Saugios kelionės kaina - net 4 milijonai eurų

Kaip taip atsitiko, kad per geležinkelį Giruliuose nėra perėjos pėstiesiems ir gyventojai į savo namus priversti nesaugiai eiti tik automobiliams skirta pervaža, versijos labai išsiskiria.

Su Girulių gyventojais tiesiogiai bendravęs Klaipėdos miesto tarybos narys Vidmantas Dambrauskas įsitikinęs, kad tiek Savivaldybė, tiek už geležinkelių infrastruktūrą atsakinga AB „LTG Infra“ bei kitos kontroliuojančios institucijos padarė klaidą, kai derino triukšmą slopinančių sienelių įrengimo projektą.

Ano politiko, tuo metu buvo panaikinta senoji pėstiesiems skirta perėja, o nauja neįrengta.

„Kaip jūs galėjote padaryti tokį projektą, kad vidury miesto uždaryti praėjimą pėstute žmonėms į savo namus“, - klausė V. Dambrauskas.

Tačiau Rasa Maslauskienė, „LTG Infra“ techninės plėtros vadovė, tikina, kad jokia saugi pėsčiųjų perėja per geležinkelį Giruliuose niekada nebuvo įrengta, ten buvo tik „praėjimas tarp peronų“.

Pasak R. Maslauskienės, šis klausimas yra jau gana senas ir ne kartą aptartas su miesto vadovais. Anot jos, yra pritarimas iš Susisiekimo ministerijos, kad pėsčiųjų perėjos įrengimui būtų skirtas finansavimas. Ankstesnių projektų įgyvendinimo patirtis rodo, kad tokios perėjos įrengimas gali kainuoti nuo 0,6 iki 4 milijonų eurų.

Tokia kaina susidaro dėl to, kad perėja įrengiama magistraliniame geležinkelyje, kur traukinių greiti siekia iki 120 km/val., todėl reikia keisti viso geležinkelio ruožo nuo Šiaulių automatizuotą valdymą.

„Signalizacijos kaina ir sudaro didžiąją dalį, norint pėstiesiems leisti saugiai eiti per naujai pridėtą taką“, - sakė R. Maslauskienė.

V. Dambrauskas pastebėjo, kad tokio naujo tako įrengimas gali užtrukti ir trejus metus. O keli šimtai gyventojų, kurių dalis - garbaus amžiaus, kasdien nesaugiai turi kirsti geležinkelį, kad galėtų pasiekti savo namus eidami, pavyzdžiui, nuo galutinės miesto autobuso stotelės. Taip pat Girulius šioje vietoje kerta iš Palangos einantis dviračių takas, kuriuo vasaros sezono metu važiuoja nemažai turistų, ir jie taip pat susiduria su saugumo problema kertant geležinkelį.

„Mes dabar uždarėme nesaugią perėją, ir aš dabar pajuokausiu, pasakėme, dabar skraidykite oru“, - emocijas liejo V. Dambrauskas.

Jis įsitikinęs, kad dabar gyventojai per esamą pervažą eina nelegaliai ir nelaimės atveju net „draudimas neišmokėtų kompensacijos“. Politikas geležinkelių atstovus primygtinai ragino skubiai rasti bent laikiną sprendimą, kad situacija būtų sureguliuota.

Aldas Milišiūnas, „LTG Infra“ atstovas, sakė, kad gyventojai gali eiti per esamą pervažą važiuojamąja dalimi ir tai draudžiančių ženklų nėra.

Jis akcentavo, kad gyventojams yra nesaugu ne dėl traukinių eismo, o dėl automobilių eismo.

Galiausiai Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje vykusioje karštoje diskusijoje buvo nuspręsta, kad jokie laikini sprendimai nėra galimi, klausimas dėl saugios perėjos įrengimo turi būti sprendžiamas skubiai. Tikimasi, kad, visoms suinteresuotoms pusės atsakingai ėmusis darbo, perėja galėtų atsirasti per metus.

V. Dambrauskas įsitikinęs, kad jei tokia situacija būtų atsitikusi Vilniuje, sprendimai būtų surasti labai greitai.