Remiantis Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, patikrinime gali dalyvauti per 26 tūkst. vienuoliktokų. Iš jų per 8,8 tūkst. bendrojo kurso ir per 17,2 tūkst. išplėstinio kurso patikrinimuose. Patikrinimas vyks balandžio 2-5 dienomis.
„Vakarų ekspreso“ redakcija pakalbino trijų Klaipėdos gimnazijų vadovus, siekdama išaiškinti, su kokiais iššūkiais susidūrė mokyklos, besiruošdamos patikrinimui, ir su kokiomis nuotaikomis šią naujovę pasitinka mokiniai bei lietuvių k. mokytojai.
Jokių sunkumų nebuvo
„Sistema veikia ir trikdžių nėra. Pirmieji mokiniai atėję ir prisijungę prie sistemos gavo tekstus, pradėjo ruoštis, tam tikru laiku ėjo į vertinimo patalpas.
Mokytojai irgi prisijungė puikiai prie sistemų. Tai, galima sakyti, jog su jokiomis problemomis mes nesame susidūrę“, - sakė Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos direktorius Nikolaj Petunov.
„Mokiniams tarpiniam patikrinimui skirta viena atostogų diena bus kompensuojama, kaip ugdymo bendrose programose yra nurodyta: kompensuojama pirmoji diena po atostogų. Todėl trečiokai gimnazistai mokytis grįš ne pirmadienį, o antradienį“, - teigė N. Petunov.
Jis sakė, kad lietuvių kalbos mokytojai už vertinimo darbą negaus dvigubo apmokėjimo, nes atostogos yra mokinių, o ne mokytojų atostogos.
„Tai yra įprasta mokytojų darbo diena. Lietuvių kalbos mokytojai dabar yra vertintojai ir jie gauna savo sutartą atlyginimą pagal etatinio apmokėjimo tvarką. Ir, aišku, jiems bus apmokama ir už vertinimą, papildomai sudarant sutartį su Nacionaline švietimo agentūra“, - dalinosi N. Petunov.
Didelis iššūkis mokytojams
„Mokiniai lietuvių kalbos patikrinimą pasitiko normaliomis nuotaikomis. Aišku, kad yra jaudulio ir nežinomybės, nes tai yra nauja patirtis.
Nors mokytojai pristatinėjo mokiniams, koks bus tarpinis patikrinimas, bet kalbėjimo temos buvo nežinomos.
Tai nebuvo tas pasiruošimas, kaip buvo anksčiau, kai tu ateini pristatyti pasiruoštą temą - tai buvo visiškai nauja“, - sakė Klaipėdos Vytauto didžiojo gimnazijos direktorė Daiva Križinauskaitė.
Direktorė akcentavo, kad darbas su informacinėmis technologijomis kėlė savų iššūkių tiek mokiniams, tiek mokytojams.
„Technologiškai tai buvo visai kitokia struktūra. Natūralu, kad kitokia paties egzamino struktūra jaudino ir pačius mokytojus. Mokytojai jaučiasi tarsi patys laikytų egzaminą, o ne egzaminuotų mokinius.
Didžioji dalis mokytojų yra vyresnio amžiaus žmonės ir technologijos jiems yra papildomas iššūkis“, - empatiškai iš mokytojų pozicijos kalbėjo D. Križinauskaitė.
Į nuotaikas nežiūri
„Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė dalinosi, kad mokytojai į nuotaikas nežiūri, bet dirba, nors yra pavargę.
„Ruošiantis lietuvių kalbos tarpiniam patikrinimui nuotaikos buvo labai skirtingos. Pedagogai ir mokiniai dirbo labai daug.
Mokytojai buvo sunerimę, kad vaikai visą kovą normaliai negalėjo ruoštis lietuvių kalbėjimui todėl, kad laikė visus kitus tarpinius patikrinimus po 2-3 per savaitę.
Vaikai nelabai galėjo ką pasakyti, nes nežinojo, kaip čia bus. Mes repetavome. Net dalyvavome pernai pavasarį pabandyme.
Bet iš to pabandymo daryti kažkokias kategoriškas išvadas yra labai sunku“, - teigė V. Prižgintienė, mananti, kad patikrinimo rezultatai priklausys nuo to, kokie bus tekstai.
Pažymėtina, kad skirtingai nuo kitų tarpinių patikrinimų mokiniai, kurių netenkins pirmojo lietuvių kalbos ir literatūros tarpinio patikrinimo rezultatas, iš naujo jo perlaikyti negalės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą