Vėlinės - metas pabūti su savimi, uždegti žvakutę išėjusiems

„Kiekvienas prisimena savo artimuosius, tvarko jų kapelius. Šios dienos kviečia mus labiau atkreipti dėmesį ir išreikšti pagarbą savo artimiesiems mirusiesiems. 

Žinote, gyvenimo bėgime, rutinoje, šis metas tampa savotišku sustojimu. Kai visa Lietuva juda, važiuoja lankyti kapų, tai gražus laikas, kai galiu padovanoti savo laiką kaip dėkingumo ženklą brangiems mirusiesiems. Tai jautrus ir kartu mus praturtinantis momentas“, - sako Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas.

Anot M. Šlausto, Lietuvoje turime nuostabias tradicijas - meilę išreiškiame ir gėlių žiedais, ir tvarkingais kapeliais. Kartais pasitaiko apleistų kapų, kai giminės išmirę, nebėra kam pasirūpinti, tačiau apskritai mūsų tautiniame identitete pagarba mirusiesiems yra labai ryški.

Bažnyčia šiomis dienomis ypač kviečia maldai. Per maldą ne tik meldžiamės už mirusiuosius, bet ir patys bręstame amžinybės suvokimui. Visada kyla klausimas: kaip aš gyvenu? Tad šis laikas tampa gražiu susimąstymo laikotarpiu.

„Žvakutės uždegimas mums, krikščionims, pirmiausia yra Kristaus šviesos ženklas. Žvakės liepsna tarsi pratęsia mūsų maldą, kai aplankę artimųjų kapus grįžtame į savo gyvenimą. Ji išreiškia mūsų širdies šilumą. Todėl raginame tikinčiuosius, kad pirkdami žvakes jie nebijotų ateiti į bažnyčią ir paprašyti, jog kunigas jas palaimintų - kad jos taptų mūsų tikėjimo simboliu, gyvosios vilties ženklu“, - ragina klebonas.

Labai svarbu sustoti

„Mes tikime, kad su mirtimi žmogaus buvimas nesibaigia, kad yra siela ir amžinybė. Todėl labai svarbu dalyvauti šventosiose Mišiose, aukoti Mišių intencijas už mirusiuosius. Dažnai matau žmones, pavargusius nuo lakstymo po kapines, nuo susitikimų, nuo to šventinio šurmulio. Svarbu nepamiršti sustoti ir paklausti savęs: ar pasimeldžiau? Ar leidau sau nurimti ir padovanoti maldos dovaną?“ - „Vakarų ekspreso“ skaitytojams linkėjo M. Šlaustas.

Nemažai lietuvių gyvena ne Tėvynėje, o įvairiuose pasaulio kraštuose. Ne visi gali fiziškai aplankyti kapus ar būti kartu su artimaisiais. Ką patarti tokiems žmonėms?

„Atrasti laiko maldai, užsakyti Mišias už savo brangius mirusiuosius. Užsienyje visur yra bažnyčių - tad galima taip gražiai praleisti šį laiką. Malda tarsi panaikina atstumus, suartina mus. Maldos metu atgyja prisiminimai, viskas tampa gyva - tarsi artimieji būtų čia, šalia“, - sako klebonas.

Kartais žmonės sako: „Dar reikia ten nuvažiuoti, dar ten aplankyti, su giminėmis susitikti.“ Viskas gražu, bet neturime išsibarstyti. Turime skirti laiko maldai, ateiti į bažnyčią, pasimelsti.

Anot jo, tai svarbu išgyventi. Ir dar svarbiau - išlaikyti mūsų gražias krikščioniškas tradicijas, kurios mus praturtina ir yra mūsų tapatybės dalis.

Nė kapo be žvakės

Žinoma, pasitaiko, kad ne visi kapai per Vėlines sulaukia dėmesio. Tačiau yra nerašyta tradicija - mažiau prižiūrėtus kapus sutvarko žmonės, kurių artimųjų kapai yra kaimynystėje.

