Kaip žinoma, mūsų mieste buvo didelis gaisras. Tuščia buvo dabartinė Klaipėdos gatvė, kai kur išlikęs vienas kitas namelis. Išlikęs pastatas, kur dabar yra Sveikatos biuras. Tada ten buvo pradinė mokykla.
Šalia mokyklos išlikęs nedidelis raudonų plytų namelis. Dabar toje vietoje yra pastatas. Žinoma, jis buvo daug mažesnis, be priestatų, dabartinis teismo pastatas irgi buvo mažesnis.
Visi tie namai buvo plytiniai, todėl ir nesudegė. Išlikę buvo ir J. Basanavičiaus gatvėje esantys namukai, dabar jie atnaujinti arba visai perstatyti. Buvo išlikę keletas namų ir Žemaitės gatvėje.
Taip pat išlikę namai ir Kvietinių gatvėje, nuo sankryžos su Minijos gatve iki parko. Jo pradžioje stovėjo didelis medinis namas – tai buvo kultūros namai. Juose buvo rodomi kino filmai, vyko koncertai, net tuo metu dar tik pradedantis operos solistas a. a. Virgilijus Noreika koncertavo.
Atvykdavo ir daugiau kolektyvų, buvo ir vietinių. Kultūros namai buvo ir šventinių minėjimų vieta, net ligoninės įkūrimo 20-mečio minėjimas vyko toje salėje. Jaunimas ten šokdavo, bet kartais ir susiruošusius į paskutinę kelionę kultūros namai priglausdavo.
Mažai nukentėjo Minijos gatvės kairėje pusėje esantys namai, buvęs milicijos pastatas. Tai buvo irgi privatus žmonių namas. Šalia buvusi žuvies parduotuvė vėliau perkelta į vietą, kur stovi „Lijo“. Prieš tai ten buvo pieninė, kur gamindavo ir ledus.
Tai tokie tuo metu buvo Gargždai. Aplinkui išvardytas gatves buvo tušti laukai ir dirbama žemė. Nebuvo nė vieno daugiabučio namo. Statybos prasidėjo, kai pastatė statybinių medžiagų kombinatą, teisingiau būtų sakyti – silikatinių plytų gamyklą.
Pirmiausia namai buvo statomi centre ir Klaipėdos gatvėje, o vėliau vis tolyn. Prasidėjo ir privačių namų statyba. Namai buvo paprasti, pirmiausia pastatytuose namuose buvo tik centrinis šildymas ir šaltas vanduo.
Jam pasišildyti vonioje buvo pastatytos malkomis kūrenamos geležinės krosnys. Užsikuri – ir vanduo šiltas, ir vonioje šilta. Gerai žinau, nes ir mano šeima buvome gavę tokį butą.
Labai džiaugėmės, nes prieš tai gyvenome nuomojamame vieno kambario bute, antrame aukšte, kur nebuvo jokių patogumų. Vėliau atsirado ir šiltas vanduo, ir dujinės viryklės. Žmonės džiaugėsi gavę ir tokius butus, nes svarbiausia yra turėti kur gyventi.
Žinoma, pagal dabartines technologijas ir esamas statybos priemones dabar namai atrodo labai pavargę, bet žmonės gyvena.
Apie patį miestelį tiek.
Man labiau rūpi, kad žmonės sužinotų, kada ir kaip kūrėsi ligoninė, nes jos įkūrimo data 1952 m. (prieš 71 metus). Ji man brangi, nes man teko matyti, kaip ji augo. Bet apie tai kitą kartą.
Elena
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą