Uosto pinigai - miesto gatvėms, bet pati valstybė atsuko nugarą

„Taip jau nuo seno susiklostė, kad visi keliai į uostą veda per Klaipėdą. Norint, kad į uostą atvažiuotų automobiliai, kad jie neužkištų kelių, kad nebūtų problemų tarp gyventojų, tarp įmonių, kurios dirba mieste, kurios turi atvežti savo prekes, kurios atveža į miestą tam tikrus daiktus, mums reikia pasirūpinti, kad tie keliai būtų patogūs ir geri visiems. Čia nėra kažkokia naujiena. Vien nuo 2020 m. 

Uosto direkcija miesto infrastruktūrai skyrė apie 9 mln. eurų, o pridėję ir šiuos - turėtume 12,5 mln. eurų. Tai yra nuolatinis mūsų reikalas, nuolatinės mūsų pastangos padaryti, kad ir miestui būtų gerai, ir į uostą transportas patektų patogiai“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Šiemet miestas ėmėsi iš esmės tvarkyti Šilutės plento atkarpą nuo Rimkų žiedo iki Baltijos prospekto sankryžos. Būtent šia atkarpa iš Jūrininkų pr. vyksta intensyvus vilkikų judėjimas.

„Priėmėme sprendimą sutvarkyti įspaudas nuo sunkaus transporto, kuris važiuoja šia gatvės atkarpa. Džiaugiuosi, kad pagaliau turime santykį su Uosto direkcija - jie prisideda bent po milijoną eurų. Tačiau reikia suprasti, kad šios investicijos daromos daugiausia miesto žmonių pinigais, ir tai nėra visiškai sąžininga iš valstybės pusės“, - kalbėjo meras.

Pasak A. Vaitkaus, iš viso šiemet miesto gatvėms skirta 21 mln. eurų (be šaligatvių ir dviračių takų).

„Tai reiškia, kad Uosto direkcijos įnašas sudaro vos dešimtadalį. O kartu su dviračių takais mūsų bendras poreikis siekia apie 35 milijonus eurų“, - sakė jis.

Be aplinkkelio

Meras pabrėžia, kad Klaipėda jau daugelį metų laukia vadinamojo pietinio aplinkkelio, kuris lieka tik pažadu.

„Jau trečias ministras, su kuriuo kalbu apie šį klausimą. Vis prašau atsisukti į Klaipėdos miestą veidu, o ne rodyti nugarą. Pietinio aplinkkelio principą galima naudoti net šiandien, tik reikia politinės valios“, - teigė A. Vaitkus.

Jis primena, kad pats aplinkkelio pastatymas dar neišspręstų visų transporto iš uosto problemų.

© Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus stebisi, kad centrinė valdžia į uostamiestį žiūri kaip į provinciją ir vietos kelių infrastruktūrai iš valstybės biudžeto nenumatė nė euro. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

„Reikia įsikirsti ties Dumpiais į kelią, kuris eina iš Klaipėdos į Šilutę, ir baigti paradoksalią situaciją: nuo Šernų žiedo į sodų pusę turime keturias eismo juostas, tačiau ten, kur vyksta pagrindinis krovininis srautas iš uosto ir LEZ'o, yra tik dvikelis. Tai mato visi - ir atvažiavę prezidentai, ir ministrai, tačiau į šią miesto dalį niekas tinkamo dėmesio neskiria“, - sakė A. Vaitkus.

Pasak mero, ankstesnė Vyriausybė išvis nebuvo numačiusi lėšų Klaipėdos kelių plėtrai.

„Ketverius metus prieš tai valdžioje buvusi Vyriausybė mums trejus metus į priekį numatė nulius. Tai nenormali situacija. Šiandien bandome ją keisti, ir ačiū Uosto direkcijai, kad bent prisideda. Bet tai - lašas jūroje“, - kalbėjo A. Vaitkus.

Meras pabrėžia, kad problema yra platesnė nei miesto biudžeto klausimas.

„Tai valstybės strategijos klausimas. Kiek galime užtikrinti sklandų mobilumą, tiek galime užtikrinti ir šalies saugumą. Ne tik Klaipėdos miesto, bet ir visos valstybės“, - teigė jis.

Nevykdė pažadų

A. Vaitkus taip pat priminė, kad dar 2010 metais valstybė buvo pažadėjusi finansuoti tris Baltijos prospekto sankryžas statant Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą.

„Mano požiūriu, buvo neteisinga, kad šios sankryžos galiausiai buvo finansuotos iš Uosto direkcijos sąskaitos. Tai buvo valstybės pažadas, ir jis turėjo būti įvykdytas valstybės lėšomis“, - sakė meras.

Pasak jo, dabar pasirašyta sutartis dėl investicijų iš Uosto direkcijos - pirmas teigiamas žingsnis, tačiau nepakankamas.

„Tai - tik saulės blyksnis danguje. Klaipėda nusipelno valstybinio požiūrio, o ne likutinio principo. Šiandien matau, kad toks požiūris vis dar išlieka“, - sakė A. Vaitkus.

Meras atkreipė dėmesį ir kartu pasidžiaugė, kad kaimyniniai rajonai gauna milijonines investicijas iš valstybės biudžeto, o uostamiestis - ne.

„Net keista: kaimyniniams rajonams skiriami milijonai, o Klaipėdai - nulis. Toks požiūris į vieną svarbiausių Lietuvos miestų, kuris generuoja didžiules pajamas valstybės biudžetui, yra sunkiai suvokiamas. Klaipėda yra valstybės epicentras, ir čia turėtų būti matomas valstybinis, o ne provincinis požiūris“, - pabrėžė A. Vaitkus.