Į lietuviškas tradicijas įsilieja ir graži akcija. Prieš Vėlines visoje Lietuvoje vyksta akcija „Nė vieno kapo be žvakelės“. Ji šiemet stipriai plečiasi - prie jos pirmą kartą jungiasi „Caritas“.

Akcijos organizatorių teigimu, prieš penkiolika metų Plungėje gimusi iniciatyva išaugo į visos šalies tradiciją, įtraukiančią vis daugiau bendruomenių ir savanorių.

Šių metų akcija taps bene didžiausia per visą jos gyvavimo istoriją. Prie iniciatyvos įgyvendinimo, kaip įprasta, prisideda ritualinių paslaugų grupei „Re Verum“ priklausančios laidojimo paslaugas teikiančios įmonės.

Nemokamai jau pradėta dalinti tūkstančiai žvakelių, kurios sužibs ant užmirštų kapų. Be to, grupės įmonių darbuotojai planuoja aplankyti kuo daugiau apleistų kapų ir juos sutvarkyti.

„Kiekvienas kapas, nepriklausomai nuo to, ar yra kas juo pasirūpina, nusipelno būti prisimintas. Mums svarbu šią tradiciją puoselėti ir auginti, nes tai tikras bendruomeniškumo pavyzdys, jungiantis ištisas kartas“, - sako „Aternos“ direktorius Vidas Valauskas.

Didesnį mastą akcijai suteiks prie jos prisijungęs Lietuvos „Caritas“, tapęs svarbiu akcijos partneriu. „Carito“ savanoriai ir pagalbą gaunantys žmonės Lietuvos miestuose, miesteliuose, kaimuose tvarkys nelankomus kapus, uždegs žvakeles, palydėdami mirusiuosius malda.

„Mirusį palaidoti, už jį melstis, liūdintį paguosti - tai yra geri darbai kūnui ir sielai, kuriuos primena ir į kuriuos kviečia “Caritas„. Tad džiaugiamės, kad šiemet drauge su savo partneriais galėsime įtraukti į gailestingumo darbus dar daugiau žmonių, ypač jaunimo ir vaikų“, - sako Lietuvos „Carito“ tarybos pirmininkas diakonas Arūnas Kučikas.

Pasak jo, mirusieji - mūsų šeimų ir bendros istorijos dalis. Todėl malda už mirusiuosius, jų atminimui įžiebiamos žvakelės - ne tik atminties įprasminimas, tęsiant mirusiųjų pagerbimo tradiciją per kartas, bet ir vilties ženklas, kad viskas šiuo gyvenimu nesibaigia.

Šventintos žvakelės, kurias per Vėlines raginama uždegti ant niekieno nebelankomų kapų, bus nemokamai dalijamos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Klaipėdoje nuo šiandien žvakes galima paimti Marijos Taikos Karalienės, Šv. Juozapo Darbininko ir Šv. Kazimiero bažnyčiose, taip pat senelių ir slaugos namuose Klaipėdos mieste bei rajone ir „Aternos“ laidojimo namuose.

Tvarios tradicijos

Prekybininkai šiemet pastebi, kad žmonės prieš Vėlines daugiau pinigų skiria kapų papuošimui ir priežiūrai, tačiau renkasi tvaresnius sprendimus.

„Pardavimų duomenys rodo, kad šiemet vien žvakių įdėklų parduodame 25 proc. daugiau nei pernai - tai rodo, kad žmonės mieliau renkasi daugkartinį vartojimą, taip ne tik mažindami atliekų kiekį, bet ir sutaupydami“, - teigia „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.

Kad kiekvieną kartą nereikėtų pirkti, išmesti ir vėl pirkti kapus puošiančių detalių - rinkitės tokias, kurias galima panaudoti ne kartą. Kapus taip pat galima papuošti žibintais, į kuriuos periodiškai įstatomi papildymai.

