savižudybė

Savižudybių prevencijos mėnesį Klaipėdoje nemokamos veiklos

Rugsėjis – tarptautiniu mastu pripažintas savižudybių prevencijos mėnuo. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras rugsėjo mėnesį organizuoja nemokamas veiklas skirtas savižudybių prevencijai.

„Svarbu paminėti savižudybių prevencijos mėnesį reikšmingai bei organizuoti tokias veiklas, kurios paliečia kiekvieną bendruomenės narį“, – sako Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro psichologė Šarlotė Einikienė.

Iš viso bus surengtos šešios veiklos, kurių tikslas – informuoti, mokyti, supažindinti su savižudybės tematika, jos prevencija. 

Taip pat šiose veiklose atsivers asmeninio augimo galimybės, pavyzdžiui, meno užsiėmime „Vilties spalva“ dėmesys bus skiriamas geresniam savęs suvokimui, o užsiėmime „Gilusis skaitymas“ diskutuojama vilties ir noro gyventi tema.

Daugiau informacijos apie jas galite rasti www.sveikatosbiuras.lt bei Facebook puslapyje: Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras.  

Savižudybių prevencijos veiklos:

LIVE TRANSLIACIJA: SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJA IR EMOCINĖS PARAMOS LINIJOS
Rugsėjo 5 d. 17-18 val. (Facebook)

MENO UŽSIĖMIMAS „VILTIES SPALVA“

Rugsėjo 9 d., 17-19 val. (Taikos pr. 76, Klaipėda)

BAZINIAI SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS MOKYMAI 
Rugsėjo 10 d. 9-12 val. (Taikos pr. 107, Klaipėda)

FILMO „IŠGYVENTI VASARĄ“ PERŽIŪRA JAUNIMUI
Rugsėjo 11 d., 13-15 val. (ArleKinas, Bangų g. 5A, Klaipėda)

PASKAITA „SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJA KLAIPĖDOJE: KAIP UŽKIRSTI KELIĄ SAVIŽUDYBĖMS?“
Rugsėjo 12 d., 15-17 val. (Zoom)

GILUSIS SKAITYMAS: SUSITIKIMAS SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS TEMA
Rugsėjo 17 d., 17:30 val. (Taikos pr. 81A, Klaipėda)

Savižudybių prevencija visada išlieka prioritetinė sritis

Pagal Higienos instituto mirties priežasčių duomenis, lyginant su 2022 metais 2023 metais savižudybių skaičius Klaipėdos miesto savivaldybėje yra sumažėjęs. 

Savižudybių prevencijos koordinatorė Š. Einikienės teigimu, nepaisant to, kad savižudybių skaičius mažėja, savižudybių prevencija visada išlieka prioritetinė sritis.

„Savižudybių statistika nėra labai skaidri, kadangi, Lietuvoje lyginant su Europos vidurkiu išlieka gan didelis nepatikslintų mirčių skaičius, tad realus savižudybių atvejų skaičius lieka nežinomas. 

Taip pat šiuose duomenyse nėra fiksuojami atvejai apie mintis apie savižudybę ar jos planavimą, – teigia Š. Einikienė. – Bandymo nusižudyti duomenys taip pat nėra konkretūs, kadangi, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos teikiama informacija, vienam asmeniui gali tekti net 20 bandymų nusižudyti. 

Prisiminkime ir savižudybės krizės atvejus, dėl kurių asmenys nesikreipia į psichikos sveikatos paslaugas teikiančias įstaigas.“

Savižudybių skaičiaus mažinimui svarbus tarpinstitucinio lygmens indėlis

„Neužtenka apie savižudybės rizikos ženklus mokyti mokinių ar vesti mokymų miestiečiams, taip pat turi būti užtikrinta efektyvi psichikos sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų veikla, pagalbos prieinamumas ir efektyvumas“, – pabrėžia Š. Einikienė. 

Savižudybių prevencijos koordinatorė taip pat pažymi, kad yra labai svarbu, kaip apie savižudybę kalba žiniasklaida ir kaip ją iliustruoja medija.

Prie savižudybių skaičiaus mažinimo irgi daug prisideda psichikos sveikatos šaltinių viešinimas bei pagalbos tiekėjų rengimas. 

„Svarbu, kad kuo daugiau asmenų būtų informuoti apie savižudybės mitus, rizikos ženklus ir kaip užmegzti ryšį su asmeniu, esančiu savižudybės krizėje“, – tvirtina Š. Einikienė.

Panašios nuomonės yra ir psichologė Greta Platakytė. „Reikia nuolatos kalbėtis, skleisti informaciją, nes gali savižudybės rizikos faktorius atpažinti ir draugai, ir artimieji“, – sako G. Platakytė.

Koks elgesys išduoda apie savižudybę

„Dažnai kritinėj situacijoje atsidūrę asmenys ima vengti susibūrimų, keičiasi jų elgesys, kas jiems būna nebūdinga. 

Reikėtų atkreipti dėmesį ar žmogus išgyveną kritinį laikotarpį, tačiau kiekvieno žmogaus atvejis yra labai individualus“, – pasakoja G. Platakytė. 

Psichologė G. Platakytė pažymi, jog savižudybės rizikos atveju yra labai svarbus kiekvieno reagavimas. 

„Jeigu identifikuojame bent minimalią riziką, ar išgirstame pajuokavimą  „Aš norėčiau nusižudyti“ – reikia reaguoti. Ištarti žodžiai nebūtinai būna tik juokas ar žaidimas. Kai kurie žaidimai baigiasi ir liūdnai. Todėl bet kokiu atveju reikia reaguoti individualiai“, – teigia G. Platakytė.

Pagalbos galimybės

Atpažinimo ir tinkamo reagavimo mokoma Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro vedamuose Baziniuose savižudybių prevencijos mokymuose, apie kuriuos informaciją galite rasti svetainėje: sveikatosbiuras.lt Asmenys ir įstaigos gali susisiekti su psichologe Š. Einikiene dėl pagalbos organizavimo po savižudybės įvykio bei visais kitais klausimais susijusiais su savižudybės prevencijos ir pagalbos esant savižudybės krizėje koordinavimo klausimais, kontaktais: Mob. + 370 640 93347/ El.p. [email protected]

Savižudybių prevencijos tema veikia nacionalinė interneto svetainė www.tuesi.lt., kur asmenims, patiriantiems savižudybės grėsmę, teikiama visa reikalinga informacija apie pagalbos būdus sau ar kitam ir aktuali informacija specialistams.

Ištikus krizei dėl artimojo ar bendradarbio bandymo nusižudyti, savižudybės, galima kreiptis ir nemokamu trumpuoju numeriu 1815. 

Skambučių centre dirbantys profesionalūs psichologai konsultuoja visus gyventojus savižudybės grėsmės atpažinimo, reagavimo, ryšio užmezgimo ir motyvavimo kreiptis pagalbos klausimais, prireikus – teikia skubią pirmąją psichologinę pagalbą. Jei reikia, gali atvykti mobili psichologų komanda, kuri suteikia pagalbą vietoje.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder