Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas: nesutinku, kad neskiriame dėmesio Sendvariui

Seniūnijos teritorijoje, apimančioje Gindulius, Slengius, Mazūriškes, Trušelius ir kitas gyvenvietes, šiuo metu registruota maždaug 20 tūkst. gyventojų. Pagal šį rodiklį ji jau lenkia savivaldybės centrą - Gargždus.

Sparti plėtra per trumpą laiką Sendvaryje lėmė ne tik teigiamas permainas, bet ir tam tikras problemas - pavyzdžiui, sunkiai suvaldomą transporto eismą ar tam tikros viešosios infrastruktūros - kelių, šaligatvių, nuotekų tinklo trūkumą.

Šiuo metu seniūnijos gyventojai inicijuoja kreipimąsi į savivaldybę - taip jie reikalauja daugiau dėmesio ir lėšų infrastruktūrai įvertinus galimybę investicijas didinti atsižvelgiant į augančią sumokamo gyventojų pajamų mokesčio sumą.

B. Markauskas interviu „Vakarų ekspresui“ sako, kad sutinka su daugeliu gyventojų pastebėjimų, kurie savivaldybei žinomi. Anot jo, reaguojant į pranešimus apie problemas svarstomi įvairūs jų sprendimo būdai, planuojamas finansavimas.

„Nesutinku tik su viena - kad Sendvario seniūnijai neskiriame dėmesio. Jo skiriame tikrai labai daug“, - kalbėjo rajono vadovas.

Suprantame šios teritorijos problematiką. Pradėsime rengti jos bendrąjį planą, jis numatys plėtrą su visa būtina infrastruktūra, nes ne tik keliai yra problema.

Mere, kaip vertinate Sendvario gyventojų iniciatyvą kreiptis į savivaldybę ir reikalauti spręsti su infrastruktūra susijusias problemas?

Tikrai negalima nesutikti, kad Sendvario seniūnijoje ir jos gyvenvietėse yra problemų, nors lyginant jas su tam tikromis nutolusiomis gyvenvietėmis bendras vaizdas nėra blogas.

Žinoma, kadangi čia plėtra įvyko gana staigi, o gyventojų skaičius per penkerius metus išaugo maždaug dvigubai ar net daugiau, natūralu, jog ne tokiam skaičiui daryta infrastruktūra šiandien neatitinka šios dienos poreikių - pirmiausiai kalbu apie gatvių tinklą, transporto spūstis.

Prie to dar prisideda ir Sendvario seniūnijos specifika, jos teritorija supa Klaipėdą ir iš vienos pusės yra apribota Kuršių marių, dėl to plėtra galima tik į vieną pusę, todėl krūvis infrastruktūrai yra didesnis nei kitose vietose, rytais ir vakarais turime dideles spūstis.

Aišku, norisi gyventojų supratimo, kad mes paveldėjome labai prastą situaciją, atkuriant žemės nuosavybę sklypai paskirti iki pat kelio ir dėl to kyla labai daug papildomų iššūkių planuojant kelių platinimą ar šaligatvių įrengimą.

Nežiūrint to, mes jau baigiame parengti specialųjį teritorijos gatvių, lietaus nuotekų tinklų planą ir matome, kad norint jį įvykdyti teks paimti apie 110 hektarų žemės.

Jeigu tai yra būtina norint iš esmės spręsti problemą, kaip manote - ar tas žemės paėmimas netaps dar vienu labai rimtu iššūkiu, nes įprastai tokios procedūros Lietuvoje yra labai sudėtingos?

Jau šiandien išperkame kai kurias žemes, esančias šalia planuojamų remontuoti gatvių, mokame už žemę rinkos kainą - apie 70 tūkst. eurų už hektarą. Taigi, apie 70 mln. eurų reikia vien žemei išpirkti.

Mes tikrai nesame apsidraudę nuo to, kad dėl kokio nors ginčo su sklypo savininku gali sustoti visas planavimo procesas. 

Dvejus metus užtruko Šilelio ir Jurgaičių gatvių koridoriaus planavimas, jo metu neapsiėjome be teismų, atsiranda žmonių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesutinka su siūloma rinkos kaina.

Dėl ko, jeigu ne dėl kainos, gyventojai tokiais atvejais ginčijasi?