Prekybininkai taip pat rekomenduoja kapavietėse sodinti gyvus augalus, o ne naudoti plastikinius pakaitalus. Norint, kad kapavietės būtų ne tik tvarios, bet ir atrodytų subtiliai bei skoningai, geriausia joms papuošti rinktis gyvus augalus, o dar geriau - daugiamečius. Tam puikiai tinka ir paprasčiausi viržiai, kurie gerai atlaiko šalčius. Puikus pasirinkimas ir įvairūs spygliuočiai, chrizantemos. Visgi, puošiant kapus, svarbiausia - saikas, todėl augalus patartina derinti ir spalviškai. Taip kapai atrodys harmoningai.

Jeigu ant artimųjų kapo norite palikti šį tą asmeniško - namuose galite lengvai pasigaminti natūralų vainiką. Vainikėliams galima panaudoti nukritusius eglišakius, šermukšnių uogas, kankorėžius, kaštonus - viską, ką šiuo metu dovanoja gamta. Vainiko pagrindui būtinas karkasas, kurį nesunkiai galima pasigaminti patiems, pavyzdžiui, suvyniojus lanksčias beržo šakeles ir sutvirtinus jas vieline virvute.

Dar vienas puikus būdas tvariau paminėti Vėlines - mažinti automobilių, vykstančių į kapines, skaičių. Susikooperavę su šeimos nariais ir į kapines vykdami vienu automobiliu, sumažintumėte ir taršą, ir išlaidas. Todėl užuot važiavę vieni - kooperuokitės.

Būkime tvarkingi

„Aternos“ atstovė žiniasklaidai Akvilė Bakūnaitė akcentuoja, kad labai svarbu ne tik gražiai pasitikti Vėlines, bet ir pasirūpinti, jog po švenčių likusios panaudotos žvakės, dekoracijos ar gėlės būtų surinktos, o kapai - tvarkingi.

„Iki“ tinklas primena, kad didelė dalis po Vėlinių likusių atliekų dažnai net nebūna išrūšiuotos, todėl nepamirškite nuvytusias gėles išmesti į komposto, žaliųjų atliekų arba mišrių šiukšlių konteinerį, nuo žvakių likusius stiklinius arba plastmasinius indelius bei metalinius dangtelius - į stiklo arba plastiko konteinerius, o dekoratyvines žvakes su baterijomis būtina tvarkyti kaip elektronikos atliekas.

Mažiau religinių motyvų

Tuo tarpu skulptorius Vaidas Vaitkus pastebi, kad vis daugiau žmonių pagarbą ir atminimą išėjusiems išreiškia atsisakydami religinių simbolių.

Anot jo, tai nereiškia, kad žmonės mažiau dėmesio skiria išėjusiems ar kapų priežiūrai, tačiau keičiasi tradicijos.

„Pasikeitimus pastebiu, kai matau, kaip yra pasirenkami paminklai. Tradicinius kryžius ant jų keičia amžinybės simboliai. Vis dažniau žmonės užsako išskirtinius paminklus ar skulptūras su gamtos motyvais - medžiais, paukščiais, jūra, saule ir kitais amžinybės simboliais. Tokie sprendimai vis mažiau siejami su religija“, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Vaitkus.

Anot jo, žmonių gyvenimo būdas diktuoja ir tai, kaip atrodo kapavietės. Pavyzdžiui, gyvenant užsienyje, sunku nuolat prižiūrėti artimųjų kapus. Aišku, galima užsisakyti kapų priežiūros paslaugą - tokias teikia tiek įmonės, tiek pavieniai žmonės. Tačiau vis dažniau renkamasi dengtas kapavietes, kurios reikalauja mažiau priežiūros.

Pasak A. Bakūnaitės, kapų priežiūros tradicijas keičia ir tai, kad šiuo metu jau apie 50 procentų mirusiųjų Lietuvoje yra kremuojami. Kolumbariumuose įrengtos kriptos reikalauja mažiau priežiūros, o privačių kolumbariumų savininkai net siūlo paslaugą - nuotolinį stebėjimą bet kuriuo paros metu.

Kad ir kur ar su kuo būtume Vėlinių dieną, sustokime akimirkai - prisiminkime, padėkokime, uždekime žvakelę už tuos, kurie gyvi mūsų atmintyje.