo ir nuosmukių, ir pakilimų.

Norint atsiimti sukauptas lėšas reikės pateikti prašymą pensijų fondo valdytojui. Dabar Lietuvoje tokių yra šeši: bendrovės „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“, „Luminor investicijų valdymas“, „Artea Asset Management“, „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ ir „Goindex“.

Prašymus tenkinusios bendrovės pinigus turės pervesti per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų.

© Gyventi šia diena ar kaupti geresnei senatvei - galimybė atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas parodys, kas kaip galvoja. Asociatyvi „Pexels“ nuotr.

Pavyzdžiui, jei žmogus pateiks prašymą pasitraukti iš kaupimo sausio viduryje, pensijų kaupimo bendrovė sprendimą priims pasibaigus ketvirčiui - po kovo 31-osios, o pinigus į žmogaus banko sąskaitą perves iki balandžio 15-osios.

Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais, kurie didins būsimą žmogaus senatvės pensiją.

Mokesčių nebus

Įstatymų pataisos numato, kad atsiimant sukauptas lėšas 2026-2027 metais jos nebus apmokestinamos.

„Sąlyga ta, kad turiu tai atlikti griežtai lango periodu - nuo 2026 metų sausio 1 dienos iki 2027 metų gruodžio 31 dienos (...) aš turiu galimybę atsiimti visas savo įmokas su investiciniu prieaugiu be jokių apmokestinimų ir išskaitymų“, - LRT radijui aiškino advokatų kontoros „Tegos“ asocijuotoji partnerė, mokesčių teisininkė Agnė Pimpytė.

Kiek atsiims, kur išleis?

Kiek Lietuvos gyventojų pasinaudos galimybe trauktis iš antrosios pensijų pakopos, sunku pasakyti, nors įvairios apklausos rodo, jog apie tai galvoja nuo trečdalio iki pusės žmonių, o tvirtai apsisprendusiųjų likti - apie trečdalis.

Kaip žmonės elgsis su iš pensijų fondų paimtais pinigais - neaišku, nors įvairių apklausų duomenys rodo, jog jie bus išleisti būsto pirkimui ar remontui, turimoms paskoloms grąžinti, sveikatai gerinti, kitoms asmeninėms reikmėms.

Ekonomistai baiminasi, kad per trumpą laiką į rinką patekusi didelė suma pinigų kels infliaciją, mat brangs daiktai, į kuriuos vienu metu nusitaikys daug žmonių.

Iš pensijų fondų pinigus nemokamai bus galima išsiimti per ateinančius dvejus metus, gautina suma sieks apie 60 proc. visų sukauptų pinigų - valstybė įdėtų lėšų neatiduos.

Kad tokia situacija reali, geriausias pavyzdys yra Estija, kurioje santaupas pensijai iš fondų leista atsiimti 2021 metais - skaičiuojama, kad ten apie 40 proc. pinigų išleista vartojimui.

Manoma, kad tikslingiausia pensijai skirtus pinigus investuoti patiems, nors norint padidinti jų vertę tokiu būdu reikia turėti žinių.

Banko „Artea“ skaičiavimu, taip iš pensijų fondų paimtus pinigus panaudos iki penktadalio gyventojų.

„Darome prielaidą, kad tik 10-20 proc. lėšų, kurias gyventojai atsiimtų iš II pakopos pensijų fondų, galėtų būti investuojamos savarankiškai į vertybinius popierius, nes daugelis žmonių turi mažiau investavimo patirties. Kita vertus, net ir turimi pensijų fondai netrukdo gyventojams savarankiškai investuoti papildomai ir investicinė sąskaita jiems gali būti naudinga“, - sako „Artea“ banko grupės turto valdymo įmonės „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.

Bankai jau šiandien savo klientams siūlo privačias konsultacijas, kurių metu siūlo, ką daryti su pensijų fonduose sukauptais pinigais. Patariama neskubėti jų atsiimti, o atsiėmus - perkelti į savanorišką trečią pakopą, arba pagalvoti apie investavimo galimybes, kad pinigai didintų savo vertę.

Geriausios pensijos - sukauptos privačiai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinimu, geriausiai subalansuotos pensijų sistemos šiuo metu veikia Islandijoje, Danijoje ir Nyderlanduose.

Islandijoje, kurioje metinis pensijos vidurkis siekia 1,9 tūkst. eurų (EBPO duomenys), dalyvavimas antroje pensijų pakopoje yra privalomas visiems 16-70 metų dirbantiesiems, dar yra galimybė savarankiškai kaupti trečiojoje pakopoje.

Danijoje - apie 2,1 tūkst. eurų, tačiau valstybinė pensija sudaro apie pusę šios sumos, o likusi dalis sukaupta savo iniciatyva arba prisidedant darbdaviui.

Nyderlanduose bazinė pensija 2022 metais siekė 1726 eurus, tačiau ji sudaro tik dalį pensininkų pajamų. Įstatymai nenumato privalomo kaupimo, tačiau papildomai antroje ir trečioje pakopose senatvei taupo apie 90 proc. dirbančiųjų. Dėl to pensininkų pajamos šioje šalyje yra vienos iš aukščiausių tarp EBPO šalių, vidurkis skaičiuojamas pagal namų ūkių pajamas ir siekia 2750-3900 eurų per mėnesį.