Valdiškoje žemėje - (ne)aiški rinkliava: vieni teigia, kad tai neįmanoma, kiti sako, kad viskas - teisėta

Savivaldybės atstovai teigia, kad tai neįmanoma, teisininkai situaciją vertina nevienodai, o bendrovės vadovas sako, kad viskas - teisėta.

Tuo metu raginimą sumokėti neaiškią rinkliavą gavęs klaipėdietis pinigų mokėti nesiruošia. Be to, gali būti, kad įmonė supainiojo ne tik eilinius miestiečius, bet ir pačią valstybę, kuri yra tikroji žemės savininkė.

Įdomu tai, kad veiksmas vyksta valstybės savivaldybei patikėtoje žemėje pačioje Klaipėdos širdyje - Žvejų gatvėje, aikštelėje prie buvusios Senosios perkėlos prieplaukos.

Savivaldybės nustatytą rinkliavą už automobilių statymą mieste kontroliuojančios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) interneto svetainėje nurodoma, kad ši vieta - raudonoji parkavimo zona.

Tą patį rodo ir mokėjimui už stovėjimą skirtos programėlės.

Tačiau ši oficiali informacija yra bevertė - Savivaldybė rinkliavos kontrolės ten nevykdo, bet ją renka įmonė, už automobilio statymą prašanti keliskart pigiau nei miesto valdžios nustatyti tarifai.

Teigiama, kad įmonė tokios teisės neturi.

Nepaisant to, ji mokesčius rinko ne tik iš eilinių žmonių, bet ir vienos valstybės įstaigos.

Kontrolė - iš juodo mersedeso

Praėjusią savaitę aikštelėje prie buvusios Senosios perkėlos prieplaukos automobilį trumpam palikęs klaipėdietis grįžęs rado pranešimą apie nesumokėtą rinkliavą, tačiau jam iš karto kilo įtarimas, jog tai - ne KKT kontrolierių darbas.

Šiuo atveju ant ryškiai raudono popieriaus išspausdintas tekstas informavo, jog vairuotojas nesumokėjo nustatytos rinkliavos, ir pranešama apie tokią galimybę.

„Vairuotojau, informuojame, kad pastatęs transporto priemonę privačioje mokamoje teritorijoje nesumokėjote nustatytos rinkliavos (apie tai informuoja kelio ženklas įvažiuojant į teritoriją), todėl turite galimybę sumokėti nustatyto dydžio rinkliavą nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko“, - skelbia lapelis.

Apie atsakomybę, gresiančią neįvykdžius nurodymo, neįspėjama.

Tik, anot lapelį „Vakarų ekspresui“ parodžiusio klaipėdiečio, prie jo stabtelėjo juodas „Mercedes“, o jo vairuotojas priminė, kad susimokėti būtina.

Beveik laukiniai devyniasdešimtieji, ar ne?

Komentuodamas informaciją lapelyje advokato padėjėjas Robertas Banevičius „Vakarų ekspresui“ sakė, kad pranešimą gavęs žmogus turi teisę klausti, kokiu pagrindu jam nustatyta pareiga mokėti rinkliavą.

„Jis galėtų klausti - kokiu teisiniu pagrindu jam reikia mokėti rinkliavą, gal yra ją pagrindžiantys dokumentai, gal galima su jais susipažinti“, - sakė R. Banevičius.

Tuo metu lapelį ant savo automobilio radęs vairuotojas sako, kad nemokės ne tik dėl to, kad nėra įsitikinęs dėl šios prievolės, bet ir dėl asmens duomenų apsaugos - nežinomiems asmenims tektų atskleisti jo banko sąskaitos numerį.

Prie įvažiavimo į aikštelę stovi kelio ženklas „Eismas draudžiamas“ bei informacinis stendas, skelbiantis: „Susimokėti už parkavimą kavinėje “Salsa duo„. 5 EUR visą dieną. Kasos kvitą padėkite automobilyje matomoje vietoje.

Nematome kvito - kviečiame policiją.“

Beje, policija į aikštelę nurodyto mokesčio nesumokėjusiam vairuotojui nebuvo kviesta.

Sako, kad sklypą išsinuomojo

Lapelyje nurodoma, kad rinkliavą sumokėti reikia bendrovei „Telida“.

