Vitės bendruomenė liko be ministerijos paramos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdydama projektinę veiklą kiekvienais metais iš savo fondo bendruomeniškumui skatinti skiria bendruomenėms tam tikrą lėšų sumą. Tuo siekiama jas aktyvinti, kad imtųsi kokios nors veiklos, pvz., organizuotų šventes, sporto renginius ir kt. Bendruomenės rengia veiklos projektus ir pateikia vertinti, tikėdamosi, kad joms bus skiriama pinigų.

Kodėl įslaptinti vertintojai?

"Pagal naują tvarką, pagal ministerijos sukurtą bandomąjį modelį, bendruomenių projektų vertintojai yra iš dalies įslaptinti. Mes nežinome, kas jie tokie. Vertina tam tikra organizacija, kuri pasiima 10 ar 15 proc. nuo projektams skirtų lėšų už administravimą. Ji parenka ir ekspertus vertintojus. Deklaruojama, jog stengiamasi, kad vertintojai nebūtų iš to paties miesto, siekiant išvengti interesų konflikto.

Mes manome, kad tai yra blogai, nes vertintojai nežino, kokia yra ta bendruomenė ir ką ji veikia. Kai kurie apskritai nėra susiję su bendruomenėmis, jie mus vadina bendrijomis. Kadangi vertintojai yra slapti, visko gali būti, kad jie yra šališki. Mes to patikrinti negalime„, - “Vakarų ekspresui" išsakė abejones asociacijos Vitės bendruomenės pirmininkas Tomas Meškinis.

Pasak jo, bandomojo modelio atveju laimi ir finansavimą gauna bendruomenės, kurios ką tik įsikūrė, t. y. šiemet ar pernai. Vitės bendruomenė, kuri gyvuoja jau aštuonerius metus ir vykdo tęstinę veiklą, šiemet negavo nieko. Projektus parengė dvylika Klaipėdos bendruomenių, o finansavimą gavo tik šešios, t. y. pusė, kitos liko be nieko.

Nuostabą kėlė tai, kad finansavimą gavo vienos gatvelės dešimties nuosavų namų bendruomenė, turinti 20-30 gyventojų. O tokia bendruomenė kaip Vitės, kurios tūkstančiai žmonių gyvena daugiabučiuose, liko be paramos. Vadinasi, naudos gaus tik labai mažas gyventojų skaičius. Kyla klausimas, kodėl į tai neatsižvelgiama. Pasak T. Meškinio, bendruomenė nesupranta, kokie yra prioritetai, kodėl nefinansuojamos ilgametės bendruomenės. Tęstinis Vitės projektas buvo finansuojamas 7 metus, viskas buvo gerai, o šiemet jam pinigų neskirta.

„Anksčiau projektus vertindavome mes čia, vietoje. Tai darydavo išplėstinės seniūnaičių sueigos, kur dalyvaudavo ir bendruomenių atstovai, ir seniūnaičiai, arba Bendruomeninių reikalų taryba prie Savivaldybės. Ir jiems už tai nereikėdavo mokėti. Lėšos būdavo dalinamos laikantis solidarumo. Mes jų daugiau ar mažiau skirdavome visoms bendruomenėms, kad jos galėtų egzistuoti tuos metus ir nesubyrėtų. Be veiklos bendruomenė miršta“, - teigė T. Meškinis.

Projektas - kaip mokslinis darbas

Dar vienas dalykas, tiems bendruomenių projektams pastaraisiais metais keliami tokie dideli reikalavimai, kad juos parengti vos ne tas pats, kas mokslinį darbą parašyti. Bendruomenių projektams lėšų skiriama nedaug, pavyzdžiui, metams 5 tūkst. eurų. Tad joms samdyti projektų rengėją ir mokėti jam nemažai pinigų neapsimoka, nes tada beveik neliks lėšų pačiam projektui.

T. Meškinio žiniomis, ne visos savivaldybės dalyvauja tame bandomajame modelyje. Vilniaus savivaldybė iš jo pasitraukė. Asociacijos pirmininko manymu, reikia prašyti, kad ministerija grąžintų buvusią tvarką. Klaipėdos savivaldybė turėtų irgi nebedalyvauti tame bandomajame modelyje. Šiemet, žinoma, tos tvarkos pakeisti jau nepavyks, Vitės bendruomenei teks su tuo susitaikyti. Tai reikėtų bandyti padaryti kitais metais.