Remiantis ligšioline patirtimi galima teigti, kad tai lemia įvairios priežastys - kažko netenkina sprendimas gatvę plėsti būtent toje vietoje, kažkas reikalauja ne pinigų, o lygiaverčio sklypo kitur, kažkam atrodo neteisingas sodinuko ar kito turto įvertinimas.

Kilusius teisinius ginčus laimėjome, nes atstovaujame viešajam interesui, tačiau dėl to užsitęsia procedūrų laikas.

Bet tokiais tempais planavimas gali užtrukti labai ilgai.

Mes suprantame, kad tokiu keliu einant galime užtrukti ir 50 metų, dėl to paskutinį pusmetį labai rimtai diskutuojame ir dėl nestandartinio, bet jau išbandyto sprendimo: viešosios ir privačios partnerystės projekto.

Iš valstybinius kelius administruojančios bendrovės „Via Lietuva“ jau turime pažadą, kad ji apsvarstys galimybę pagal tokį modelį tvarkyti Ežero gatvę. Jau yra parengtas šių darbų projektas dėl šaligatvio, autobusų stotelių ir apšvietimo įrengimo, jo vertė - 10,8 mln. eurų. Su „Via Lietuva“ anksčiau sutarėme, kad prie finansavimo prisidėsime 20 proc., tačiau valstybė tam pinigų neskiria.

Esame nupirkę transporto srautų vertinimo studiją ir ekspertų klausiame - ką reikėtų daryti, kad tie srautai būtų geriau valdomi. Tikimės, kad studija per porą mėnesių bus baigta ir turėsime racionaliausius pasiūlymus.

Kalbame apie pagrindinius įvažiavimus į Klaipėdą: reikia įvertinti Dangaus gatvės rekonstrukcijos į keturias eismo juostas galimybes nejudinant viaduko. Dar vienas mazgas - viadukas per kelią į Palangą ties Klemiškės gatve.

Dėl šių projektų „Via Lietuvai“ taip pat teiksime siūlymą dėl viešosios ir privačios partnerystės.

Apskritai tai dar viena problema - per seniūniją einantys pagrindiniai keliai, tokie kaip Ežero, Dangaus ar Smeltaitės gatvės yra valstybės turtas, dėl to mes negalime į jį investuoti.

Tai ar galima teigti, kad savivaldybė ir be atskiro gyventojų kreipimosi žino apie Sendvario seniūnijoje esančias infrastruktūros problemas ir bando jas spręsti, planuoja lėšas?

Tikrai taip - suprantame šios teritorijos problematiką. Pradėsime rengti jos bendrąjį planą, šis dokumentas numatys plėtrą su visa būtina infrastruktūra, nes ne tik keliai yra problema. Trūksta ir švietimo įstaigų, vieną mokyklą ir du darželius jau statome, tai pagerins situaciją.

Bet net ir tokioms įstaigoms ar kitai viešajai infrastruktūrai, pavyzdžiui, parkams, mes neturime žemės, privalome ją pirkti, nes sklypai supirkti - nekilnojamojo turto vystytojai buvo suinteresuoti pastatyti kuo daugiau namų ant kuo mažesnio ploto.

Ar sutinkate, kad šios problemos - ne tik staigios, bet ir chaotiškos teritorijos plėtros rezultatas?

Sutinku, tačiau dėl to nebūtina dairytis į praeitį. Gal ir buvo galima praeityje kažkiek stabdyti vystytojus, gal dabar padeda įvestas infrastruktūros mokestis, iš jo surenkame lėšų, bet ne tiek, kiek reikėtų infrastruktūros problemoms spręsti.

Visa Sendvario seniūnijos teritorija užstatyta ant melioracijos laukų, buvusių dirbamų žemių, investuotojai ten nedarė lietaus vandens surinkimo tinklų - apie tai irgi siūlyčiau pagalvoti žmonėms, svarstantiems pirkti sklypą ar namą ir įsikurti seniūnijos teritorijoje.

Jos vystymo koncepcijoje buvo pridaryta klaidų, gal niekas neturėjo fantazijos apie tokią sparčią jos plėtrą.

Bet mes tikrai tas problemas matome, jas sprendžiame, darome, ką galime. O žmonės turėtų suprasti, kad sprendimams prireiks laiko. Norėtųsi bendradarbiavimo - niekada nevengiame bendrauti, esame atviri pasiūlymams.

Sutinku su Sendvario gyventojų įvardijamomis problemomis, nesutinku tik su viena - kad Sendvario seniūnijai neskiriame dėmesio. Jo skiriame tikrai labai daug.