Kontaktinis telefono numeris ant pranešimo nenurodytas, o viešai prieinama informacija rodo, kad tai Vilniuje registruota bendrovė. „Vakarų ekspresui“ paskambinus viešai skelbiamu įmonės numeriu atsiliepęs vyras tepasakė: „Ne čia pataikėte.“

Sklype kavinę „Salsa duo“ valdančios įmonės „Purpura“ vadovas Deividas Brazlauskas teigia, kad „Telidai“ sklypas yra išnuomotas.

„Žemė yra išnuomota pagal sutartį. Nuomojasi bendrovė “Telida„. Juk nebūtų net pavadinimas parašytas tame lapelyje, jeigu būtų kažkas negerai“, - teigė D. Brazlauskas.

Pasakius, kad su „Telida“ susisiekti nepavyksta viešai skelbiamais kontaktais, D. Brazlauskas atsakė: „Įmonė yra perpirkta, ne tie kontaktai.“

Įdomu tai, kad surinkus viešai skelbiamą „Telidos“ numerį išmanusis telefonas adresatą identifikuoja kaip tuo pačiu adresu registruotą įmonę „InLegal PRO“, per kurią, Registrų centro duomenimis, „Telidą“ kontroliuoja du fiziniai asmenys.

Savivaldybė: tai ne privati žemė

Nekilnojamojo turto kadastre ir registre teritorija aplink pastatą identifikuojama kaip 0,46 hektaro ploto kitos paskirties žemės sklypas Žvejų gatvė 16.

Jį, kartu su Danės krantinėmis tarp Pilies tilto ir upės žiočių, miesto Savivaldybei patikėjimo teise 2021-ųjų gruodį perdavė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, šį veiksmą savo nutarimu palaimino Vyriausybė.

Savivaldybė, patikrinusi pagal unikalų sklypo numerį, patvirtino, kad šią žemę valdo patikėjimo teise.

„Žvejų g. 16 žemės sklypas patikėjimo teise valdomas Savivaldybės“, - „Vakarų ekspresui“ patvirtino Savivaldybės Žemėtvarkos skyrius.

Paprašius patikslinti, ar sklypas nėra išnuomotas įmonei „Telida“, Savivaldybės žemėtvarkininkai tai paneigė.

„Žemės sklypas niekam nėra išnuomotas“, - patvirtino Žemėtvarkos skyrius.

Viešosios tvarkos skyriaus vadovas Marius Poimanskis taip pat sako, kad žemę valdo Savivaldybė, o privati įmonė rinkliavos rinkti negali.

„Turiu patvirtinimą, kad tai Savivaldybės žemė, naujasis pastato savininkas tvarkosi dokumentus dėl sklypo.

Bet šiuo momentu tai Savivaldybės patikėjimo teise valdoma žemė. Ten jie rinkliavos rinkti negali“, - „Vakarų ekspresui“ sakė M. Poimanskis.

Panašu, kad „Telida“ mokestį už stovėjimą renka ne tik iš eilinių klaipėdiečių, bet ir pačios valstybės.

Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis, valstybės valdoma Nacionalinė žemės tarnyba šiemet sausį su bendrove „Telida“ sudarė sutartis dėl automobilių statymo paslaugos ir už jas sumokėjo 40 eurų.

Taigi, valstybės įstaiga už automobilio statymą valstybei priklausančioje žemėje moka privačiai įmonei, kuri tokios paslaugos teikti negali.

Jeigu čia viskas gerai, tai, švelniai tariant, tvarka labai įdomi.

KKT rinkliavos nerenka

Nors žemę valdo Savivaldybė, jos įsteigta viešoji įstaiga KKT automobilių statymo rinkliavos kontrolės šiame sklype nevykdo. KKT Teisės ir administravimo departamento vadovas Julius Paulikas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad žemė ten - privati.

„Registrų centro duomenys rodo, kad ten yra privatus sklypas, todėl ten kontrolė ir nėra vykdoma. Privačiuose sklypuose vietinės rinkliavos nėra. Jis greičiausiai yra išnuomotas“, - teigė jis.

J. Paulikas taip pat sako, kad privati įmonė rinkliavos rinkti negali.

„Jeigu pranešimas su raginimu sumokėti rinkliavą paliktas ne mūsų įstaigos, tai jis negali būti paliktas, kadangi mūsų įstaiga yra įgaliota Savivaldybės administruoti rinkliavą. Privati įmonė negali administruoti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė J. Paulikas.

