Vėl negautas finansavimas jachtai „Tūro“ išsaugoti

(1)

Klaipėdos piliavietėje ir toliau akis bado apgailėtinos išvaizdos laivas, kurio oficialus pavadinimas - „Krasnaja zvezda“ („Raudonoji žvaigždė“). Tai 1922 m. pastatyta jachta „Tūro“, kurios pavadinimas buvo pakeistas sovietmečiu. Jau praėjo treji metai nuo to laiko, kai jachtos savininkas pateikė prašymą Kultūros paveldo departamentui atkurti senąjį pavadinimą, tačiau tai nepadaryta iki šiol.

Marinistinės kultūros išsaugojimo entuziastai, rengdami įvairius projektus, bando gauti pinigų jachtai „Tūro“ ir kitiems savo laivams, įrašytiems į Lietuvos kultūros paveldo registrą, apsaugoti, bet jiems nesiseka.

Ir šiemet VšĮ Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras, kuriam priklauso „Tūro“, negavo finansavimo iš Klaipėdos savivaldybės. 

Šių metų pradžioje jai buvo pateiktas pavėsinės jachtai „Tūro“ projektas, kurio vertė - 30 tūkst. eurų, prašant dalinio finansavimo - 20 tūkst. eurų.

„Neužteko pinigų finansuoti mūsų projektui, nes kiti projektai surinko daugiau taškų. Buvome numatę prie „Tūro“ suformuoti viešąją erdvę, įrengti lauko terasą su stogeliu. 

Laivo būklė tokia, kad jo negalima liesti, galima tik įrengti kokią nors stoginę“, - „Vakarų ekspresui“ aiškino situaciją minėto centro direktorius Bartas Markevičius.

2021 m. lapkritį Marinistinės kultūros išsaugojimo centras buvo pateikęs paraišką Klaipėdos savivaldybei dėl dalinio laivų finansavimo siekiant juos apsaugoti nuo atmosferos poveikio. Savivaldybė ir tada finansavimo neskyrė. 

Tas pats centro projektas buvo pateiktas Lietuvos kultūros tarybai, ši jam skyrė 9 500 eurų. Panaudojant dalį tų pinigų „Tūro“ buvo padengtas specialia medžiaga, kuri stabdo medienos puvimą.

Viltis - naujoji grupė

Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras 2019 m. buvo pateikęs tris projektus Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupei, kuriai ilgą laiką vadovavo Arvydas Žiogas. 

Pasak B. Markevičiaus, dėl grupės vadovo veiksmų tie projektai nebuvo patvirtinti. Dėl jų buvo pateikti skundai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). 

Visi tie projektai iki šių metų gegužės buvo analizuojami Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, Žemės ūkio ministerijoje, NMA.

Pasak B. Markevičiaus, NMA, ko gero, pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo perduota antstoliams. „Dėl Administracinių ginčų komisijos sprendimo nevykdymo mes kreipėmės į antstolius. 

Jie išdavė vykdomąjį raštą, kad NMA priimtų sprendimą. Kilo didelis triukšmas. Tada NMA priėmė sprendimą nepriimti jokio sprendimo. Taip tie trys mūsų projektai liko be finansavimo“, - teigė jis.

Dabar Marinistinės kultūros išsaugojimo centras deda daug vilčių į Naująją Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupę. Šiuo metu laukiama iš NMA kvietimų teikti paraiškas finansavimui gauti tvarkos aprašo.

Tai nėra hobis

Aštuoni iš dešimties Marinistinės kultūros išsaugojimo centro senųjų laivų yra išgabenti į Švėkšną, ten jiems pastatytas angaras. Klaipėdos piliavietėje yra likę du centro laivai: be „Tūro“, 1923 metais Pauliaus Lindenau laivų statykloje pastatytas metalinis vilkikas „Harald“.

„Per kitais metais Švėkšnoje vyksiančius kultūros sostinės renginius priimsime lankytojus, supažindinsime su Klaipėdos jūriniu paveldu. 

Lankytojams visada kyla klausimas, kodėl uostamiesčio istoriniai laivai yra Švėkšnos istorinių laivų uoste. Manau, kad Klaipėda kada nors atsigręš į laivus, į marinistiką, kad joje atsiras vietos ir mūsų laivams eksponuoti“, - sakė centro vadovas.

Kol kas centro senųjų laivų ateitis miglota. Kadangi jie yra įrašyti į Lietuvos kultūros paveldo registrą, juos tvarkyti turi teisę tik atestuoti specialistai. 

Tokių Lietuvoje iki šiol nėra. Juos atestuoti turėtų Kultūros ministerija. Pasak centro direktoriaus, gavus atestatus būtų galima kreiptis į šią ministeriją dėl kad ir minimalaus finansavimo.

B. Markevičius manymu, reikėtų padaryti pataisas Uosto įstatyme - sugrąžinti vieną iš panaikintų jo punktų, kuriame buvo numatytas kultūros rėmimas. Tada galbūt atsirastų daugiau lėšų jūriniams projektams.

„Kai kurie valdininkai, Klaipėdos politikai mano, kad centro veikla yra pramoga, privatus hobis, už kurį savininkai turi patys susimokėti. Bet mes nedarome verslo ir jokios naudos iš to negauname. Žmonių, išmanančių senųjų laivų statybos technologijas, yra likę labai nedaug. 

Su tuo, kaip dirbo senovės meistrai, galima susipažinti apsilankius mūsų laivuose. Mes tiesiog stengiamės išsaugoti senąjį laivadirbystės amatą ir supažindinti su juo žmones“, - teigia centro direktorius.

Žmonių, išmanančių senųjų laivų statybos technologijas, yra likę labai nedaug.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder