Senasis Klaipėdos paštas dviem valandoms atvėrė duris

„Jau 30 metų Lietuvoje vyksta nemokami renginiai Europos kultūros paveldo dienoms paminėti. Renginiai skirti supažindinti žmones su kultūros paveldo objektais, netgi su tais, kurie yra uždaryti. 

Būtent į tokį šiandien įžengsime ir mes“, - sveikinimo žodžiu renginį pradėjo Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus administratorė Lina Ličkienė.

Saulėtą šeštadienį būrelis smalsuolių susirinko patyrinėti ir pasivaikščioti po Klaipėdos senojo pašto pastatą Liepų gatvėje. Pasak L. Ličkienės, Kultūros ministerija pastatą aplankyti leido tik 20 žmonių ir vos dviem valandoms.

Architektės Gerda Antanaitytė ir Margarita Ramanauskienė papasakojo apie pastato istoriją, praeitį, jo svarbą miestui.

„Čia yra labai išskirtinė vieta, - istoriją pasakoti pradėjo architektė, paveldosaugos ekspertė M. Ramanauskienė prie pagrindinių pastato durų. - Šioje vietoje kažkada stovėjo suomių pirklio Argelanderio namas, kurio sūnus buvo labai garsus astronomas - Frydrichas Wilhelmas Argelanderis.“

Anot M. Ramanauskienės, pats namas nebuvo didelis, tačiau sklypas driekėsi iki pat Danės upės, jame buvo gražus sodas. Tame name kurį laiką netgi gyveno du Prūsijos princai, kurie vėliau tapo karaliais.

Neogotikinio stiliaus pašto pastatas, kuriuo žavimės šiandien, buvo pastatytas XIX a. pabaigoje, buvusio namo vietoje.

Ant pastato sienos yra F. W. Argelanderiui skirta atminimo lentelė, šalia jos puikuojasi atminimo lentelė, skirta Henrikui Radauskui - mat jis 1936 m. dirbo šiame pastate veikusio Klaipėdos radiofono diktoriumi.

„Paštas buvo vienas svarbiausių pastatų to meto mieste, tai buvo komunikacijos centras. Čia veikė ne tik paštas, bet buvo ir telegrafas“, - apie pastato funkcijas pasakojo architektė G. Antanaitytė.

Almantas Mureika, KPD prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas, pakomentavo pastato likimą: „Yra daug žmonių, kurie myli kultūrą, paveldą, liūdna, tačiau šis pastatas stovi tuščias, nerestauruotas ir be aiškios ateities.“

2019 m. paštas buvo iškeldintas, o pastatas uždarytas.

Pasak G. Antanaitytės, svarstomos trys alternatyvos, kaip įveiklinti pastatą: čia gali būti įrengtas komunikacijos centras, Baltijos meno rezidencijų centras arba F. W. Argelanderio mokslo ir meno centras. Pastaroji idėja buvo pripažinta patraukliausia.

Lankytojai galėjo laisvai vaikščioti po pastatą, susipažinti su erdvėmis, pasigrožėti didžiąja sale, senuoju seifu ir, žinoma, kariljonu, kurį pristatė ir juo pagrojo choro dirigentas, pedagogas, kariljonininkas Kęstutis Kačinskas.

„Anksčiau koncertuodavome du kartus per savaitę, miestas galėdavo mėgautis kariljono muzika, tačiau jau pusmetį groti negalime - neleidžia, ir nežinia, ar kada nors dar šis instrumentas Klaipėdoje suskambės“, - liūdnomis žiniomis dalijosi K. Kačinskas.

Svečiai žavėjosi kariljono muzika, negailėjo plojimų K. Kačinskui, klausėsi istorijų ir išėjo vildamiesi, kad pastatas ir jo autentika bus išsaugoti.