„Vietinės rinkliavos dydžiai, atvejai, kada ji gali būti renkama, yra nustatyti Rinkliavų įstatyme ir ten nėra numatyta išimčių, jog kažkas iš privačių subjektų gali sugalvoti ir rinkti rinkliavas“, - aiškino jis.

Teisininko manymu, pranešimas apie rinkliavą gali būti juokas arba jame supainioti terminai - kaip rinkliava įvardintas įkainis už automobilių statymo paslaugą.

„Galimi du variantai - arba automobilis buvo paliktas privačiame sklype ir savininkui pranešta, kad turi būti sumokama už stovėjimo paslaugą. Arba kažkas pajuokavo. Greičiausiai pastatė privačiame sklype ir reikalaujama atlygio už stovėjimą kaip paslaugą“, - teigė J. Paulikas.

M. Poimanskis vakar teigė, kad KKT informuotas apie tai, jog sklypas yra valdomas Savivaldybės.

Mokestį vadina sąžinės reikalu

Palikti automobilį raudonojoje parkavimo zonoje kainuoja 1,5 euro, nesumokėjus - bauda beveik neišvengiama.

„Salsa duo“ valdančios įmonės vadovas sako, kad prie kavinės suteikiama galimybė automobilį statyti žymiai pigiau, o atsiskaitymas - sąžinės reikalas, tačiau didelė dalis žmonių neatsiskaito.

"Ant sąžinės žmogaus tas mokestis. Mes duodame žmogui pastatyti galimybę žymiai pigiau nei mieste. Žmonės to nesupranta. Jie žino, kad ta žemė ne Savivaldybės ir tuo naudojasi. Didelė dalis nesumoka, labai sunku juos sukontroliuoti.

Yra perspėjimas, mes teritoriją prižiūrime, leidžiame žmogui pastatyti automobilį už 5 eurus parai, kai kitoje gatvės pusėje yra 18 eurų už parą mokestis Savivaldybei", - aiškino D. Brazlauskas.

Dėl to žadama nuo vasaros automobilių statymo kontrolę patikėti atskiram darbuotojui.

„Nuo vasaros žmogus stovės prie įvažiavimo ir kontroliuos visą veiksmą“, - sakė D. Brazlauskas.

Jis sako, kad nesusimokėjusiems už paslaugą jokia administracinė atsakomybė negresia.

„Lapelyje pažymėta, kad tai nėra bauda, tai yra rinkliava. Jeigu jis jos nesumoka, jokios administracinės atsakomybės nėra už tai. Teisinės galios nėra iš viso“, - teigė D. Brazlauskas.

Jo teigimu, mokestis už stovėjimą fiksuojamas kasos aparate, nuo šios paslaugos teikimo mokami mokesčiai.

„Turime kasoje atskirą skiltį, mokame PVM nuo tos sumos, mokesčius“, - aiškino D. Brazlauskas.

Komentaras

Advokatų profesinės bendrijos „Auctoritas“ partnerė advokatė Laura Sereckė

Ar privatus juridinis asmuo turi teisę rinkti mokestį už automobilio stovėjimą, pirmiausia priklauso nuo to, ar žemės sklypas, kuriame yra teikiamos parkavimo paslaugos, priklauso šiam juridiniam asmeniui nuosavybės teise, ar yra jo valdomas kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuoma, panauda.

Valstybei priklausantis žemės sklypas gali būti išnuomotas privatiems asmenims, todėl tai, kad žemės sklypas priklauso valstybei, savaime nereiškia, kad privatus asmuo negali rinkti mokesčio už automobilio parkavimą.

Taigi, jeigu tarp UAB „Telida“ ir žemės sklypo savininko (o jeigu savininkas yra valstybė, tarp institucijos, valdančios žemės sklypą patikėjimo teise) yra sudarytos nuomos ar kitokio pobūdžio (pvz., mokesčio už parkavimą surinkimo ir administravimo paslaugos) sutartys, „Telida“ turi teisę rinkti mokestį už automobilio parkavimą.

Jeigu tokių sutarčių nėra, rinkti mokesčio už automobilio parkavimą „Telida“ teisės neturi.